- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2-55-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. K., Emilijos Kozlovienės
- Atsakovas
- Vijolitai Lodienei
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Vilma Normantienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Emilijos Kozlovienės ieškinį atsakovei Vijolitai Lodienei dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad yra S. K.s, mirusio 2004-02-17, teisių perėmėja. 1999 m. gruodžio 14 d. S.K. paskolino atsakovei 100 000 Lt, mokant kas mėnesį 3 proc. dydžio palūkanas. 2000 m. sausio 13 d. S.K. paskolino atsakovei 58 000 lt, mokant kas mėnesį 3 proc. dydžio palūkanas. Iš viso pagal dvi sutartis S.K. paskolino atsakovei 158 000 Lt. Atsakovė paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo. Palūkanos už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2002 m. gruodžio mėn. sudaro 170 640 Lt. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 158 000 Lt paskolą ir 170 640 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė su S.K. pagal nurodytas paskolos sutartis atsiskaitė iki jo kreipimosi į teismą su ieškiniu 45 000 Lt grąžindama per S.K. atstovę dabartinę bylos ieškovę E.K.. Likusius pinigus į S.K. sąskaitą atsakovės pavedimu įmokėjo L.A..
Ieškinys tenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis bylos ieškovas S.K. 1999 m. gruodžio 14 d. sudarė su atsakove paskolos sutartį pagal kurią paskolino atsakovei 100 000 Lt. 2000 m. sausio 13 d. tie patys asmenys sudarė dar vieną paskolos sutartį pagal kurią atsakovė pasiskolino iš S.K. 58 000 Lt. Už naudojimąsi paskolintais pinigais sutartyse numatytos 3 proc. dydžio palūkanos kas mėnesį. Atsakovės atstovo teigimu atsakovė su S.K. pagal nurodytas paskolos sutartis atsiskaitė dalimis iki 2000-02-10. Tokiu būdu šioje byloje nagrinėjamiems civiliniams teisiniams santykiams turi būti taikomos 1964 m. CK nuostatos, reglamentuojančios prievolių pabaigą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis).
1964 m. LR CK 244 straipsnis nustatė pagrindinį prievolių pasibaigimo būdą - tai yra tinkamą jos įvykdymą. Tinkamas prievolės įvykdymas - tai jos įvykdymas nustatytu terminu pagal įstatymo, sutarties nurodymus, o tų nurodymų nesant, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Minėto straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog tam, kad prievolė pasibaigtų, reikia ne tik tinkamai ją įvykdyti, bet ir atitinkamais dokumentais patvirtinti jos įvykdymą. Vykdant prievoles, turėjo būti laikomasi bendrų taisyklių, numatytų 1964 m. CK 41-43 straipsniuose dėl sandorių sudarymo formos ir dėl teisinių pasekmių, tos formos nesilaikant. Prievolių įvykdymo įforminimo būdai buvo numatyti 1964 m. CK 244 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įvykdęs prievolę kreditorius, skolininko reikalavimu, privalėjo jam išduoti pakvitavimą apie visos ar dalies jos įvykdymą. Jeigu skolininkas buvo išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, kreditorius, priėmęs įvykdymą, turėjo grąžinti jį skolininkui. Kai tokio dokumento kreditorius neturi dėl kokių nors priežasčių, jis turėjo išduoti pakvitavimą ir nurodyti, kad prievolė įvykdyta ir nurodyti priežastis, dėl kurių negali grąžinti skolininkui skolą patvirtinantį dokumentą. Šioje įstatyminėje normoje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu skolos dokumentą turi skolininkas, tai laikoma, jog prievolės įvykdymas yra patvirtintinas.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog kreditorius, sudaręs su skolininku paskolos sutartis, gavo iš skolininko skolą patvirtinančius dokumentus. Šie skolą patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodytos skolos sumos, palūkanų dydis už naudojimąsi paskola bei skolininko pripažinimas, jog nurodytos sumos yra gautos, yra pas kreditorių. Tokiu būdu spręstina, kad skolininkas tinkamai įvykdęs prievoles, privalėjo susigrąžinti iš kreditoriaus prievolę patvirtinančius dokumentus, arba iš kreditoriaus gauti pakvitavimus, atitinkančius sandorio sudarymo formą reglamentuojančias nuostatas, kuriose turėjo būti nurodyta kokia prievolė ar jos dalis yra įvykdyta ir nurodytos priežastys, dėl kurių kreditorius negrąžino skolos dokumento. Taigi skolos dokumento buvimas pas ieškovę ir kreditoriaus pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nebuvimas pas atsakovę yra pagrindas išvadai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nėra įvykdžiusi.
Atsakovė neįrodė, kad prievolę įvykdė perduodama 45 000 Lt S.K. įgaliotam asmeniui E.K., o likusius įmokėjo į S.K. sąskaitą AB Vilniaus bankas Kauno filiale. E.K. nurodytos pinigų sumos gavimą iš atsakovės neigia. Iš byloje esančių AB Vilniaus bankas Kauno filialo kasos dokumentų matyti, kad visas atsakovės nurodytas pinigų sumas į S.K. sąskaitą įmokėjo jo įgaliotas asmuo E.K.. Liudytojos L.A. parodymus dėl pinigų įmokėjimo teismas atmeta, nes jie prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Todėl reikalavimas priteisti negrąžintas paskolas tenkintinas visiškai.
Ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas iš dalies. 1964 m. CK 176 straipsnio antroji dalis nustatė tinkamo prievolių vykdymo pareigą, kiekvienai šaliai jas atliekant ekonomiškiau ir visokeriopai padedant antrajai šaliai atlikti savo pareigas. S.Kanevičiaus su atsakove sudarytose sutartyse nurodyta, jog palūkanos mokamos kas mėnesį. Kadangi paskolų grąžinimo terminas nenurodytas, darytina išvada, jog palūkanos turėjo būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo. Tačiau iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovės apskaičiuotos palūkanos viršija paskolos dydį. Tokiu būdu spręstina, kad šalių susitarimai dėl palūkanų dydžio iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir yra prieštaraujantys sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.228 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.37 straipsnio trečioji dalis). Vadovaujantis šiais argumentais ir CK 1.5 straipsnio ketvirtosios dalies, 6.73, 6.258 straipsnių, 6.288 straipsnio antrosios dalies nuostatomis, paskolų sutartimis nustatytas palūkanas teismas sumažina iki Lietuvos Banko internetiniame tinklalapyje paskelbtų vidutinių metinių paskolų palūkanų normų laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2002 m. gruodžio 13 d., t.y. iki S.K. kreipimosi į teismą su ieškiniu. Tokiu būdu palūkanos pagal 1999 m. gruodžio 14 d. sutartį sudaro : už 1999 m. gruodžio mėn. (palūkanų norma 12,99 proc.) 541,25 Lt, 2000 metus (palūkanų norma 11,89 proc.) 11890 Lt, 2001 metus (palūkanų norma 9,28 proc.) 9280 Lt, 2002 metus (palūkanų norma 6,63 proc.) 635,75 Lt, iš viso 28065 Lt, o pagal 2000 m. sausio 13 d. sutartį atitinkamai 6608,86 Lt, 5382,40 Lt ir 3685,18 Lt, iš viso 15676,44 Lt. Bendra priteistinų palūkanų suma sudaro 43 741,44 Lt.
Patenkinus reikalavimą priteisti paskolą ir palūkanas, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) ieškovei E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) 158 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis tūkstančius litų) skolos, 43 741,44 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną litą 44 ct) palūkanų ir 115,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. L. 5068,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.