Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Orbio World“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bewell EU“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria neleista ieškovėms susipažinti su bylos neviešais duomenimis, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Orbio World“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bewell EU“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Vizuali reklama“ dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės prašė teismo priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vizuali reklama“ 1 471 173,19 Eur nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą: ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Orbio World“ – 895 120,03 Eur, ieškovei UAB „Bewell EU“ – 576 053,16 Eur; 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismas tenkino ieškovių prašymą ir įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie žymeniu „Bandoo“ žymimo produkto pardavimų pajamas, pardavimų sąnaudas ir grynąjį pelną. Atsakovė pateikė teismui 2022 m. spalio 18 d. buhalterinę pažymą. Atsakovė taip pat prašė nustatyti, jog pateikta pažyma yra nevieša bylos medžiaga; joje užfiksuota informacija negali būti teikiama susipažinti, leisti su ja susipažinti tik ieškovių atstovams advokatams K. V. ir R. A. teisme bei neleisti daryti jos kopijų.

3. Atsakovė nurodė, kad pažyma ir joje esantys duomenys – jos komercinė paslaptis, kuri yra saugoma, remiantis Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos nuostatais, patvirtintais atsakovės vadovo 2019 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu, bei yra įrašyta į atsakovės komercinių paslapčių sąrašą. Ieškovės – konkuruojančios su atsakove bendrovės. Netaikant konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių apsaugos priemonių byloje, gali būti pakenkta atsakovės komerciniams santykiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi pripažino atsakovės MB „Vizuali reklama“ 2022 m. spalio 18 d. buhalterinę pažymą (DOK-37748) nevieša bylos medžiaga, uždraudė kitiems asmenims su šia medžiaga susipažinti bei ją kopijuoti, bet leido susipažinti ieškovių atstovams advokatams K. V., R. A. teisme, neleido jokia forma daryti pažymos kopijų. Teismas taip pat nutarė neleisti kitiems asmenims susipažinti su nevieša bylos medžiaga ir daryti jos kopijų.

5. Teismas įvertino atsakovės vadovo 2019 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą dėl Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų bei Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo, 2022 m. spalio 18 d. buhalterinę pažymą ir nusprendė, kad atsakovės pateikti duomenys (DOK-37748) apie jos gaunamas pajamas, grynąjį pelną, nuostolius ir kita susijusi informacija yra atsakovės komercinė paslaptis, atitinka konfidencialios informacijos apibrėžtį. Siekdamas užtikrinti sąžiningos konkurencijos principo reikalavimus, neatskleisti informacijos kitiems asmenims, teismas pripažino ją nevieša bylos medžiaga, leido susipažinti su ja tik ieškovų advokatams, bet neleido daryti 2022 m. spalio 18 d. buhalterinės pažymos kopijų (CPK 10 straipsnis, 10¹ straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovės atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį, leidžiant su pripažinta nevieša bylos medžiaga (DOK-37748) susipažinti ieškovių vienasmeniams valdymo organams, ieškovių atstovei R. V., bet neleisti daryti MB „Vizuali reklama“ 2022 m. spalio 18 d. buhalterinės pažymos kopijų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Su bylos medžiaga, net jeigu ji ir būtų laikoma komercine paslaptimi, privalo būti leista susipažinti bylos šaliai, ne tik jos atstovui pagal pavedimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10¹ straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas).

6.2. Teismas nepagrįstai susiaurino asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, ratą, nes neleido ieškovių vienasmeniams valdymo organams susipažinti su nevieša bylos medžiaga (buhalterine pažyma).

6.3. Teismas neteisingai taikė CPK 10¹ straipsnį, todėl paneigė ieškovių teisę į teisminę gynybą. Ieškovės prašo atlyginti žalą, kurią patyrė dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmu. Ieškovės patirtą žalą grindžia savo finansiniais duomenimis. Atsakovės pateikti duomenys reikalingi tam, kad ieškovės galėtų paskaičiuoti patirtą žalą dėl galbūt neteisėto atsakovės praturtėjimo.

6.4. Nors teismas leido susipažinti su nevieša pripažinta pažyma ieškovių atstovams pagal pavedimą (advokatams), bet ieškovių teisė į gynybą vis tiek pažeista. Advokatas negali būti tapatinamas su klientu ir vietoj kliento (ieškovių) priimti sprendimus dėl ginčo dalyko. Be to, advokatai negali įvertinti atsakovės pateiktos pažymos duomenų patikimumo, nes jie nevykdo tokios ūkinės komercinės veiklos. Advokatai, susipažinę su neviešais bylos duomenimis, negalėtų jų atskleisti klientui, paaiškinti priežasčių, dėl kurių galėtų būti tikslintinas ieškinio dalykas ir pagrindas.

6.5. Teismas pripažino nevieša tik atsakovės buhalterinę pažymą, bet neviešina kitų šio prašymo priedų, todėl ieškovių atstovai su kitais duomenimis, pateiktais kartus su nurodyta pažyma, gali susipažinti tik teisme.

6.6. CPK 10¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus asmenų skaičius, kuriems turi būti leista susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Apeliantės prašo leisti susipažinti su neviešais bylos duomenimis ne tik ieškovių vienasmeniams valdymo organams, bet taip pat ir ieškovių atstovei R. V., kuri veda bylą juridinio asmens vardu.

7. Atsiliepime į ieškovių skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Kai byla yra vedama per atstovus advokatus, su bylos medžiaga gali būti leista susipažinti tik advokatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-248/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-798/2022).

7.2. Ieškovių atstovai pagal įstatymą byloje nedalyvauja. Jų vardu bylą veda advokatai, kuriems ieškovės suteikė daug teisių, taip pat ir teisę keisti ieškinio dalyką, sudaryti taikos nutartį bei kt. Ieškovės išreiškė savo valią ir pasitikėjimą advokatais, jų kompetencija. Atskirojo skundo argumentai, kad advokatai negalės įvertinti bylos dokumentų, nes jie nevykdo ūkinės komercinės veiklos, reiškia, kad jie neturi kompetencijos atstovauti ieškovėms.

7.3. Leidimas susipažinti su neviešais duomenimis ieškovių atstovei R. V. būtų perteklinis. Ji neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti pažymos duomenis. Ji neatsakinga už sprendimų priėmimą bylos nagrinėjimo procese. R. V. nėra ieškovių atstovė pagal įstatymą, joms atstovauja pagal pavedimą.

7.4. Teismas, leisdamas susipažinti su neviešais duomenimis tik ieškovių advokatams, užtikrino, kad atsakovės komercinė paslaptis nebūtų atskleista kitiems asmenims ir nebūtų neproporcingos žalos atsakovės teisėms ir interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas leido susipažinti su nevieša bylos medžiaga tik ieškovių atstovams advokatams, bet neleido su ja susipažinti kitiems asmenims – ieškovių atstovams pagal įstatymą ir pavedimo sutartį.

Dėl leidimo byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su neviešais bylos duomenimis aiškinimo

9. CPK 10¹ straipsnyje nustatyti komercinių paslapčių apsaugos ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose (CPK 10¹ straipsnio 1 dalis). Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją) (CPK 10¹ straipsnio 2 dalis). Asmenų, turinčių teisę susipažinti su nurodytais duomenimis, skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tarp šių asmenų turi būti bent tokie asmenys: 1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas; 2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas (CPK 10¹ straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą, kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo (CPK 10¹ straipsnio 4 dalis).

10. Apeliantės – juridiniai asmenys, todėl teismas nustatydamas asmenis, kuriems leistina susipažinti su atsakovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, turi leisti susipažinti ne tik apeliančių atstovams, bet taip pat ir bent vienam fiziniam asmeniui, bylą vedančiam juridinio asmens vardu.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali būti fizinis ir juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens atstovu pagal pavedimą gali būti ir advokatas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju juridinis asmuo su advokatu sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurią ar jos išrašą, kur, be kita ko, nurodyta, kokie įgaliojimai veikiant byloje advokatui suteikti, advokatas pateikia teismui (Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).

12. Atstovai, siekdami tinkamai įgyvendinti savo atstovaujamųjų teises, turi ne tik informuoti juos apie nagrinėjamos bylos eigą, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis. Atsakovė teisingai nurodo, kad apeliantės suteikė joms atstovaujantiems advokatams daug įgaliojimų veikti jų vardu, taip pat ir tikslinti ieškinio dalyką, sudaryti taikos sutartį. Vis dėlto tokie įgaliojimai nesuteikia teisės atstovams veikti atstovaujamųjų vardu, neinformuojant atstovaujamojo apie ieškinio reikalavimų patikslinimą – padidinimą ar sumažinimą. Dėl to advokatas turi veikti taip, kad atstovavimas atitiktų kliento valią ir jo interesus.

13. Apeliantės nurodo, kad pažyma, kurioje užfiksuoti atsakovės komercinę paslaptį sudarantys duomenys, reikalinga tam, jog jos galėtų paskaičiuoti, kokios žalos patyrė dėl galbūt neteisėto atsakovės praturtėjimo ir patikslinti ieškinio reikalavimus. Neleidus apeliantėms susipažinti su atsakovės buhalterine pažyma, joms atstovaujantys advokatai negalėtų pagrįsti, kad jų atstovavimas atitinka klienčių valią ir interesus.

14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje ieškovėms (apeliantėms) atstovavo advokatas K. V. ir R. V.. Apeliantės 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė teisininkei R. V. įgaliojimus atstovauti bendrovėms teismuose, teikiant prašymus, dokumentus, atsiimti procesinius dokumentus, taip pat atstovauti joms kitais su atstovavimu susijusiais klausimais.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad abejoms apeliantėms byloje atstovauja profesionalūs teisininkai advokatai, kuriems leista susipažinti su neviešais bylos duomenimis, taip pat į tai kad atstovei R. V. išduoti įgaliojimai galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., daro išvadą, kad apeliantės nepagrindė būtinybės leisti dar vienam teisininkui susipažinti su atsakovės komercinę paslaptį sudarančia informacija.

16. Atskirajame skunde apeliantės prašo leisti susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi apeliančių vienasmeniams valdymo organams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismas pripažinęs atsakovės pateiktus duomenis neviešais, nes gali būti atskleista komercinė paslaptis, motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, kurie turės teisę susipažinti su tokiais duomenimis (CPK 10¹ straipsnio 2 dalis). Vienasmenis valdymo organas yra bendroji sąvoka, todėl šis asmens, veikiančio juridinio asmens vardu apibūdinimas atkartojant proceso įstatyme įrašytą formuluotę, bet nenurodant vardo, pavardės ir asmens kodo, nelaikytinas konkrečiu asmeniu, kuriam gali būti suteiktos CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtinės procesinės teisės. Atskirajame skunde taip pat neįvardyti konkretūs asmenys, kuriems apeliantės būtų suteikusios įgaliojimus veikti jų vardu, taip pat ir susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi.

17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį.