Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei E. K., trečiojo asmens R. V. atstovei advokatei Snežanai Raižienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. ir trečiojo asmens R. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 10033-451/2009 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei V. L., trečiasis asmuo R. V., dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5) Trečiojo asmens nuomone, teismas privalėjo įvertinti ir dar vieną rašytinį įrodymą, kurį teikė tretysis asmuo. Teismas, pasisakydamas dėl piniginių lėšų, esančių teismo depozitinėje sąskaitoje, kaip tinkamo priverstinio įkeitimo objekto, turėjo įvertinti 2009-08-18 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti priverstinį įkeitimą V. L. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, kad priverstinis įkeitimas gali būti nustatytas tik skolininko piniginėms lėšoms, esančioms skolininko banko sąskaitoje. Teismui žinant, kad teismo sprendimu nustatytas priverstinis įkeitimas privalės būti įregistruotas vadovaujantis LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 patvirtintais LR Hipotekos registro nuostatais ir žinant Hipotekos skyriaus poziciją dėl įkeitimo objekto, labai tikėtina, kad teismas priėmė sprendimą, kurio negalima bus įvykdyti. Ignoruodamas tą faktą, kad lėšos yra antstolio areštuotos, trečiojo asmens nuomone, teismas priėmė neįvykdomą sprendimą, kadangi, pagal LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. areštuotam turtui taikomas disponavimo teisės apribojimas, o tai reiškia, kad areštuotą turtą įkeisti draudžiama. Byloje pateikti įrodymai ir šalių argumentai ištirti vienpusiškai, neišsamiai arba visai neištirti, tuo pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

6) Kauno miesto apylinkės teismas 2009-06-10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-10033-451/2009 nagrinėjimą iš esmės, nes, kaip nurodė nutartyje, reikia ištirti papildomus įrodymus, kurie nebuvo ištirti nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo pasinaudojo ieškovė ir patikslino ieškinį, kurį teismas priėmė ir įpareigojo atsakovą ir trečiąjį asmenį pateikti atsiliepimus. Nepaisant to, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas atmetė trečiojo asmens pateiktą savarankišką reikalavimą, t. y. pareikštą byloje ieškinį dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) nustatymo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tokius reikalavimus tretysis asmuo galėjo ir turėjo reikšti iki baigiamųjų kalbų pradžios, o ne atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimą konkrečiai nenurodė, kokius įrodymus jam būtina ištirti atnaujinus bylos nagrinėjimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismo posėdyje, teismas taip pat nenurodė kokius įrodymus laiko neištirtais, kuriuos būtina ištirti teismo posėdyje. Kadangi ieškovė patikslino ieškinį ir šalys pateikė naujus atsiliepimus, byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės iš naujo. LR CPK 256 str., reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, yra nustatyta, kad, baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamųjų kalbų iš naujo. Tai reiškia, kad tretysis asmuo turėjo teisę, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėjant iš esmės pagal patikslintą ieškinį iki baigiamųjų kalbų pareikšti savarankiškus reikalavimus. Teismas šiuo atveju suteikė privilegiją tik ieškovui, kuris pasinaudojo bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimu ir pateikė patikslintą ieškinį. Vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, teismas, leidęs vienai šaliai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, negalėjo apriboti kitos šalies teisių, nustatytų jam įstatymu - LR CPK 46 str. l d. (tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios). Tai, kad šioje byloje tretysis asmuo ieškovės iniciatyva buvo įtrauktas į procesą be savarankiškų reikalavimų, neapriboja jo teisių, nustatytų LR CPK 46 str. l d. Šiuo konkrečiu atveju, teismui priėmus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, teismas būtų priverstas pasisakyti, kodėl ir kokiu įstatyminiu pagrindu pirmenybę išsiieškoti iš V. L. priklausančių pinigų jis suteikia ieškovei, prieš tai nutartimi sustabdęs išieškojimo vykdymą trečiojo asmens užvestoje vykdomojoje byloje.

Ieškovė E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo paneigti CPK 756 str. nuostatų, pasiremdamas CK 4.175 str., 4.178 str., 4.199 str. Sutinkamai su CK 4.199 str. 2 dalies nuostatomis, jam turi būti taikomos priverstinės hipotekos nustatymą reglamentuojančios teisės normos. CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteką (LAT 2009 10 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). Šių normų analizė leidžia teigti, kad kreditorius turi teisę prašyti nustatyti hipoteką (įkeitimą) turtui, kai jau sprendimu yra patenkinti kreditoriaus turtiniai reikalavimai. CPK normos nereglamentuoja prašymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo nagrinėjimo tvarkos, o tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti taikomos bendros CPK normos. Pradiniame ieškinyje dėl skolos priteisimo tokio reikalavimo pareikšti negalėjo, nes piniginės lėšos reikalavimo užtikrinimui buvo įneštos į depozitinę sąskaitą tik civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl ieškinio tikslinti jau nebuvo galima. Todėl buvo pateiktas atskiras ieškinys dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ir ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, turinio elementas. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad prašant nustatyti priverstinį įkeitimą buvo pažeistos CPK 756 str. nuostatos yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra tinkamas įkeitimo objektas. CK 4.201 str. 1 dalis nustato, kas gali būti įkeitimo objektu -kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės. Piniginės lėšos taip pat gali būti įkeitimo objektu. Apeliantės nepagrįstai painioja hipotekos atsiradimo momentą ir nepagrįstai nurodo, kad teismui priėmus sprendimą, iš karto ieškovės naudai atsiras priverstinė hipoteka, o po to nurodo, kad sprendimas negalės būti realizuojamas, nes įkeitimo objektas yra išimti iš civilinės apyvartos daiktai, jis yra areštuotas vykdymo procese. Su tokiais argumentais negalima sutikti, nes pagal CK 4.185 straipsnio nuostatas, prašymas įregistruoti hipoteką įforminamas surašant hipotekos lakštą, kurį (priverstinės hipotekos atveju) pasirašo tik kreditorius; pagal Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 29, 32 punktus registruojant priverstinę hipoteką pateikiamas priverstinės hipotekos lakštas; pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktą kreditoriaus prašymas nustatyti priverstinę hipoteką įforminamas priverstinės hipotekos lakštu - kreditoriaus prašymu. Prašymo registruoti hipoteką teisinis tyrimas atliekamas laikantis Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 43-47 punktuose nustatytos tvarkos. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priverstinės hipotekos lakštas, kurį parengiant išreiškiama tik kreditoriaus valia, yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštu sukurti kreditoriui įstatyme nustatytas civilines teises. Hipoteka arba įkeitimas atsiranda įregistruojant hipoteką Hipotekos registre, o ne teismui priėmus sprendimą ar užpildžius hipotekos lakštą. Todėl teismui sprendimu nustačius priverstinį įkeitimą (hipoteką), ieškovė tik įgijo teisę teikti pildyti priverstinės hipotekos lakštą ir teikti prašymą dėl jos įregistravimo. Šiuo metu antstolio R. Budreikos kontoroje yra pradėtas išieškojimas ieškovės naudai ir tam yra areštuotos Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu įgijus teisę įregistruoti hipoteką, ieškovės prašymu antstolio uždėtas areštas būtų panaikintas ir atsirastų galimybė priverstinio įkeitimo įregistravimui. Todėl jokių kliūčių hipotekos įregistravimui neiškiltų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie pagrįsti, todėl tenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis ) Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių skundų motyvais ir štai dėl ko:

teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Imperatyviosios Civilinio proceso kodekso LV skyriaus normos reguliuoja teismo sprendimų vykdymą- išieškotų lėšų paskirstymo tvarką. Jos skirtos apginti visų išieškotojų teises ir teisėtus interesus, todėl vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Ieškovės ir trečiojo asmens teismo sprendimai yra įsigalioję ir turi vienodą galią. Jie abu yra vykdymo stadijoje. Tad, teismas neteisingai nustatė priverstinio įkeitimo pagrindą - dviejų lygiareikšmių sprendimų vykdymo stadijoje, pažeidžiant LR CPK 756 straipsnio nuostatas, vienam teismo sprendimui suteikė didesnę galią.

Teisės principas - specialiosios normos viršenybė prieš bendrąsias teisės normas. Kaip buvo paminėta, vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos yra specialiosios, imperatyvios normos, todėl jokiu būdu teismas negalėjo remdamasis LR CK 4.175, 4.178, 4.198 ir 4.199 straipsnių normomis pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo ir tuo pažeisti trečiojo asmens R. V., kaip kitos išieškotojos, teises.

Antra. Kolegijos nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą dėl priverstinio įkeitimo objekto. Visiškai neįvertino, jog piniginėms lėšoms, esančioms Kauno Apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, yra pritaikyta teismo sprendimų, (tiek ieškovės naudai priimto sprendimo, tiek trečiojo asmens naudai priimto teismo įsakymo) įvykdymo užtikrinimo priemonė - antstolio turto areštas. Nepanaikinus antstolio pritaikyto piniginių lėšų arešto, negalimas jų įkeitimas, nes išimtas iš civilinės apyvartos daiktas (šiuo atveju piniginės lėšos) negali būti nei sutartinės, nei priverstinės hipotekos objektu ( Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 1 dalis, 4.201 straipsnio 2 dalis., 4. 204 straipsnio ldalis).

Turto arešto, kaip ir hipotekos, paskirtis yra tokia pat. Praktiškai ieškovė prašo pritaikyti antrą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis).

Trečia. Dėl LR CK 4.175 straipsnio 2dalies 3 punkto, 4.178, 4.198 ir 4.199 straipsnių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Dėl įkeitimo. Įkeitimas yra papildoma aksesorinė prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. LR CK 4.198 str. ir 4.199 str. reguliuoja įkeitimą turtinių teisių skolinio įsipareigojimo įvykdymui. Ieškovei trečiasis asmuo neskolinga, todėl jos turtinės teisės, garantuotos imperatyviomis teisės normomis, negali būti įkeistos ieškovei. Į antstolio areštuotas ginčo lėšas teisę, garantuotą LR CPK imperatyvių teisės normomis, šiuo metu vykdymo procese, turi tik trečiasis asmuo kartu su ieškove. Šios lėšos areštuotos ir išimtos iš atsakovės V. L. disponavimo, t.y. išimtos iš civilinės apyvartos.

Priverstinis įkeitimas, hipoteka, pagal savo prasmę, gali būti taikomi tik toje civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas pagrindinis turtinis reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti taikomas priverstinis įkeitimas, hipoteka. Priverstinė hipoteka gali atsirasti iš teismo sprendimo ir įstatymo: 1) teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti toje pačioje byloje, kreditoriui prašant, nustatoma ir priverstinė hipoteka (CK 4.178 straipsnis ); 2) teismo sprendimu po santuokos nutraukimo sutuoktiniui priteisto išlaikymo mokėjimui užtikrinti (CK 3.72 straipsnis.); 3) teismo sprendimu priteisto iš tėvų išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimui užtikrinti (CK 3.197 straipsnis); 4) teismo sprendimu kitiems ūkininko ūkio paveldėtojams priteistos kompensacijos išmokėjimui užtikrinti (CK 5.71 straipsnis) ir 5) priverstinė hipoteka dėl nesumokėtų mokesčių, iš statinių statybos ir kt. (CK 4.175 straipsnis).

Tai patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002 m. nurodė, jog pagristai buvo šioje byloje priteistas išlaikymas vaikui ir kartu dėl išlaikymo užtikrinimo nustatytas atsakovo buto dalies priverstinis įkeitimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šios bylos šalių nėra turtinio ginčo dėl pagrindinės prievolės, kai priėmus sprendimą, kartu su turtinio reikalavimo patenkinimu, būtų tame pačiame sprendime nustatyta ir priverstinis įkeitimas, hipoteka, o yra jau įsigaliojusių teismo sprendimų vykdymo procesas, kuriame ir turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso normos, reguliuojančios teismo sprendimo vykdymą.

Tokiu būdu, priverstinis įkeitimas yra nustatomas teismo sprendimu, kuriuo patenkinamas kreditoriaus reikalavimas dėl pagrindinė prievolės priteisimo ir skirtas įvykdymo užtikrinimui.

Dėl hipotekos. LR CK 4.170 straipsnje yra apibrėžta hipotekos sąvoka tai „ esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui." To paties kodekso 4.171 straipsnis apibrėžia hipotekos objektą : "hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytinėse. Nekilnojamo daikto hipoteka neapima iš šio daikto gaunamų pajamų"

Tokiu būdu, Hipoteka, pagal savo paskirtį, negali būti nustatoma piniginėms lėšoms, o tik daiktams.

Teismo sprendimo pagrindu priverstinė hipoteka gali atsirasti: 1) teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.178 straipsnis); 2) teismo sprendimu po santuokos nutraukimo sutuoktiniui priteisto išlaikymo mokėjimui užtikrinti (CK 3.72 straipsnis); 3) teismo sprendimu priteisto iš tėvų išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimui užtikrinti (CK 3.197 straipsnis.); 4) teismo sprendimu kitiems ūkininko ūkio paveldėtojams priteistos kompensacijos išmokėjimui užtikrinti (CK 5.71 straipsnis.) 5) ar dėl nesumokėtų mokesčių, iš statinių statybos ir kt.

LR CK 4.178 straipsnyje yra nustatyta, jog „ pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka" Šioje normoje teiginiai : „kreditoriaus prašymu" ir „daikto hipoteka" įrodo jog CK 4.178 straipsnio norma yra skirta ne vienam išieškotojui užsitikrinti pirmenybę prieš kitą išieškotoją, esant keliems išieškotojams (pagal CPK 633 straipsnio vykdymo proceso šalys), o yra skirta esant vienam kreditoriui ir teismo sprendimu.

Ketvirta. Teismo sprendimas, surašytas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 punktą nėra argumentų, kuriais remiantis atmetė trečiojo asmens, keliamus klausimus ir argumentacijas, dėl imperatyvinių normų taikymo ir ieškinio nepagrįstumo. Sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja LR CK 4.210 straipsnio įkeitimo dokumento turiniui.

Dėl virš nurodytų argumentų apeliančių apeliaciniai skundai tenkinti. Naikintinas teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovės E. K. ieškinį atmesti. ( CPK 185, 329, 330 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus apeliacinius skundus, iš E. K. priteistina atsakovei V. L. bei trečiajam asmeniui R. V. po 131 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ( b.l. 104,107), (CPK 93 straipsnis).

Iš ieškovės priteistina 61,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nuspr endžia:

apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės E. K. ieškinį atmesti.

Iš ieškovės E. K. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti V. L. a/k (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui R. V. a/k (duomenys neskelbtini) po 131 Lt (po vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio paduodant apeliacinius skundus bei 61,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.