Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. (E.) Š., E. (E.) Š. ir E. (E.) Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. (V.) Š., E. Š., E. (E.) Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai E. Š., E. Š. ir E. Š. (toliau kartu ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjų motinos H. Š. mirties visą jos palikimą, tame tarpe ir žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančius žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priėmė lygiomis dalimis, pradėdami jį faktiškai valdyti per atstovą pagal įstatymą V. (V.) Š.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų močiutė G. Z. N., kuri yra pareiškėjų motinos H. Š. mama, mirė (duomenys neskelbtini). Iki savo mirties asmeninės nuosavybes teise G. Z. N. valdė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad gyvenamasis pastatas su ūkiniais pastatais stovi žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtus žemės sklypus G. Z. N. įgijo Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, G. Z. N. atkūrė nuosavybės teises į 7,89 ha žemės sklypą. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo Vilniaus rajono gyventojų aptarnavimo biuro Pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį daliai žemės sklypo, į kurį buvo atkurto teisės, t. y. 0,75 ha ploto buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 7,14 ha ploto žemės sklypo daliai suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais G. Z. N. įgijo 1988 m. balandžio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo E. Š. turimais duomenimis, gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais niekada nebuvo įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Po palikėjos G. Z. N. mirties 2023 m. birželio 12 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Pareiškėjo E. Š. atstovas kreipėsi į notarą su klausimu, kas po palikėjos mirties priėmė palikimą. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė nurodė, kad po G. Z. N. mirties Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla, o palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios dukra H. Š., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Nepaisant to, kad pareiškėjo motinai H. Š. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, ji priėmė po palikėjos G. Z. N. mirties likusį turtą, tame tarpe – ir minėtus žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). G. Z. N. sutuoktinis I. N. (I. N.) mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjų motina H. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po pareiškėjų motinos H. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjų tėvai V. Š. ir H. Š., gyvenę santuokoje, susilaukė penkių vaikų – E. Š., E. Š., E. Š., E. Š. ir E. Š. Visos šeimos deklaruota gyvenamoji vieta iki ir po velionės mirties, taip pat dabar yra gyvenamajame name, esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad H. Š. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) tik vienas iš vaikų (E. Š.) buvo sulaukęs pilnametystės (20 m.), kiti vaikai buvo nepilnamečiai. Po H. Š. mirties jos sutuoktinis V. Š., padedamas savo vaikų, toliau prižiūrėjo ir valdė žemės sklypus, liko gyventi gyvenamajame name, toliau naudojosi ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėjų tėvas V. Š., pareiškėjų brolis E. Š. ir pareiškėjų sesuo E. Š. nepageidauja nustatyti juridinio fakto, jog po patikėjos mirties jie priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Minėti suinteresuoti asmenys sutinka, jog po H. Š. mirties likusį palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjai. Visgi teismo procesinis sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikimas buvo priimtas, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, gali turėti įtakos įstatyminių įpėdinių V. Š., E. Š. ir E. Š. teisėms. Kaip minėta, H. Š. mirties metu tik E. Š. buvo sulaukusi pilnametystės, o kiti pareiškėjai buvo nepilnamečiai. Po H. Š. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, vaiko teisių apsaugos tarnyba neinformavo nepilnamečių tėvo V. Š. dėl būtinybės kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo, o V. Š. dėl teisinio išprusimo trūkumo į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo taip pat nesikreipė. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjų atstovas pagal įstatymą V. Š. nepilnamečių įpėdinių vardu nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą ar į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais faktiškai priėmė palikimą pareiškėjų vardu. Velionės sutuoktinis ir pareiškėjai iki ir po jos mirties visą laiką gyveno bei gyvena gyvenamajame name, esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėjai šiuo turtu naudojasi, kaip savo. Pareiškėjas E. Š. pažymi, kad gyvenamojo namo gyventojai naudojasi šulinio vandeniu. Pareiškėjas E. Š. kreipėsi į elektros energijos paslaugas teikiančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ignitis“, prašydamas pateikti priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, iš kurios matytųsi mokėjimai už elektros energijos teikimą į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki kreipimosi pateikimo dienos, taip pat prašydamas nurodyti, ar šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas už elektros energiją, teikiamą į minėtą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Pateiktame atsakyme UAB „Ignitis“ nurodė, kad neturi galimybės nustatyti, kuris konkretus asmuo ar asmenys atliko mokėjimus. Iš UAB „Ignitis“ pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos matyti, kad skolos už suteiktas elektros energijos paslaugas nėra. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad įsiskolinimo už elektros energiją nėra, netiesiogiai patvirtina, jog už elektros energiją buvo mokama tinkamai. UAB „Ignitis“ nepateikė tikslių atsakymų į pareiškėjo užduotus klausimus, todėl pareiškėjai tiesioginiais įrodymais negali įrodyti, kad jie mokėjo mokesčius už elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kad pradelstų įsiskolinimų už elektros energiją nėra, byloje surinktų įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Iš karto po velionės mirties pareiškėjų įstatyminis atstovas V. Š. atliko aktyvins veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą, kaip savo, t. y. prižiūrėjo žemės sklypus, prižiūrėjo namo aplinką – pjovė žolę, genėjo vaismedžius, užsiėmė sodininkyste ir daržininkyste, augino gyvulius, po velionės mirties likusius jos asmeninius daiktus sutvarkė – dalį susidėvėjusių ar nereikalingų išmetė, dalį pasiliko naudojimui. Tokiu būdu pareiškėjai palikimą priėmė per savo įstatyminį atstovą konkliudentiniais veiksmais, t. y. faktiškai juo rūpintis ir jį prižiūrėti ėmė iš karto per trijų mėnesių terminą po H. Š. mirties, atliekant aktyvius veiksmus. Valstybė palikimo, atsiradusio po velionės mirties, nėra priėmusi, nuosavybės teisės ar paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai pagrįstai laikosi pozicijos, kad jie priėmė palikimą faktiniu valdymu po velionės mirties.

4. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos H. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį H. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Vadovaujantis išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašoma pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotam asmeniui V. Š. procesiniai dokumentai – pareiškimo su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotiems asmenims E. Š. ir E. Š. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai E. Š., E. Š. ir E. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjų motinos H. Š. mirties visą jos palikimą priėmė pareiškėjai faktiniu valdymu per atstovą pagal įstatymą V. Š., kadangi pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnamečiai.

10. Nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Pagal teismų formuojamą praktiką, jeigu susiklosto situacija, kai nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Tam, kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatyme nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Teismas turėtų išsiaiškinti, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, turinčių teisę į mirusio asmens palikimą, o nustačius, jog tokių įpėdinių yra, spręsti klausimą dėl jų teisės į palikimą (2011 m. birželio 30 d. Teismų praktika Nr. 35 Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose).

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjos H. Š. sutuoktinis – V. Š., sutuoktinių vaikai – E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). H. Š. motina – H. N., kuri pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotą mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 21 d. išrašų matyti, kad G. (H.) Z. N. vardu registruoti du žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), G. (H.) Z. N. asmeninės nuosavybės teise taip pat priklausė gyvenamasis namas, ūkio pastatas (tvartas) ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Iš Testamentų registro 2024 m. vasario 26 d. išrašo ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2024 m. vasario 27 d. atsakymo į kreipimąsi matyti, kad po G. (H.) Z. N. mirties Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla, palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios dukra H. Š., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto mirties liudijimą H. Š. (toliau – palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties būtų užvesta paveldėjimo byla arba palikėjos vardu būtų įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų.

12. Palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) dieną pareiškėjai buvo nepilnamečiai (E. Š. buvo 8 m. amžiaus, E. Š. buvo 9 m. amžiaus, E. Š. – 6 m. amžiaus), todėl pareiškėjai palikimą priėmė per įstatyminį atstovą, t. y. jų tėvą V. Š.. V. Š. rūpinosi palikėjos turtu, kaip savo nepilnamečių vaikų turtu, t. y. nepilnamečių vaikų interesais mokėjo mokesčius palikimui išlaikyti. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta UAB „Ignitis“ priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2022 m. birželio 30 d., kurioje nurodyta, kad už objektui (gyvenamajam namui), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktą elektros energiją tiek palikėjos mirties dieną, tiek tris mėnesius po jos mirties skolos nebuvo. Be kita ko, po palikėjos mirties V. Š. ir pareiškėjai, būdami nepilnamečiais, liko gyventi pareiškėjai priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. kovo 6 d. raštas dėl deklaruotų asmenų (duomenys neskelbtini) kaime Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, t. y. faktišku pradėjimu turtą valdyti paprastai pripažįstama tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis (2011 m. birželio 30 d. Teismų praktika Nr. 35 Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose). Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

14. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismų praktika, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai palikėjos mirties dieną buvo nepilnamečiai, kad po palikėjos mirties pareiškėjai toliau liko gyventi paveldimame name, juo naudojosi, kad nepilnamečių interesais jų įstatyminis atstovas rūpinosi paveldėtu turtu (mokėjo mokesčius), darytina išvada, jog pareiškėjai E. Š., E. Š. ir E. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos H. Š. mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti per įstatyminį atstovą, t. y. jų tėvą V. Š. (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu, bet ir nustatyti, kad pareiškėjai žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis reikšmės neturi, nes teismas sprendžia, ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, ar tokį pareiškimą atmesti, t. y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslios palikimo sudėties (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1069-601/2017, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-402-623/2011). Taigi teismas bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, palikimo sudėties ir palikėjams priklausančios palikimo dalies klausimai nespręstini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. (E.) Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) E. (E.) Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir E. (E.) Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos H. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento per įstatyminį atstovą V. (V.) Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.