- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-45-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06005-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- K. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-45-123/2013
2013 m. vasario 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, juo prašo teismo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų – dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 400 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad nuo 2012 m. sausio mėnesio atsakovas su šeima nebegyvena, nepilnamečių dukterų išlaikymui skiria po 250 Lt kas mėnesį. Kadangi už tokią atsakovo vaikų išlaikymui skiriamą sumą neįmanoma išlaikyti vaikų, kreipėsi į teismą, nes atsakovas nesutinka teikti didesnės pinigų sumos dukrų išlaikymui. Nurodė, kad ji gauna pajamas tik iš darbo užmokesčio, kuris yra minimalus, t. y. apie 700 Lt per mėnesį. Kad galėtų bent minimaliai aprūpinti nepilnametes dukras, ieškovė turi dirbti papildomus darbus ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis, palikdama vaikus prižiūrėti kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-12 sprendimu ieškinį patenkino – nustatė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina K. J.; priteisė nepilnamečių vaikų S. J. ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo V. J. po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-05-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną K. J. Priteisė iš atsakovo V. J. valstybei 288 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 788 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei nesant duomenų, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarauja jų interesams, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Iš atsakovo V. J. priteisė išlaikymą nepilnametėms dukroms kiekvienai po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad išlaikymo dydį apsprendžia tai, kad skirtos vaikams sumos turi užtikrinti vaikų būtiniausius poreikius, kuriuos patenkinti įmanoma, skiriant kiekvienam iš tėvų vienam vaikui per mėnesį bent po 400 Lt. Ieškovė pateikė duomenis, kad kiekvienai dukrai būtiniausioms reikmėms išleidžia per mėnesį po 921 Lt, be to, motina su dviem nepilnamečiais vaikais neturi būsto, juo apsirūpina nuomojant, o tai sudaro papildomas išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš jo nepilnamečių dukterų išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad jis gauna didesnį atlyginimą nei nurodyta pažymoje apie darbo užmokestį, taip pat ieškovės pateiktu paskaičiavimu, jog abiem dukrom kiekvieną mėnesį išleidžia po 921 Lt, aplinkybe, kad ieškovė nuomojasi būstą. Nurodo, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra po 700 Lt kas mėnesį, todėl teismo priteista suma viršija gaunamas atsakovo pajamas. Paaiškino, kad šiuo metu Telšių m. nėra galimybės rasti geriau apmokamo darbo pagal atsakovo specialybę. Klaipėdos apskrities VMI atliko patikrinimą atsakovo darbovietėje ir pažeidimų dėl neoficialiai mokamo darbo užmokesčio nenustatė. Nurodo, kad neturi gyvenamosios vietos, transporto priemonės. Ieškovė nepateikė pažymos apie užmokesčio, mokamo už vaikų darželį, dydį. Mano, kad ieškovės nurodytos sumos dukroms išlaikyti yra padidintos ir neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškojo papildomo darbo, nebandė įsidarbinti už Lietuvos Respublikos ribų, yra sveikas ir darbingas. Kad užtikrintų vaikų minimalius poreikius, ieškovė stengiasi dirbti dviejuose darbuose. Mano, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, nei nurodoma. Ieškovė aprūpina vaikus gyvenamuoju plotu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį ir prašo sprendimą pakeisti – sumažinti dukterų išlaikymui priteistą sumą iki 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovo po 400 Lt sumą periodinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis VšĮ (duomenys neskelbtini) yra apie 700 Lt per mėnesį (b. l. 39, 40, 74), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (b. l. 16, 17). Atsakovo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) sudaro apie 700 Lt per mėnesį, jokio registruoto turto neturi (b. l. 27–29). Apeliantas yra sveikas ir darbingas, byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas.
Ieškovė pateikė duomenis, kad kiekvienai dukrai būtiniausioms reikmėms išleidžia per mėnesį po 921 Lt maistui, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, laisvalaikiui, darželiui, būsto nuomai ir kt. (b. l. 18). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad šalių dukros S. ir L. J. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, vieno vaiko dienos maitinimo paslauga kainuoja 10,96 Lt, ugdymo sąlygų užtikrinimo kaina – 13 Lt per mėnesį, vaiko maitinimo paslaugai taikoma 50 proc. (b. l. 73), o tai per mėnesį vienam vaikui sudaro apie 123 Lt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. 400 Lt dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovės teismui pateiktas apskaičiavimas dėl vidutinių mėnesinių vaiko poreikių išlaidų yra nepagrįstas.
Priteisdamas po 400 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad motina su dviem nepilnamečiais vaikais neturi būsto (b. l. 7, 16) ir, kaip nurodė teismo posėdyje, juo apsirūpina nuomojant, o tai sudaro papildomas išlaidas, kurios yra didesnės nei asmeniui, kuris turi apsirūpinti gyvenamąja patalpa, neturėdamas nepilnamečių vaikų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nesant duomenų dėl ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.