- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- 1-909-783/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00478-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Kaltinamasis
- E. T.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Irmantas Ruželė
sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, nukentėjusiajai K. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui Irmantui Ruželei, kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju (darbovietės nenurodė), gyvenantis Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę)
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis E. T. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 5.30 val. namo, esančio Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau kaip 12 kartų sudavė kumščiais ir spyrė į įvairias kūno vietas K. J., padarydamas jai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinėje apatinio žandikaulio srityje, poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, kairės akies viršutiniame voke, dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame žaste, dešiniame petyje, išmušė viršutinį dešinį II-ą ir viršutinį dešinį VII-ą dantis, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis E. T. kaltės dėl smurto prieš nukentėjusiąją iš esmės nepripažino. Paaiškino, jog 2023 m. gruodžio 31 d. naktį ar paryčiais buvo nuvažiavęs pas K. J. į namus, nes ši girta jam tą naktį skambino iš jam nežinomo telefono ir jis važiavo įsitikinti, ar jų vaikui yra viskas gerai. K. J. abonentą yra užblokavęs, bet tą naktį K. J. skambino iš jam nežinomo telefono, jis tik perskambino ir suprato, kad K. J. yra neblaivi. Nuvažiavęs pas K. J. į namus rado jų bendrą sūnų nemiegantį, su juo apsikabino, pakalbėjo. Matė, kad K. J. yra visiškai neblaivi, kaltino jį kažkokių psichotropinių medžiagų vartojimų, jis į tas jos kalbas nekreipė dėmesio, tačiau jam jau ruošiantis išeiti pamatė, kad K. J. rankose laiko į jį atsuktą peilį. Jis tą peilį išmušė K. J. iš rankų, tačiau ši vėl paėmė peilį ir stovėjo atsisukusi į jį, po ko jis vėl, tik dabar iš antro karto, išmušė K. J. peilį iš rankų bei paėmęs jį užmetė už šaldytuvo. Viso su smūgiais į rankas K. J. galėjo suduoti tris keturis smūgius į rankas, gal kartą sudavė ir į krūtinę, tačiau tai padarė norėdamas tik apsiginti nuo K. J. grasinimų. Neigia spardęs, daužęs į galvą, nurodė, jog tai yra melas ir jo apkalbėjimas. Po viso šito jis išvažiavo į namus, kartu su juo išvažiavo ir pas K. J. buvęs A. J.. A. J. žinojo, bet šis jam ne draugas, kartu pasiūlė važiuoti, šis sutiko. O ryte paskambino jam policijos pareigūne prisistačiusi moteris bei pasakė, jog K. J. iškvietė policiją dėl smurto, jis pasiūlė pirmiausiai pareigūnams paimti už šaldytuvo numestą peilį, kuriuo ši jam grasino. Kaltinamasis teigia, jog K. J. jį apkalba, tai vyksta nebe pirmą kartą, jau ir anksčiau ji yra apkalbėjusi, kvietusi policijos pareigūnus be priežasties ir aiškino, kad jis elgiasi agresyviai, nors yra pasitaikę, kad jis tuo metu buvo užsienyje.
3. Nukentėjusioji K. J. parodė, jog kaltinamasis E. T. yra jos sūnaus tėvas, su juo kartu gyveno apie 3 metus, prieš 5 metus artimi santykiai nutrūko, jie gyvena atskirai. Taip pat paaiškino, jog tarp jos ir kaltinamojo kyla kivirčai dėl vaiko lankymo, išlaikymo. Nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis E. T. į jos namus (duomenys neskelbtini) atvyko 2023 m. gruodžio 31 d. paryčiais, tikslaus laiko neprisimena. Dėl ko atvyko, priežasties nukentėjusioji nenurodė, teigė, jog atvykus tarp jos ir kaltinamojo konflikto nebuvo, jie kalbėjosi, tačiau kaltinamajam E. T. nuėjus į kambarį ir pamačius lovoje gulintį A. J., kaltinamasis puolė prieškambaryje prieš ją smurtaut, iš pradžių pradėjo spardyti, po to sudavė smūgius ir į veidą, nutempė už plaukų į kambarį, toliau smurtavo, ji šaukė, prašė nustoti. Nukentėjusioji parodė, jog paėmusi nuo stalo peilį bandė apsiginti nuo E. T. smurto, bet ranką su peiliu E. T. atsuko į ją pačią, po ko ji sugebėjo peilį numesti. Ji matė tarpduryje stovintį A. J., kuris nieko nedarė, tik žiūrėjo. Sudavęs smūgius E. T. išėjo pro duris ir negrįžo. Mano, jog E. T. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nes jo elgesys buvo neadekvatus, akys – kaip stiklinės. Nukentėjusioji K. J. teismo posėdyje parodė, jog dieną prieš nakties įvykius su A. J. buvo pas L. M., po to su A. J. grįžo į namus, juos parvežė R. M.. Nukentėjusioji neigė su A. J. vartojusi alkoholinius gėrimus, jų išgėrė tik po to, kai pasišalino E. T. ir ji laukė policijos pareigūnų.
4. Liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog 2023 m. gruodžio 30 d. kartu su K. J. girtavo L. M. namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, vakare jų pritrūkus, K. J. draugas nuvežė nupirkti gėrimų į aludę, ten įsigijo gėrimų ir kartu su K. J. jos draugo automobiliu vakare nuvažiavo pas K. J. į namus, kur toliau girtavo. Begeriant K. J. prašė paskolinti jo telefoną, norėjo paskambinti, kaip jis suprato, E. T., sakė, kad iš savo negali paskambinti, nes šis ją per visur ją užblokavęs. Jis jai padavė savo telefoną, po kurio laiko namuose atsirado ir E. T.. Liudytojas parodė, jog kas toliau vyko, detalių dėl girtumo nepamena, tik prisimena, kad jis stovėjo tarp K. J. ir E. T., matė K. J. rankose peilį, suprato, jog ji nori durti E. T., tačiau jis pareikalavo baigti. Kaltinamojo E. T. smurtinių veiksmų prieš K. J., pasak liudytojo, tą naktį nebuvo. Kaip grįžo tą naktį į namus, liudytojas dėl tuometinio girtumo neprisiminė.
5. Liudytoja L. M. parodė, jog 2024 m. gruodžio 30 d. jos namuose buvo atėję į svečius A. J., K. J. su sūnumi. Parodė, jog A. J. atėjo anksčiau, būdamas jos namuose vartojo alkoholį, K. J. su vaiku atėjo vėliau, gėrė kavą. Vėliau jai pradėjo rašinėti A. J. draugė ir buvusi žmona, priekaištavo, kam ji jį laikanti, tada ji A. J. pasakė išeiti. K. J. pradėjo priekaištauti, kam ji išvaranti A. J., jos abi susiginčijo, po ko A. J., K. J. su vaiku išėjo ir R. M. automobiliu išvažiavo pas K. J.. Kas ten K. J. namuose įvyko, ji nežinanti, tačiau ryte paskambinusi K. j. jai sakė, kad ją sumušė E. T.. Ji iš pradžių nepatikėjusi, sakė K. J., jog ši meluoja, tačiau K. J. parodžius sužalojimus, patikėjo. Liudytoja taip pat parodė, jog būnant K. J. pas ją namuose jos nors ir buvo apsižodžiavusios, tačiau nesimušė ir viena kitai į galvą nespardė, K. J. 2023 m. gruodžio 30 d. jos namuose nebuvo sužalota, tik išsiplovė galvą.
6. Liudytoja apklausta M. M., kaltinamojo E. T. artima draugė, parodė, jog 2023 m. gruodžio 31 d. E. T. jai sakė, kad buvo užpultas K. J., kad ši norėjo jį nužudyti, o jis gynėsi. Tą pačią dieną ji vaizdo skambučiu bendravo su L. M. ir K. J., ši sakė, kad „užsodins“ E. T., šis sužinos, kiek kainuoja susidėti porcelianinius dantis. Liudytoja mano, jog K. J. apkalba E. T. siekdama naudos.
7. Liudytojas R. M. paliudijo, jog 2023 m. gruodžio 30 d. su K. J. buvo atvažiavęs pas L. M. į namus, ten buvo ir A. J., kurio paprašytas vežė jį į aludę ir atgal pas L. M., vežant su jais važiavo dar trys vyriškiai, kuriuos nuvežė, kur šie prašė. Vieną iš jų A. J. įvardino kaip E. T., K. J. buvusį draugą ir vaiko tėvą. Liudytojas parodė, jog apie 1 val. nakties K. J. ir A. J. parvežė pas K. J. į namus, o pats grįžo į savo namus. Apie 6 val. ryte jam paskambino K. J. ir paprašė atvažiuoti, sakė, kad ją sumušė. Jis galvojo, jog sumušė A. J., nes kitų asmenų nebuvo, kai naktį K. J. parvežė namo, tačiau nuvykęs pas K. J. į namus iš pareigūnų sužinojo, kad smurtavo E. T.. Pareigūnų paprašytas pasirūpino K. J. sūnumi, buvo skirtas laikinu globėju, vaikas pas jį gyveno apie savaitę. Po įvykio berniukas jam sakė, kad mamą sumušė tėtis, o jis, vaikas, tuo metu labai bijojo.
Šalies argumentai
8. Protokole-pareiškime užfiksuota, jog iš K. J. 2023 m. gruodžio 31 d. 8.08 valandą priimtas pareiškimas, policijai K. J. nurodė, jog buvęs sugyventinis E. T. į jos namus atvyko apie 5.30 val., pareiškime nurodė, jog E. T. su ja norėjo susitaikyti, bandė apkabinti, jai jį atstūmus, pradėjo spardyti ir mušti rankomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir išmušdamas viršutinį dantį. K. J. pareiškime nurodė, jog prašo nubausti E. T. įstatymų nustatyta tvarka. (1 t. 12-13 b. l.)
9. Įvykio vietos apžiūros, atliktos 2023 m. gruodžio 31 d. nuo 6.37 val. iki 6.55 val., protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys bei virtuvė. Virtuvėje prie šaldytuvo, dešinėje jo pusėje, tarp sienos ir šaldytuvo rastas baltos spalvos peilis, jis išimtas ir supakuotas į specialų paketą Nr. 414585. (1 t. 20-27b. l.)
10. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 31 d. nuo 8.56 val. iki 9.08 val. buvo apžiūrėta K. J., apžiūros metu K. J. kaktos, kaklo, veido srityse fiksuoti daugybiniai nubrozdinimai, sumušimai, kraujosruvos („mėlynės“). K. J. dantenos paraudusios, viršutiniame žandikaulyje, dešinėje pusėje, nėra priekinio danties, taip pat fiksuoti kairės rankos dilbio nubrozdinimai ir dešinės plaštakos kraujosruvos. (1 t. 92-104 b. l.)
11. Pažymoje, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 31 d. 6.30 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas atvykti į Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), kvietė K. J., medikai išvyko 6.34 val., atvyko – 6.55 val. Atvykę medikai konstatavo dauginius paviršinius galvos sužalojimus, pati K. J. medikams sakė, kad ją sumušė buvęs draugas, spyrė į veidą, teigė, kad sąmonės praradusi nebuvo, sakė, jog jai skauda galvą, veidą. (1 t. 118-121 b. l.)
12. Specialisto išvadoje, surašytoje 2024 m. kovo 5 d. (išvados Nr. G232/2024(05)), nurodyta, jog K. J. nustatyta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinėje apatinio žandikaulio srityje, poodinės kraujosruvos kaktoje, nosyje, kairės akies viršutiniame voke, dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairiame žaste, dešiniame petyje, viršutinio dešinio II-o ir viršutinio VII-o dantų netekimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 12 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Dėl nustatytų sužalojimų K. J. sveikata sutrikdyta nežymiai, nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl padarytų sužalojimų K. J. juto fizinį skausmą, o pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi pati, atmestina. (1 t. 125-126 b. l.)
13. Pažymoje nurodyta, jog telefonas, kurio abonento Nr. yra (duomenys neskelbtini), priklauso E. T.. (1 t. 129 b. l.) Apžiūros protokole, abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) išklotinėje, tarnybiniame pranešime dėl išklotinės užfiksuoti duomenys, jog E. T. naudojamas abonentas 2023 m. gruodžio 31 d. tarp 1 val. ir 12 val. daugiausiai bendravo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (A. J.): pirmas skambutis po 1 val. buvo iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) abonentui Nr. +(duomenys neskelbtini) (1.12 val.), trukmė 1 s, 1.14 val. abonentas Nr. +(duomenys neskelbtini) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 149 s, o 1.18 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę. 1.25 val. abonentas (duomenys neskelbtini) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis truko 145 s). Taip pat 3.40 val. fiksuotas 517 sekundžių trukmės E. T. skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (K. J.), 6.29 val. E. T. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (policijos pareigūnė A. M.). Apžiūros protokole nurodyta, jog E. T. telefono abonentas tą naktį 4.14 val. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) 4.30 val. – prie bokšto, esančio Rokiškio sav., (duomenys neskelbtini) (iki 6.10 val.), o nuo 6.10 val. – prie ryšio bokšto, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini). (1 t. 134-147 b. l.)
14. Apžiūros protokole aprašytas, laikmenoje esančiame garso įraše įrašytas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatorės ir K. J., įraše girdėti, kaip į BPC paskambinusi moteris, prisistačiusi K. J., praneša, jog ją sumušė buvęs sugyventinis bei vaiko tėvas E. T., nurodo, jog jai visa galva sudaužyta. (1 t. 193-195 b. l., vokas su laikmena 2 t. galinio viršelio vidinėje pusėje)
15. Apžiūros protokole, laikmenoje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota:
15.1 . PSS-20231231-062221UTC+0200. Šiame įraše užfiksuotas policijos pareigūnių atvykimas pagal iškvietimą į K. J. namus, užėjimas į namus. Namuose vyksta pokalbis tarp pareigūnių ir K. J., matyti, jog K. J. yra akivaizdžiai neblaivi, pasakoja, kad ją sumušė E. T., rodo į galvą, paaiškina, kad E. T. pas ją atvažiavo susitaikyti, prieš kažkur dvi valandas, pokalbio metu K. J. apsiverkia. K. J. pareigūnėms pasakojo, kad su A. J. gėrė pas L. M., po to su A. J. grįžo pas ją į namus, toliau vartojo alkoholis, kai atvažiavęs E. T. ją sumušė prie šaldytuvo. Nurodė, jog su E. T. iš pradžių tik kalbėjosi, po ko šis „lygioj vietoj“ pradėjo daužyt. Į pareigūnės klausimą, kur tuo metu buvo A. J., K. J. atsakė, kad tarpduryje ir viską matė. Paprašyta pareigūnės K. J. padiktavo E. T. telefono numerį, po ko policijos pareigūnė skambina, kalbasi telefonu, o baigusi kalbėti telefonu klausia, kur yra vaikas, tačiau K. J. neatsako, pareigūnė apeina ir apžiūri namo kambarius. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnė K. J. klausia, ar ją sumušė prie šaldytuvo, ši patvirtina, dar kartą atkreipia dėmesį, kaip ji atrodo. Netrukus policijos pareigūnė klausia K. J., dėl ko ši E. T. puolė su peiliu, K. J. nurodo, kad gynėsi, taip pat patvirtina, jog peilis yra už šaldytuvo, po ko pareigūnė paima peilį, į klausimą, kas užmetė peilį už šaldytuvo, K. J. teigia, kad ji, pakartojo, kad peiliu gynėsi nuo E. T. smurto prieš ją. Pareigūnė nufotografuoja K. J.. Pareigūnės toliau apžiūri kambarius, klausia, kur vaikas, K. J. neigia vaiką esant namuose, tačiau po kurio laiko įtikinta pakviečia vaiką ir šis ateina, K. J. kažkam skambina, kad atvažiuotų pabūti su vaiku, pareigūnių prašo nekviesti vaiko teisių. Prieš baigiantis įrašui K. J. prašo vaiko pasakyti pareigūnėms, ką šis matė.
15.2 . PSS-20231231-065221UTC+0200: įrašo pradžioje vaikas pareigūnėms teigia, kad paties konflikto nematė, nes buvo palindęs po stalu, bet į K. J. klausimą patvirtina, kad mama buvo sumušta, ją sumušė E.. Vaikas pokalbio metu taip pat nurodė, jog buvo su mama pas L., ten mama susipyko su L., jos susimušė. Į pareigūnės klausimą, kur E. mušė mamą, vaikas parodo vietą. Vaizdo įraše matyti, kaip K. J. į pareigūnės klausimą atsako, kad rašys pareiškimą, patalpose pasirodo medikai (greitosios medicinos pagalbos), klausia, kas atsitiko, patalpose buvęs vaikas sako, kad E. sumušė mamą, K. J. medikams sako, kad jai skauda galvą, ją spardė. Vaizdo įraše toliau matyti, kaip pareigūnė kalbasi su vaiku, šis paaiškina, kad namuose dar buvo A., kuris išvažiavo su E., taip pat sako, jog mama, pamačiusi atvykstantį policijos automobilį, jį paslėpė. Pareigūnei paklausus K. J., ar E. T. buvo blaivus, ši atsako, kad girtas. Vaizdo įraše matyti, kaip K. J. kalbasi telefonu, prašo pasirūpinti vaiku, pareigūnė bendrauja su vaiku, klausia, dėl ko mama susimušė su L., vaikas atsako, kad susipyko dėl to, kad L. A. liepė išeiti.
15.3 . PSS-20231231-072221UTC+0200: užfiksuotas pokalbis tarp kambaryje sėdinčios K. J. ir pareigūnės, pareigūnė teigia, jog laukia kito policijos ekipažo, kažkur už kadro girdimas vaiko bendravimas su kažkuo. Pokalbio metu K. J. pareigūnei teigė, jog ji prašė E. T. liautis, šis jai sakė, kad užmuš, ji prašė pagailėti vaiko, šis vaiko mato, bet E. T. jai sakė, kad vaikas nemato. K. J. pasakoja pareigūnei, jog E. T. linkęs į smurtą, smurtavo ir prieš savo dabartinę sugyventinę M., siūlo pareigūnams ir patiems jos paklausti. K. J. pasakoja, kad E. T. mušė ir anksčiau, kai ji dar nėščia buvo. Matoma, kaip į namus ateina vyriškis (R. M.), nueina į kambarį, kur vaikas, pareigūnė kalba telefonu su kita policijos pareigūne telefonu, klausia, kada šie atvažiuos. Viena iš pareigūnų bendrauja su R. M., šis patvirtina, jog E. T. pas K. J. nevežė ir kai šis buvo čia atvažiavęs, nematė. Užfiksuota, kaip virtuvėje sėdinti K. J. geria alų, rodo, kurioje vietoje jai skauda galvą, taip pat aiškina, kad E. T. nepasiseks, nes ji rašys pareiškimą, o ne jis. K. J. taip pat pasakoja apie laikotarpį, kada vaikas gyveno pas E. T., visi laukia kito policijos ekipažo. Belaukdamos pareigūnės pašnibždom kalbasi, viena pareigūnė pasakoja apie jos pokalbį su E. T., nurodo, jog E. T. K. J. išvadino melagių melage, pripažino sudavęs, nes gynėsi nuo K. J., kai ši puolė su peiliu, nurodė, kur užmestas peilis. Pareigūnė pasakoja kolegei, kaip iš tiesų peilį rado už šaldytuvo, tada ir K. J. pradėjo sakyti, kad gynėsi, pareigūnė kolegei pasakoja, kad iš jo sužinojo, kad namuose yra vaikas. Po to kambaryje pasirodo K. J., pasiėmusi virdulį nueina vandens, grįžusi pradeda kalbėti su R. M., pradėjo priekaištauti, kam šis atvežė, nenurodo ką, po ko R. M. teisinasi, kiek galima suprasti, dėl to, kad vežė E. T., bet K. J. jam priekaištauja dėl A. J., po ko pareigūnės ramina K. J. ir siūlo nesiaiškinti. Vėliau K. J. pradeda vesti diskusijas dėl motinų užmušamų vaikų, klausia, ar čia meilės išraiška, į ką pareigūnės choru atsako, kad čia ne apie tai kalba. K. J. toliau apie kažką nerišliai kalba. Vaikui kambaryje pasakius, kad atvažiavo, pareigūnė išeina pasitikti atvykusių kolegų.
15.4 . PSS-20231231-075154UTC+0200: vaizdo įraše užfiksuota, kaip į namą įeina du policijos pareigūnai, ruošiasi priimti iš K. J. pareiškimą, pareiškimą priima policijos pareigūnė. K. J. bendrauja su pareigūnu, rodo į abi rankas, delnų pusėje, abu skruostus, sako, kad ją sumušė buvęs draugas, vaiko tėvas, į pareigūno klausimą nurodo, jog „baliavojo“ pas L., parvežė draugas, E. T. ten nebuvo, nurodo, kad atvažiavo su kažkuo, atėjęs apkabino, sakė, kad pasiilgo, ji paprašė jo neliesti, po ko E. T. pradėjo ją daužyti. K. J. pareigūnui atitraukusi chalatą rodo kairę ranką, sako, kad visur skauda, prašė nemušti dėl vaiko, bet E. T. ją daužė, įkišo į tarpą tarp šaldytuvo, kad neišeitų, spardė, o ji neturėjo kur dėtis, dar pareigūnui sako „gi žinot E.“. Sėdėdama prie stalo ir laikydama rankoje atidarytą skardinę alaus K. J. pareigūnui sako, kad ir dantį jai išmušė, parodo pareigūnui kurį dantį (matosi tarpas tarp dantų viršutiniame žandikaulyje), pareigūnė nufotografuoja. Atsistojusi K. J. paima nuo spintelės ir parodo dantį, vėliau vėl atsisėda, diskutuoja su pareigūnu, kad E. T. vėl išlips sausas, anksčiau ji su juo susitaikydavo. Iš pokalbio tarp pareigūno ir K. J. girdėti, kad jei abu pažįstami iš ankstesnių įvykių, pareigūnas žino apie ankstesnius K. J. konfliktus tarp K. J. ir E. T.. Matyti, kaip pareigūnė rašo protokolą, o pareigūnas su K. J. kalbasi apie K. J. ir E. T. santykius. K. J. sako, kad E. T. nuo aludės vežė R. M., į kambarį ateina R. M., sako, kad jis E. T. vežiojo Rokiškyje, nuo aludės iki IKI, tai buvo apie 12 valandą nakties. R. M. pareigūnui pasakojo, kad E. T. pas jį į automobilį atėjo su A. J., jis nuvežė iki IKI parduotuvės („ikinės“) ir paleido. Po to į pareigūno klausimą, kas atvežė E. T., K. J. sako, kad nežino, ji bandė prieiti prie automobilio vairuotojo, bet jos E. T. neprileido, užstojo. Į klausimą, kur buvo sūnus, kai gėrė pas draugę, K. J. sako, kad buvo kartu. K. J. skundžiasi, kad jai skauda, pareigūnas sako, kad K. J. reikėtų šalto ko nors, K. J. sako, kad reikia, kad E. T. uždarytų areštinėje, bent sykį, kad šis pasimokintų. K. J. ieškodama kažko šaldytuve sako, kad mylėjo E. T., o dabar nesaugos. Grįžusi nuo šaldytuvo parsinešė užšaldytų dešrelių pakuotę, prisideda prie kaktos, pasako, kad E. T. ją mušė rankomis ir kojomis, daugiausiai į veidą, kliuvo į šonus (K. J. taip atsakinėja į menamus pareigūno klausimus), nurodo, kad E. T. sakė ją pasmaugsiąs. Po to pareigūnui K. J. pasakoja, kaip viskas prasidėjo, nurodo, kad jie stovėjo kieme, kalbėjosi, viskas buvo gražu iki tol, kol ji išsitraukė peilį. Į pareigūno klausimą, kam ji išsitraukė peilį, K. J. atsako, kad nežino, gal norėjo „nubest“, neprisimena gerai. Pasakoja, kad E. T. peilį atėmė iš jos, pasitaiso, kad ji „pakavojo“ peilį už šaldytuvo. Pareigūnams pradėjus sakyti, kad ji sakė prieš tai kitaip, K. J. pradeda sakyti, kad gerai nepamena, ji nori pagalvoti. Ir toliau pasakoja, kad ją daužė prie šaldytuvo, ji vos spėjo kvėpuoti, užsidengti, prašė nemušti, sakė E. T., kad vaikas mato, K. J. taip pat sakė, kad viską matė ir A. J. (J.). Toliau vyksta diskusijos tarp pareigūnų ir K. J., K. J. vėl pasako, kad pradės pasakoti iš pradžių, „nuo dūšios“, nurodo, jog jai paskambinusi L. M. pakvietė atvažiuoti, ši jau gėrė trečią parą. Ji paskambino savo draugui (R. M.), paprašė ją nuvežti, šis sutiko, sakė, po pusvalandžio. Nuvažiavus pas L. M. rado A. J., sugalvojo, kad nori išgerti, išgėrė, po to R. M. nuvežė A. J. į aludę ir atgal, o po to ji pasiūlė A. J. važiuoti pas save, nes A. J. meta iš namų. Toliau K. J. nespėjo papasakoti, nes į namus įeina, kaip suprantama, vaiko teisių apsaugos specialistas, netrukus vaizdo įrašas baigiasi. (t. 1,196-199 b. l., vokas su laikmena 2 t. galinio viršelio vidinėje pusėje).
15.5 . Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos 2023 m. gruodžio 31 d. paimtas peilis, konstatuota, jog peilis, ašmenys ir rankena yra baltos spalvos, ant peilio ašmenų yra užrašas SWITZNER, peilis naudotas. (2 t. 1-6 b. l.). Peilis perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių. (2 t. 7-10 b. l.)
15.6 . Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai su K. T. bendravo 2024 m. sausio 3 d. 15.50 val., vaikas teigė, jog nori gyventi su mama, paklaustas, ar buvo susitikęs su tėčiu, sakė, kad turėjo susitikti, bet nesusitiko, kalbėjo, kad tėtis primušė mamą, o jis per sieną girdėjo, pasislėpė po stalu, nes labai bijojo. Taip pat vaikas sakė, kad atvažiavus policijai mama jį paslėpė. Specialistai anketoje nurodė, jog 2024 m. sausio 3 d. 17.25 val. telefonu kalbėjosi su E. T., šis sakė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. naktį buvo nuvažiavęs pas K. J., ši elgėsi neadekvačiai, „ardėsi, šokinėjo su peiliu“, po ko jis išvažiavo ir apie K. J. sumušimą nieko nežino. Pokalbio metu E. T. K. J. išvadino psichine ligone, valkata, geriančia iš vaiko pinigų. (2 t. 28-42 b. l.)
15.7 . Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog K. J. 2023 m. gruodžio 31 d. 6.35 val. nustatytas 2,63 promilės girtumas. (2 t. 61-65 b. l.)
15.8 . Kaltinamojo E. T. advokato M. Beinaravičiaus pateiktame telefono ekrano kopijose matyti, jog tarp telefone esančio blokuojamo abonento, kurio Nr. yra +(duomenys neskelbtini), įvardinto „J.“, ir pateiktos kopijos abonento (E. T.) 2023 m. gruodžio 31 d., „J.“ abonentas E. T. bandė prisiskambinti 0.28 val., 7.06 val., 7.55 val. (nurodoma, kad užblokuotas skambutis), pats E. T. tą naktį šiam abonentui skambino 2.40 val. (trukmė 8.37 min.), 2.49 val. (2 t. 93-95 b. l.)
16. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis E. T. K. J. namuose prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą – kambaryje kumščiais ir spyriais į įvairias kūno vietas K. J. smurtavo prieš ją, sudavė ne mažiau kaip 12 kartų, padarydamas jai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinėje apatinio žandikaulio srityje, poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, kairės akies viršutiniame voke, dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame žaste, dešiniame petyje, išmušė viršutinį dešinį II-ą ir viršutinį dešinį VII-ą dantis, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo E. T. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis E. T., suduodamas smūgius nukentėjusiajai K. J., suvokė, kad sukelia fizinį skausmą, žaloja asmenį, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
18. Teismas, pripažindamas šią veiką įrodyta, iš dalies remiasi teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios K. J. parodymais, nukentėjusiosios K. J. apžiūros aktu, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų R. M., L. M. parodymais, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas netrukus po pranešimo atvykusių policijos pareigūnių bendravimas su nukentėjusiąja K. J.. Teismas taip pat remiasi vaizdo įrašais, kuriuose nukentėjusioji K. J. iškart po įvykio bendrauja ir su kitais policijos pareigūnu ir pareigūne, priėmusiais iš K. J. pareiškimą. Visi šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji K. J. nuo pat pradžių, tą pačią 2023 m. gruodžio 31 d., skambindama Bendrajam pagalbos centrui, nuosekliai ir vienareikšmiškai aiškino, jog smurtą prieš ją panaudojo kaltinamasis E. T., tą patį ji pakartojo ir pas ją atvykusioms policijos pareigūnėms, medikams. K. J. tą naktį pareigūnams nurodytose vietose (galvoje, rankose) pareigūnė, netrukus po įvykio apžiūrėjusi nukentėjusiąją, apžiūros protokole užfiksavo išorinius sužalojimus. Medikai, atvykę taip pat nustatė K. J. galvoje daugybinius sumušimus. Apie tai, kad prieš ją smurtavo E. T., nukentėjusioji K. J. tą pačią dieną pranešė ir L. M., kurios namuose išvakarėse kartu su A. J. girtavo. Tai, kad K. J. sumušta, matė ir R. M., tą rytą pagal prašymą atvykęs pasirūpinti vaiku ir kuris matė K. J. atvežęs į namus tą naktį su A. J.. Bendraudama su antro policijos ekipažo pareigūnu ir pareigūne K. J. gan vaizdžiai (tiek žodžiais, tiek veiksmais) rodė, kaip ją prieš šaldytuvo mušė ir spardė E. T., pareigūnams irgi nekilo abejonių, kad K. J. bent dėl smurto pasakoja teisybę, juo labiau, K. J. pareigūnams parodė paėmusi nuo spintelės ir išmuštą dantį. Tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. gruodžio 31 d., nurodyta ir specialisto išvadoje dėl sužalojimų, išvadoje nurodyta, kad šių sužalojimų pasidaryti pati K. J. negalėjo.
19. Teismas įrodymais nelaiko K. J. parodymų apie tai, kad ji išvakarėse pas L. M. buvo blaivi, alkoholio negėrė, taip pat ir jos parodymų, kad negėrė su A. J. namuose, teigė, kad išgėrė po smurto prieš ją – pareigūnų po įvykio užfiksuotuose K. J. paaiškinimuose ši nevienareikšmiškai nurodo, kad važiavo pas L. M. vartoti alkoholio, kai ši pakvietė, ten jį vartojo kartu su L. M. ir A. J., su šiuo grįžo į namus pas save ir toliau vartojo. Tai, kad K. J. linkusi nuslėpti aplinkybes ir nesakyti tiesos, gan gerai iliustruoja jos po įvykio ne trumpą laiką trukę teiginiai pareigūnėms apie tai, kad vaiko namuose nėra, jis neva yra „saugioje aplinkoje“, nors pati suvokė, kad meluoja pareigūnėms ir kol galų gale vaiką ji pati parodė. Visgi teismas daro išvadą, jog parodymai dėl sužalojimų atitinka tikrovę, juos patvirtina ir objektyvūs įrodymai, tad tai, kad K. J. pasakoja ne visas aplinkybes ar jas iškreipia, paties sužalojimo padarymo aplinkybių nepaneigia.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas taip pat nelaiko įrodymais K. J. parodymų, jog ji iš įvykio išimtu peiliu gynėsi nuo E. T. – vaizdo įraše, kurio Nr. yra PSS-20231231-075154UTC+0200, aiškiai užfiksuota, kaip ji pareigūnui pasakoja, jog visas konfliktas ir smurtas prieš ją prasidėjo, kai būtent ji paėmė peilį į rankas, o ne paėmė po to, kai prieš ją buvo smurtaujama. Šių paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad kaltinamojo E. T. pyktį ir smurtą išprovokavo pačios nukentėjusiosios elgesys – E. T., būdamas ūmaus būdo (tą galima pastebėti ir teisiamajame posėdyje iš jo reakcijų į nukentėjusiosios parodymus ar tiesiog reakcijos į pačią nukentėjusiąja), sureagavo neproporcingai į K. J. veiksmą su peiliu ir jai smūgiavo kojomis ir rankomis daugiau nei 12 kartų. Toks smūgių skaičius ar pobūdis (į galvą) nepateisina kaltinamojo teiginių, jog jis tik gynėsi nuo K. J. grasinimų. Juo labiau, kad nenustatyta, kad K. J. tuo peiliu būtų grasinusi – skirtingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas advokatas M. Beinaravičius jos žodžius pareigūnams kaip grasinimą nužudyti, vaizdo įraše pareigūnams ji nesakė, kad grasino veiksmais ar žodžiais E. T. - pasakymas „gal nubest?“ pareigūnui į klausimą, kam jai peilis buvo reikalingas, tikrai nereiškia pasikėsinimo nužudyti tikslą ar realų grasinimą. To, kad būtų grasinusi žodžiais ar veiksmais, teisiamajame posėdyje nenurodė ir pats E. T., paaiškinęs, jog prieš išeidamas pamatė peilį K. J. rankoje ir jį išmušė vieną kartą, ir antrą kartą – kai ši pakėlusi peilį paėmė antrą kartą į ranką. Kaltinamasis nenurodė, kas nukentėjusioji tuo peiliu būtų puolusi, mosikavusi jam prieš veidą ar kitais veiksmais bandžiusi nužudyti. Vertinant, kad K. J. buvo sunkaus girtumo būsenoje, laikydama rankoje peilį jokių kitų veiksmų neatliko, tas peilio laikymas rankoje E. T. negalėjo būti įvertintas nei kaip pasikėsinimas nužudyti, nei grasinimas peiliu – tiesiog girta moteris kambaryje laikė rankoje virtuvinį peilį ir net nelabai suprato, kam ji rankose tą peilį laiko. Kas ir išprovokavo E. T. neproporcingą smurtą prieš nukentėjusiąja.
21. Teismo medicinos specialistams nustačius, jog K. J. buvo suduoti ne mažiau 12 trauminių poveikių, teismas atmeta E. T. parodymus, jog sudavė du kartus į ranką ir gal kartą ar du į krūtinę, laiko šiuos parodymus tik kaip gynybinę poziciją. Be jokios abejonės, iš dalies E. T. teisingai pasakoja aplinkybes apie tai, kad K. J. rankoje laikė peilį, ką pripažino pati K. J.. Be to, ir peilis buvo rastas už šaldytuvo po to, kaip apie tai pasakė pats E. T. jam paskambinusiai pareigūnei tą rytą (vaizdo įraše užfiksuotas ir pokalbis pašnibždomis ir ką viena iš pareigūnių galvoja apie K. J. parodymus). Bet nustačius suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajai, galima teigti, kad smūgių tikrai buvo daugiau nei du ar keturi, kaip nurodo kaltinamasis E. T..
22. Kaltinamojo gynėjas advokatas M. Beinaravičius teigė, jog K. J. sumušė ne kaltinamasis, bet ji sužalojimus patyrė išvakarėse susimušusi su L. M., pateikė tai kaip faktą remdamasis vaizdo įraše užfiksuotais vaiko (sūnaus K.) teiginiais pareigūnams, kad „mama susimušė su L.“. Visgi L. M. informaciją apie tarpusavio smurtinius veiksmus su K. J. paneigė, nurodė, jog jos konfliktavo dėl A. J. išvarymo iš jos namų, bet nesimušė. To, kad L. M. ir K. J. susimušė, nenurodė ir R. M., buvęs L. M. bute kartu su K. J., apie tai, nesakė ir A. J., nors jo parodymai yra tikrai ne nukentėjusiosios naudai. Beje, vaizdo įraše užfiksuota, jog vaikas taip pat sakė ir kad ir „E. sumušė mamą“. Tačiau teismas įvertinęs, kad vaikas yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus, jis yra mažametis, nebuvo apklaustas nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisme, pripažindamas kaltinamojo veiką įrodyta šiais parodymais nesiremia. Juo labiau, kad ir po kelių dienų vaikas vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams teigė, kad tėtis sumušė mamą, o ne L., bet, kaip nurodyta šiame punkte, mažamečio vaiko įtraukti į baudžiamąjį procesą prieš tėvus nereikėtų, jeigu nėra tam būtinybės.
23. Teismas taip pat nesiremia ir liudytojo A. J. parodymais, jog kaltinamasis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, nes vieninteliai paaiškinimai, sutampantys su nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais, yra tai, kad jis buvo K. J. namuose, kada įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, ir, tikėtina, matė patį smurtinį įvykį. Tačiau teisme liudytojas teigė, kad ten buvo atsistojęs tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, teigė, jog jokio smurto tarp jų nebuvo. Ką paneigė pats kaltinamasis, nurodęs, jog smurtiniai veiksmai buvo (bent jau tie, kuriuos jis įvardino kaip gynybinius). Nekalbant apie tai, kad kaltinamasis, kaip ir nukentėjusioji, nenurodė, kad A. J. buvo atsistojęs tarp jų. Klausantis A. J. parodymų irgi nesusidarė įspūdis, kad A. J. būtų lindęs tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios šiems pradėjus konfliktuoti. Labiausiai tikėtina, kad jis sėdėjo ir žiūrėjo, ką daro kaltinamasis nukentėjusiajai ir nieko nedarė, o tiek ikiteisminiame tyrime (1 t. 76-79, 82-85 b. l.), tiek teismo posėdyje savo atminties trūkumus aiškino tuometiniu neblaivumu. Labiausiai tikėtina, kad jis savo parodymais bando padėti kaltinamajam E. T. išvengti atsakomybės. Nors abu neigia vienas kitą gerai pažįstantys, teisiamajame posėdyje R. M. parodymai, kad juos abu tuo pačiu automobiliu vežė tą naktį iš aludės ir A. J. tikrai pažinojo E. T., tai paneigia. Tai, kad vežė E. T., R. M. pasakojo tą naktį būdamas K. J. namuose (yra užfiksuota ir viename iš to ryto vaizdo įrašų, esančių byloje) – neįmanoma, kad R. M. būtų suderinęs savo parodymus su nukentėjusiąja dar jos nematęs po įvykio iki paaiškinimų, jog vežė. Pažymėtina, jog šiai aplinkybei paneigti ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo gan daug veiksmų atlikta, ten ir pats kaltinamasis E. T. aiškino apie kažkokius du telefonus, iš kurių vieną jis buvo palikęs namuose, su kitu buvo išvažiavęs į Kauną, neigdamas buvimą aludėje. Bet manytina, jog per daug šiai aplinkybei paneigti buvo kreipta dėmesio. Šioje situacijoje teismas, skirtingai nei K. J. su kai kuriais jos paaiškinimais ir siekiu nuslėpti nepalankias jai aplinkybes ar paties kaltinamojo E. T. parodymais, liudytojo R. M. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
24. Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta kaltinamojo E. T. partnerė M. M., ji parodė, jog kitą dieną po nakties įvykių dalyvavo vaizdo pokalbyje su nukentėjusiąja K. J. ir liudytoja L. M. ir nukentėjusioji sakė, kad „užsodins“ kaltinamąjį ar „susidės porcelianinius dantis“. Bet tokie liudytojos parodymai nei paneigia kaltinamojo E. T. smurtinius veiksmus, nei juos patvirtina – pati M. M. tos nakties įvykiuose jokia forma nedalyvavo, o parodymai dėl pasekmių kaltinamajam galėjo reikšti nukentėjusiosios teiginius, kad kaltinamasis bus nubaustas už savo veiksmus, tiek skiriant jam bausmę, tiek taikant žalos institutą.
25. Pripažinęs, jog kaltinamojo E. T. pyktį ir smurtą išprovokavo nukentėjusiosios sunkus girtumas ir peilio paėmimas į rankas (ne puolimas peiliu), nepasisako plačiau ir dėl kaltinamojo gynėjo advokato M. Beinaravičiaus argumentų dėl būtinosios ginties, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (BK 28 straipsnyje numatytas pagrindas). Byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji K. J. aktyviai būtų puolusi kaltinamąjį E. T., nenustatyta, kad šis būtų gynęsis, tai, kad prieš E. T. buvo smurtauta, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai (kaltinamajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, pats jis irgi nenurodo, kad būtų nukentėjęs). Kaip jau minėta, peržiūrėjus vaizdo įrašus, darytus paryčiais po įvykio, įvertinus pokalbius tarp nukentėjusiosios ir pareigūnų, aplinkybes (namuose buvo ir mažametis sūnus), neįtikėtina, kad K. J. siekė pakenkti kaltinamajam ar net būtų buvusi pajėgi dėl savo girtumo ką nors padaryti. Priešingai, nei kaltinamasis, savo smurtiniais veiksmais neproporcingai sureagavęs į girtos moters neadekvatų elgesį.
26. Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laiko paties nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiosios K. J. elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta, jog prieš kaltinamajam suduodant smūgius nukentėjusiajai, ši, būdama neblaivi, paėmė į rankas peilį, toks elgesys, nors ir nesukelia teisinių pasekmių, išprovokavo kaltinamojo smurtą, tikėtina, kad jeigu ne tas peilis nukentėjusiosios rankose, sunkus nukentėjusiosios girtumas, nebūtų atsiradusios ir tokios pasekmės – pati nukentėjusioji K. J. pareigūnams pripažino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad ji į rankas paėmė peilį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusioji nurodė, jog E. T. buvo apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, niekas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, jo apsvaigimas, nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, skirtingai nei nukentėjusiosios, tą rytą nebuvo matuojamas.
27. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: E. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), šiuo nusikaltimu pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą (suduota ne mažiau 12 smūgių, padaryti daugybiniai sužalojimai, išmušti du dantys), smurtauta nukentėjusiosios K. J. namuose, esant namuose mažamečiui sūnui, kuris yra ir kaltinamojo sūnus. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo E. T. asmenybę: nors teisiškai Lietuvos Respublikoje kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau jau buvo teistas už smurtines veikas, vieną kartą – už smurtą prieš tą pačią K. J., be to, kaltinamasis teisės pažeidimus yra padaręs ir užsienio valstybėse (2 t. 111-121 b. l.), kas patvirtina, jog E. T. linkęs į priešingus įstatymams veiksmus. Kaltinamasis nurodo, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju (tai tiesioginių patvirtinančių įrodymų (dokumentų) nepateikė, tačiau 2024 m. spalio 30 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo iš sunkvežimio kabinos (nuotoliu), kas patvirtina, jog gali būti, kad dirba), yra išsituokęs, tačiau gyvena su partnere M. M., su nukentėjusiąja turi sūnų, į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama, kaip ir į tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių.
28. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajam E. T. už nusikalstamos veikos padarymą skirti sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, nustatyti įpareigojimus, kurių kaltinamasis turi laikytis bausmės vykdymo metu. Kadangi kaltinamasis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai vyksta darbo reikalais į užsienį, teismas kartu su bausme neskiria intensyviosios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Pripažįstama, jog tokia priemonė nesuderinama su dabartiniu kaltinamojo užimtumu. Vietoje intensyvios priemonės kaltinamajam skiria įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šiai programai įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam E. T. išaiškinama laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnis). Be to, kadangi nusikalstama veika yra smurtinė, kaltinamajam E. T. taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatomas terminas šiai įmokai sumokėti.
29. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3270 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 34-35 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro 350 Eur už paslaugas odontologams dėl įvykio metu sužalotų dantų gydymo bei 2920 Eur būsimų išlaidų dantims gydyti. Prašydama atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė, jog patyrė daugybinius galvos sužalojimus, smūgiuota buvo stipriai, smurtaujama tiek rankomis, tiek kojomis, iškrito du dantys, sužaloti minkštieji audiniai. Nurodė, jog dėl išmuštų dantų, sužalojimų burnos srityje ji nebegali normaliai ir visaverčiai maitintis, turi rinktis minkštesnį maistą. Netekusi dantų ėmė švepluoti, dėl šios aplinkybės buvo apribota jos galimybė bendrauti su kitais žmonėmis tiek dėl šveplavimo, tiek dėl estetinės būklės Teismo posėdyje nukentėjusioji K. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
30. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nustačius, kad kaltinamasis E. T. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė sveikatos sutrikdymą, ši turi teisę reikalauti žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.247 straipsnis).
31. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji K. J. pateikė įrodymus, jog 2024 m. sausio 9 d. jai UAB Rokiškio odontologijos klinikoje buvo pašalintas lūžęs 28 dantis (1 t. 113-115 b. l.), šiam dančiui nustatytas III laipsnio mobilumas, taip pat nustatyta, jog 12 danties daugiau nei 2/3 lūžis, uždegimas, II laipsnio mobilumas, jį taip pat nutarta šalinti. Dėl dantų gydymo odontologo paslaugos, be 2024 m. sausio 9 d., buvo suteiktos 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 7 d., dėl suteiktų paslaugų K. J. patyrė 350 Eur išlaidas. Teisiamajame posėdyje K. J. sakė, jog dėl kaltinamojo išmuštų dantų jai buvo įdėtas laikinas „tiltas“. Todėl teismas pripažįsta, jog šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos, susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jos priteisiamos. Ta aplinkybė, jog jos buvo apmokėtos iš K. T. sąskaitos, nepaneigia to fakto, jog išlaidas patyrė K. J., uzufrukto teise naudojanti sūnaus K. T. lėšas ir jas savo sūnui turės (turėjo) grąžinti.
32. Teismas iš kaltinamojo E. T. taip pat priteisia išlaidas, kurias, kaip nurodė nukentėjusioji K. J., patirs ateityje (2920 Eur)– nustatyta, jog dėl patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusioji neteko dviejų dantų, jai 2024 m. sausio 9 d. UAB „Rokiškio odnotologijos klinika“ buvo rekomenduota implantacija, šioms procedūroms numatomas išlaidas ir sudaro 2920 Eur poreikis – 2 x 500 Eur cirkonio oksido vainikui, 2 x 850 Rur SLAcitve BLX Strauman, 2x60 Eur gijimo galvutė bei 100 Eur kaulo augmentacijai. (3 t. 37 b. l.) Nors šios žalos nukentėjusioji K. J. dar realiai nepatyrė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje tais atvejais, kai nukentėjusysis dėl savo finansinės būklės negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų, gali būti priteisiamos ir būsimos išlaidos. Svarbu, kad, be sunkios nukentėjusiosios finansinės padėties, būtų nustatyti ir šie kriterijai: nustatyta reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019). Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Tai, kad du nukentėjusiosios K. J. dantys po kaltinamojo E. T. smurtinių veiksmų buvo pašalinti (vieno danties nukentėjusioji neteko įvykio naktį, kitas buvo pašalintas jau gydymo eigoje), patvirtina specialisto išvada ir medicinos išrašas (3 t. 38 b. l.), tai, kad išlaidos būtinos, patvirtina jau minėta UAB „Rokiškio odontologijos klinika“ pažyma. Todėl priteisiama ir ši prašoma suma.
33. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 2000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020 ir kitos).
34. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją K. J. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, padaryti daugybiniai sužalojimai galvoje, kūne, buvo suduota ne mažiau 12 smūgių, buvo išmuštas vienas dantis, vėliau – dėl smurto pasekmių pašalintas ir kitas dantis. Dėl panaudoto smurto ji juto fizinį skausmą, dėl išmuštų dantų ir vėliau sekusio gydymo ji patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, be to, nusikalstama veika padaryta sūnaus akivaizdoje, namuose, tai yra erdvėje, kur paprastai žmogus turi jaustis saugus. Todėl pripažįstama, jog nukentėjusioji dėl jai padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Tačiau teismas kaip perteklinius argumentus atmeta nukentėjusiosios ieškinyje nurodytą šveplavimą, apribotą bendravimą su žmonėmis, negražią estetinę būklę, nes šie teiginiai neįrodyti – klausantis įrašų tarp jos ir policijos pareigūnų nukentėjusioji nebuvo švepla, neatrodė ir praradusi bendravimo įgūdžius. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, be to, kaltinamojo nusikalstamą veiką sąlygojo ir pačios nukentėjusiosios provokuojamas elgesys, konstatuoja, jog nukentėjusioji dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, ją privalo atlyginti kaltinamasis, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusiąją padarytą nusikaltimą.
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 23 sprendimu (8.288Mr Mr)ATP-B-2024-02589 nukentėjusiajai K. J. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. (1 t. 121-122 b. l.) Valstybė dėl nukentėjusiosios K. J. atstovavimo paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje patyrė 637,50 Eur dydžio išlaidas. (2024 m. spalio 8 d. pažyma. (3 t. 66-70 b. l.) Kaltinamąjį E. T. pripažinus kaltu, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
36. Kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (BPK 139 straipsnio nuostatos).
37. Dokumentai - CD laikmenos (vokuose, prisegtuose prie vidiniame antrojo tomo galinio viršelio), kuriose yra užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, saugomos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Daiktas – iš įvykio vietos išimtas K. J. peilis, kaip menkavertis, yra sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį E. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti kaltinamajam E. T., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei laikytis draudimo bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo ir laikosi įpareigojimo.
Išaiškinti kaltinamajam E. T., jog jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam E. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nustatyti, kad kaltinamasis E. T. įmoką privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini). Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą.
Kaltinamajam E. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios K. J., tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. T. nukentėjusiosios naudai 3270 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų neturtinės žalos), kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktą - iš įvykio vietos išimtą K. J. peilį, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (specialaus paketo Nr. 414585), sunaikinti kaip menkavertį.
Byloje esančias CD laikmenas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš kaltinamojo E. T. valstybės naudai priteisti 637,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) nukentėjusiosios K. J. atstovavimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas kaltinamasis privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.