- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eI2-10740-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07319-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- F. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 23S85279 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760234089.
Teigia, kad Departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes jis buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbines pajamas; gyveno legaliai ir turėjo oficialią gyvenamąją vietą pagal darbo sutartį. Kitas darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesudarė darbo sutarties su juo, o atsakovas nepasiūlė jam pakeisti darbdavio, bet priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, nors jis nekėlė jokios grėsmės Lietuvos Respublikai, stengėsi (kaip pats suprato) gyventi legaliai ir gauti pajamas iš darbinės veiklos.
Pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, kurias jis atitinka. Pabrėžia, kad 2023 m. kovo 23 d. būtent tuo pagrindu ir gavo leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas dėl ne jo, o buvusio darbdavio kaltės.
Nurodo, kad jo dokumentai yra legaliai įgyti ir nėra suklastoti, atitinka visus Įstatymo reikalavimus, o atsakovo argumentai, kad jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prieštaringi, nes šioje įmonėje jis nebuvo įdarbintas dėl pačios įmonės (darbdavės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760234089, galiojantį iki 2025 m. kovo 23 d., pareiškėjui darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išdavė vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Nurodo, kad vykdant užsieniečių kontrolę 2023 m. birželio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, atsakovas nurodo priėmęs Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nes Departamentas nepasiūlė jam pakeisti darbdavio ir, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus turėti leidimą laikinai gyventi. Paaiškina, kad Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nurodytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Teigia, kad reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pabrėžia, kad pagal Įstatymo nuostatas ir pagal prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo darbdavio nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” tarpininkavimo raštą Nr. 20221207-183223, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, todėl pareiškėjas galėjo įsidarbinti tik UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir tik įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)” galėjo teikti prašymą Departamentui dėl darbdavio pakeitimo.
Šalies argumentai
Atsakovas akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, pareiškėjas neturėjo darbdavio kurį galėtų keisti kitu darbdaviu, todėl, net jei pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Departamentas negalėtų priimti sprendimo leisti pakeisti darbdavį, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų, dėl kurių pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galėjo būti nepanaikintas.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime teigia, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 7 d. (leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo) iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. du mėnesius apie pasikeitusias aplinkybes (apie tai, kad darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)” nesudaryta) Departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, nors apie pasikeitusias aplinkybes žinojo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekė išsaugoti savo turimą leidimą laikinai gyventi nevykdydamas Įstatymo nustatytų pareigų.
Departamento manymu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Taip pat teigia, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 23S85279, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760234089.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą (Nr. 2211-LLG-7651) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį ir jo profesija – betonuotojas – yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą.
Iš MIGRIS sistemos tarpininkavimo rašto (Nr. 20221207-183223) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, matyti, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį.
Departamentas, išnagrinėjęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760234089, galiojantį iki 2025 m. kovo 23 d.
Departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2023 m. birželio 8 d. buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje esantys duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą, iš kurių buvo matyti, kad nuo 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjo draudėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. birželio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSD) pažyma atsakovas buvo informuotas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjo darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir mokėjo draudžiamąsias pajamas nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.
Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo darbo santykiai buvo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, prasidėję 2023 m. balandžio 28 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2023 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S85279, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760234089.
Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nesudarė.
Įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tarpininkavimo rašto pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat nebuvo kreipęsis į atsakovą dėl darbdavio pakeitimo. Taigi, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, todėl Departamentas pagrįstai laikė, kad nėra sudarytos darbo sutarties, kuri atitiktų Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Tai savo ruožtu lemia, kad Departamentui kilo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta pareiga panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Tai, kad pareiškėjas įsidarbino kitoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ar kad jo pateikti dokumentai nebuvo suklastoti, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir nepakeičia teisinių santykių kvalifikavimo bei pareiškėjo padaryto pažeidimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4049-261/2021).
Aplinkybės, kad pareiškėjas netinkamai suprato nustatytą tvarką, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą, kuris yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek tinkamai taikytomis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.