Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-8686-323/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-8686-323/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05333-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8686-323/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05333-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 929,56 Eur skolą, 2 637 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) (toliau – pirminė kreditorė) ir atsakovas sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią pirminė kreditorė sutartyje numatytomis sąlygomis įsipareigojo teikti skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais naudotis pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti. Pradinė kreditorė 1998 m. vasario 2 d. pateikė atsakovui apmokėjimui sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7 498,65 Lt (2 171,76 Eur) sumai bei 1998 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui apmokėjimui sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 616,55 Lt (1 047,43 Eur) sumai. Tačiau atsakovas su pradine kreditore tinkamai ir laiku neatsiskaitė bei liko skolingas 10 115,20 Lt (2 929,56 Eur). 2008 m. gruodžio 23 d. tarp pirminės kreditorės ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, kurio Lietuvos Respublikoje vykdytą veiklą nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“), buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminė kreditorė perleido visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę antriniam kreditoriui, o pastarojo veiklą perėmus ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė ir sumokėjo už suteiktas skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugas nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 929,56 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Šiuo atveju Sutarties dėl skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo 4.4. punktas numato, kad atsakovui neapmokėjus sąskaitos iki nustatyto termino, terminui pasibaigus, jam bus išsiųstas įspėjimas. Nuo įspėjimo išsiuntimo dienos bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovė už neapmokėtą 2 929,56 Eur sumą už 180 dienų, taikydama 0,5 proc. delspinigių normą, paskaičiavo 2 637 Eur dydžio delspinigius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad sutartis pasirašyta pradinės kreditorės paruoštomis standartinėmis sąlygomis, į tai, kad sutarties šalys nėra lygios, paslaugų teikėjas akivaizdžiai yra pranašesnė ir ekonomiškai stipresnė sutarties šalis, tuo tarpu atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į pradinės kreditorės bei ieškovės delsimą kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, sprendžia, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, iš esmės siekia skolos sumą, todėl mažintini iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 263,66 Eur (2 929,56 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų = 263,66 Eur) delspinigių už ieškinyje nurodomas 180 dienų, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kad ieškovė patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio sumos nuostolių, byloje nėra. Laikytina, kad 263,66 Eur dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 125 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M. 2 929,56 Eur skolą, 263,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 193,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė