Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Plungės r. savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, G. Ž. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Ž. fakto nustatymui neprieštaravo, paaiškinusi, jog garažo statyba vyko apie 1988-(duomenys neskelbtini) m., jai žinoma, kad statybos dokumentai buvo, tačiau, mirus vyrui, stačiusiam garažą, dokumentų neišsaugojo, tokiu būdu garažo statyba liko neįteisinta.

Suinteresuotas asmuo Plungės r. savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis).

Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., įgyjamosios senaties instituto pagrindu.

CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje pareiškėjos, suinteresuoto asmens G. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad garažas, į kurį nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėja, buvo pastatytas suinteresuoto asmens G. Ž. ir jos sutuoktinio apie (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi buvusiai savininkei G. Ž. pardavus gyvenamąjį namą ir 582/725 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Plungės m., pareiškėjai atiteko ir žemės sklype pastatytas garažas. Pareiškėjos teigimu įgijusi garažą, ji šiuo turtu naudojasi iki šiol, valdo beveik 20 metų. Pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į garažą, sukurtą statybos būdu.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Nagrinėjamu atveju nepavyko nustatyti kokiu teisiniu pagrindu buvo pastatytas garažas. Pagal suinteresuoto asmens G. Ž. paaiškinimus garažas pastatytas vietoj buvusio ūkinio pastato. Šiuos suinteresuoto asmens paaiškinimus iš dalies patvirtina VĮ Registrų centras informacija, pagal kurią iki (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų nustatyti nekilnojamojo daikto – garažo kadastro duomenys – statybos metai (duomenys neskelbtini), (užstatymo plotas 24 kv. m., tūris 53 kub. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje buvo užfiksuoti pastato – sandėlio - kadastro duomenys – pažymėtas plane 2I1m (užstatymo plotas 56,6 kv. m., tūris 170 kub. m.), statybos metai 1930, pagal Nekilnojamojo turto registro archyvinių duomenų bazės duomenis nuosavybės teisė į minėtą pastatą nebuvo įregistruota. Dėl pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo ir nuosavybės teisės atsiradimo faktą, nepateikti. Lyginant šiuos Nekilnojamojo turto registro archyvinių duomenų bazės duomenis su pareiškėjos pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, matyti, kad žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., užfiksuotas tik garažas, pažymėtas plane 3I1p, kito statinio (sandėlio), nurodomo VĮ Registrų centras informacijoje, kadastro duomenų byloje pažymėta nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad garažas pastatytas buvusio ūkinės paskirties pastato vietoje, kaip ir nurodo suinteresuotas asmuo G. Ž.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių pirminių garažo sukūrimo dokumentų (statybos leidimo, projekto ir pan.). Garažo sukūrimo laikotarpiu ūkinių pastatų statybą, rekonstravimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Ministrų tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Pagal šių nuostatų 3 punktą individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai galėjo būti pradėti statyti tik <,,,> turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, <,,> ir leidimą statybai. Leidimas ūkinių ir buitinių pastatų kapitaliniam remontui būdavo išduodamas miesto, rajono vyriausiojo architekto (Nuostatų 25.3 p.), Analogiška tvarka buvo nustatyta ir Lietuvos Respublikos Ministrų tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintuose Individualinės statybos nuostatuose (3 punktas). Teismui nebuvo pateiktas nustatyta tvarka išduotas leidimas garažui statyti, dėl ko teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ginčo objektas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau teismo vertinimu negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).

Pagal byloje pateiktus duomenis garažas pastatytas (duomenys neskelbtini) m., kadastriniai duomenys fiksuoti iki (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras informacija). Nepaneigtos suinteresuoto asmens G. Ž. nurodomos aplinkybės, jog garažą, pastatytą (duomenys neskelbtini) m., ji valdė iki (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėja sudarymo. Pagal garažo statybos pradžios ir pabaigos laikotarpiu galiojusius Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatus ir Individualinės statybos nuostatus bet kokių pastatų (ūkinių, buitinių) ar kitokių įrenginių statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo buvo laikoma savavališka ir draudžiama. Savavališkai pastatytas arba statomas gyvenamasis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar kitoks įrenginys turėjo būti inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytąja tvarka. Apie inventorizuotą savavališką statybą techninės inventorizacijos biuras privalėjo pranešti miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybai (skyriui), miesto architektui ar rajono architektui-inspektoriui (Individualinės statybos nuostatų 31.3 p.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad užfiksavus garažo statybą, valstybės institucijos, kontroliuojančios neteisėtas statybas bei taikančios priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, būtų ėmusios kokių nors veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti. Statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 30 metų, byloje nėra įrodymų, jog dėl statybos teisėtumo būtų buvęs atliekamas tyrimas, arba įtarimų, kad statyba pažeidžia viešąjį interesą. Pagal suinteresuoto asmens G. Ž. paaiškinimus jokių pretenzijų dėl pastato naudojimo ar statybos neteisėtumo tuometinės institucijos nereiškė. Šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad garažas nebuvo pastatytas savavališkai ir suinteresuotas asmuo G. Ž. tapo garažo valdytoja teisėtai.

Bylos dokumentais, suinteresuoto asmens G. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad garažas sukurtas statybos būdu, tačiau statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvusiai savininkei neišsaugojus statybą leidžiančių dokumentų. Galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) numato galimybę įteisinti savavališkos statybos darbus (tokiais laikomi statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento), sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka Statybos įstatymo 32 straipsnis), todėl suinteresuotas asmuo, kaip garažo statytoja, net ir neturėdama leidimo garažo statybai, galėtų darbus įteisinti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nebuvo garažo, į kurį prašo pripažinti nuosavybės teises, statytoja, todėl negali įteisinti jai perduoto garažo.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tokie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Ginčo dėl to, kad pareiškėjai perduotas garažas priklausė suinteresuotam asmeniui G. Ž., nėra, dėl ko teismas sprendžia, jog G. Ž., statybos būdu įgijusi garažą ir būdama teisėta statinio valdytoja, galėjo šią teisę perleisti pareiškėjai. Nustačius, jog turtas, į kurį pareiškėja prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitiems asmenims, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas.

Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Plungės m., yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją daiktinės teisės į garažą nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau aplinkybė, kad statinys šiuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nekliudo teismui priimti sprendimo dėl statinio daiktinių teisių, kadangi sprendimas suteiki pareiškėjai teisę inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinio įregistravimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja garažą valdo nuo (duomenys neskelbtini) nuo šio laiko niekas pretenzijų dėl jo pareiškėjai nereiškė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra

Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 2004 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinį nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjos tvirtinimą, jog valdo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Kadangi pareiškėja garažą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statinys buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto numatymo (CK 4.68–4.71 straipsniai), todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinį (garažą) pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos O. U. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 3I1p, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.