Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovei V. D., atsakovei J. R. civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. D. (70-71 b.l.). Ieškovė šį butą 2014-10-30 pasirašytu nuomos sutarties pratęsimu nuo 2014-10-30 iki 2015-06-30 išnuomojo atsakovei. Šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti 57,92 EUR (200 Lt) mėnesinį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Taip pat šalys susitarė, kad jei sutartis bus nutraukta prieš terminą ar bus sugadintas bet koks nuomotojai priklausantis ir nuomojamame bute esantis turtas, nuomininkė padengs visą žalą. (5 b.l.).

Ieškovės teigimu, atsakovė liko neapmokėjusi už 2015 m. vasario mėnesio komunalinius patarnavimus 69,09 eurų, už 2015 m. kovo mėnesio komunalinius patarnavimus 34,93 eurų, už 2015 m. balandžio mėnesio komunalinius patarnavimus 50,06 eurų ir nuomos mokesčio už balandžio mėnesį 57,92 eurų (26-30 b.l.). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos sumos ieškovei sumokėtos.

Ieškovė pateikė MB „Serenum“ užsakymą Nr.00402 durų pakeitimui, kvitą 20 Eur sumai, kaip avansą pagal nurodytą užsakymą (8 b.l.)

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką nustato LR CK XXXI skyriaus nuostatos, todėl jos yra taikytinos sprendžiant šį ginčą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, daryti patalpų kapitalinį remontą, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir laiku mokėti nuomos mokestį, daryti einamąjį remontą, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.487, 6.576, 6.581, 6.492, 6.493, 6.499 straipsniai).

Ginčas yra dėl nuostolių atlyginimo nevykdant nuomininkui pareigos apmokėti už nuomą ir komunalines paslaugas bei dėl žalos sugadinus turtą atlyginimo.

Dėl nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo

2014 m. spalio 30 d. sutartimi nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 200 Lt nuomos mokestį, o komunalinius mokesčius (už suvartotą šilumą, vandenį, elektros energiją) nuomininkė įsipareigojo mokėti kiekvieno mėnesio pabaigoje. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nesumokėjo 154,08 Eur mokesčių už komunalines paslaugas nuo vasario mėn. (už pustrečio mėnesio), 57,92 Eur nuomos mokesčio už balandžio mėnesį. Ieškovė 400 Lt avansą įskaitė kaip nuomos mokestį už 2 mėn. iki terminuotos sutarties pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjimo (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad išsiuntė ar pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, todėl taikytina sutartyje nustatyto termino pabaiga. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nesumokėjo 57,92 Eur nuomos mokesčio už balandžio mėnesį, bei po 57,92 Eur nuomos mokesčio už gegužės ir birželio mėn., 154,08 Eur skolos, susidariusios už komunalinius mokesčius, kurių dydį patvirtina 308-osios DNSB pinigų priėmimo kvitai, UAB „Viena sąskaita“ mokėjimo kvitai, kurių teisėtumo atsakovė neginčijo(26-30 b.l.). Pareigą nuomininkui mokėti nuomos mokestį už gyvenamosios patalpos nuomą numato CK 6.583 str.1 d. Įstatymas leidžia nuomos sutarties šalims susitarti, kas ir kaip apmokės mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (CK 6.584 str. 3d.). Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad iki sutarties nutraukimo yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį ir už nuomos sutarties laikotarpiu suteiktus komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus įrodymų, kad įsiskolinimą ji apmokėjo, šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 178 str.).

CK 6.609 str. numato nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji raštu įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą įstatyme nurodytu terminu, laikytini pagrįstais ieškovės argumentai, kad sumokėtas 400 Lt avansas laikytinas jos patirtais nuostoliais negavus nuomos mokesčio dėl sutarties termino pažeidimo, numatytais 2014-10-30 sutartyje, kuriuos ieškovė turėjo teisę įskaityti.

Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą

CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą – CK 6.499 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Kaip matyti iš šalių 2014-10-30 nuomos sutarties, grąžintino daikto būklė nebuvo aptarta (5 b.l.). Šalys nepasirašė buto priėmimo- perdavimo akto. Kadangi nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Pagal CK 6.500 str. nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui dėl išsinuomoto daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.500 straipsnyje įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Byloje kilus ginčui dėl atsakovės atsakomybės už ieškovei padarytus nuostolius, pastaroji turėjo pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (6.245 str. 1 d., 6.246 - 6.249 str.). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama. Ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą už sugadintas duris, koridoriuje esančius spintelę ir šviestuvą, „pavogtas“ užuolaidas ir raktus. Iš šalių paaiškinimų, MB „Serenum“ užsakymo dėl durų ir spynos pakeitimo, liudytojų G. R., S. A., R.L. parodymų nustatyta, kad atsakovė negalėjo patekti į butą užsikirtus durų spynai, dėl ko duris išlaužė, nesuderinusi tokių veiksmų su ieškove, sugadindama duris ir staktą. Tačiau kaip nurodė liudytojai S. A. ir R.L., į kuriuos kreipėsi ieškovė, kad suremontuotų duris, buvo sugadinta durų stakta ir pačios durys, kurios buvo labai senos, 20-30 metų senumo, pagamintos iš presuoto kartono, nuo namo pastatymo dienos nekeistos, jų suremontuoti nebeįmanoma, todėl tinkamos tik išmetimui. Be to, iš šalių paaiškinimų, liudytojo D. V., G. R. parodymų nustatyta, kad tuo pačiu koridoriumi naudojasi ir galimai psichinę negalę turinti moteris, kuri išsigalvoja, kad ją nuodija, pykčio priepuolių metu gadina turtą (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu ir naujai pakeistos durys yra sugadintos). Liudytojas R. K. (elektrikas) nepatvirtino aplinkybių dėl šviestuvo sugadinimo. Liudytojas D. V. nurodė, kad sugedus šviestuvo mechanizmui tualete, jis mechanizmą iš koridoriuje esančio šviestuvo perkėlė į tualetą. Kaip jau minėta, ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir koridoriaus spintelės bei šviestuvo sugadinimo (esant tikimybei, kad tai padaryti galėjo koridoriaus patalpa besinaudojanti kaimynė), teismas negali padaryti išvados, kad atsakovė yra kalta dėl koridoriuje esančių spintelės, šviestuvo sugadinimo, todėl ieškovei nuostolių dydžio nepagrindus ir neįrodžius atsakovės kaltės, jie iš atsakovės nepriteistini (CPK 178 str.). Atsakovei pripažinus, kad dėl sugedusio durų užrakto ji be ieškovės leidimo išlaužė duris, tuo iš dalies sugadindama jas ir durų staktą, teismas sprendžia, kad tokie jos veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieškovei padaryta žala. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl durų pakeitimo- pagal užsakymą ji sumokėjo 20 Eur avansą (8 b.l.), įrodymų, kad sumokėjo likusią 88 Eur sumą, ieškovė nepateikė. VĮ Registrų centras duomenimis (68 b.l.), butas yra pastatytas 1985 m., ieškovė nurodė, kad durys nuo buto pastatymo nebuvo keistos, jų menką vertę patvirtino liudytojai S. A. ir R.L., 2015 m. durims buvo 30 metų. Šioje situacijoje teismas sprendžia, kad nuostoliams atsiradus ne tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bet ir dėl natūralaus durų susidėvėjimo bei nepaneigus tikimybės, kad dalį jų sugadinimų padarė kitas asmuo, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio numatytą galimybę atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Šioje situacijoje teismas mano, kad sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų atsakovę atleisti nuo 70 procentų padarytų nuostolių atlyginimo. Ieškovei padaryti nuostoliai dėl durų sugadinimo pagrįsti rašytiniais įrodymais, kitokio jų dydžio atsakovė nenurodė, ekspertizės dydžiui nustatyti neprašė. Be to, įstatyme numatyta, kad jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nuostolių atsiradimo ir CK 6.253 straipsnio nuostatų taikymo, ieškovei iš atsakovės priteistina 30 procentų jos prašomų priteisti ir įrodytų nuostolių, t.y. 32,40 Eur (108 Eur*30 proc). Po parengiamojo posėdžio atsakovė grąžino ieškovei užuolaidas ir raktus, ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad užuolaidas sugadino atsakovė, todėl nuostoliai dėl šių daiktų negrąžinimo ieškovei nepriteistini.

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, kadangi pripažįstama, kad ieškovas patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos dėl paskolos sutarties nevykdymo, kuriuos turi atlyginti paskolos sutarties geruoju nevykdantys atsakovas.

Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Atsakovė yra fizinis asmuo, todėl įstatymas numato, kad taikytinas yra 5 procentų tarifas, o ne 6, kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą palūkanų skaičiavimą ir prašomą priteisti sumą, jos perskaičiuotinos, taikant 5 proc. tarifą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2,87 Eur palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Kiti ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teismas jų atskirai neaptaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (4, 34 b.l.). Patenkinta 56,40 % ieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovės ieškovei priteistina 56,40 % ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, viso 11,28 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 88 str., 93 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Ši suma yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš šalių valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 247,27 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 27 ct) nuostoliams atlyginti, 2,87 Eur (du eurus 87 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,28 Eur (vienuolika eurų 28 ct) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.