Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams bei 22 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (Nr. XII-500 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. S. skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholio bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholio bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2021 m. spalio 27 d. 10.50 val. iki 2021 m. spalio 27 d. 14.35 val., t. y. viena sulaikymo para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

UAB „Top Market“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš P. S. solidariai su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu (dalyje dėl civilinio ieškinio, pakeistu Vilniaus apygardos teismo nutartimi) nuteistu P. K. 470 Eur UAB „Top Market“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 23.40 val. Vilniaus g. 17, Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., veikdamas kartu su P. K., dėl kurio byla išnagrinėta ir yra priimtas nuosprendis, įsibraudami vagystės metu į UAB „Top Market“ parduotuvę „Aibė“, tyčia sunaikino svetimą – UAB „Top Market“ priklausantį turtą: bendrais veiksmais su P. K. išdaužė parduotuvės „Aibė“ sandėliuko, 100 Eur vertės, lango stiklą, išlaužė 100 Eur vertės lango grotas, sulaužė 150 Eur vertės lauko žaliuzes, sugadino 120 Eur vertės įėjimo į parduotuvės sandėliuką duris, taip tyčia sugadino svetimą – UAB „Top Market“ priklausantį 470 Eur vertės turtą.

2. Taip pat P. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 23.40 val. Vilniaus g. 17, Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., veikdamas kartu su P. K., dėl kurio byla išnagrinėta ir yra priimtas nuosprendis, siekdami pagrobti svetimą turtą, išdaužę parduotuvės sandėliuko lango stiklą, išlaužę lango grotas, sulaužę lauko žaliuzes, sugadinę įėjimo į parduotuvės sandėliuką duris, įsibrovė į UAB „Top Market“ parduotuvę „Aibė“ ir pasikėsino pagrobti UAB „Top Market“ priklausantį materialinę vertę turintį turtą, bet nusikalstamos veikos nebaigė – UAB „Top Market“ priklausančio turto nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes parduotuvės patalpose nebuvo vertingų daiktų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6) Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl bausmės ir su bausmės skyrimu susijusių klausimų

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

10. Pažymėtina, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai – baudžiamajame įstatyme nustatyti reikalavimai, kurių privalo laikytis teismas skirdamas bausmę, ir aplinkybės, kurias teismas privalo įvertinti individualizuodamas skiriamą bausmę. Vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia teismas skirdamas bausmę, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – aplinkybės, kurios didina nusikalstamos veikos arba kaltininko pavojingumą ir leidžia teismui griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veiką padarė bendrininkų grupė – yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, P. S. jam inkriminuotas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas kaip bendravykdytojas kartu su P. K., t. y. bendrininkų grupėje, kas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, t. y. sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017), nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į faktinį nuteistojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį, neteisėto jo elgesio įtaką nusikalstamų tikslų įgyvendinimui bei atsiradusiems (galėjusiems atsirasti) padariniams, t. y. tiek P. S., tiek kitas asmuo P. K. darydami nusikalstamą veiką veikė kaip vykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), P. S. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, įtikinęs bendram nusikalstamam veikimui kitą asmenį ir darė nusikalstamą veiką tik sutikus kartu veikti kitam asmeniui P. K., kas rodo didesnį nuteistojo veiksmų ir veikos pavojingumą, P. S. atžvilgiu nepagrįstai nenustatyta aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

11. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

12. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Bylos duomenimis P. S., be kita ko, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 25 d. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 187 straipsnio 3 dalyje P. S. padarė 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. neišnykus teistumui pagal 2020 m. liepos 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Nustačius nuteistojo P. S. nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), nustatytina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas).

13. Kaip minėta, skirdamas bausmę teismas taip atsižvelgia į kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nenustatęs bendrininkavimo požymio nuteistojo veikoje, neįvertino šios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės skirdamas bausmę, todėl į šią aplinkybę atsižvelgiama skiriant naują bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taip pat nuteistojo asmenybės vertinimo kontekste teismas klaidingai nustatė, kad nuteistasis yra dirbantis. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, SODRA duomenimis P. S. UAB „B. P.“ dirbo nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. su pertraukomis (2021 m. rugsėjo mėn. nedirbo), po to dirbo UAB ,,J. L.“ nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. su pertraukomis ir nuo tada niekur nebedirba, aplinkybę, kad niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje P. S. nurodė teismo posėdžio metu (2024 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas), todėl apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad P. S. yra dirbantis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. vertinant P. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra niekur nedirbantis, ir ši aplinkybė kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste turi būti įvertinta skiriant P. S. bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tinkamai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, dėl ko paskyrė neteisingą ir nepagrįstą bausmę. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir bausmės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo.

15. Kaip minėta, individualizuojant bausmę svarbu tinkamai taikyti BK bendrosios dalies nuostatas, įvertinti kiekvienos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės reikšmę, individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Skundžiamu nuosprendžiu P. S. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) – laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholio, bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholio bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, tai, jog padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, administracine tvarka baustas, turi psichikos sveikatos problemų, dėl ko gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumas ir apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes – tai, kad P. S. atsakomybę sunkina aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose, jis nedirbantis, veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas ir nusikalstamo veikos iniciatorius, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – apylinkės teismo paskirtą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas konkretų laisvės apribojimo bausmės taikymo terminą, atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu nustatytas papildomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad P. S., pripažintam kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. P. S., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), skirtina laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

20. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriamos naujos bausmės, iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 1, 6 dalies nuostatas, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Šiuo atveju pažymėtina, jog vagystę kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu (į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją) padarytos žalos BK 178 straipsnis neapima, todėl, jei įsibrovimu buvo sunaikintas ar sunaikintas svetimas turtas, veikos (BK 178, 187 straipsniai) turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip idealioji sutaptis. Taip pat padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 187 straipsnio 3 dalis – baudžiamasis nusižengimas, BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) – apysunkis nusikaltimas). Nustačius idealią nusikalstamų veikų sutaptį bei padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą bei atsižvelgiant į tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, P. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę nustatant griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir P. S. skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

21. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad P. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, nustatant 3 mėnesių atidavimo ir laikymo ekspertinėje įstaigoje terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo faktinio patalpinimo į ekspertizės įstaigą momento, bet ne ilgiau kaip iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, kur faktiškai buvo patalpintas 19 dienų (nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 28 d. imtinai) (3 t., b. l. 89-90, 116-127). BPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant i tai, į P. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas (19 dienų), vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

22. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 29 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo P. S. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 233,33 Eur.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju P. S. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokurorės pateiktas apeliacinis skundas, t. y. apeliacinis procesas vyko ne nuteistojo iniciatyva, apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad P. S. nedirbantis, jam nustatytas 25 proc. darbingumas, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį dalyje dėl nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių:

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad P. S. dirba UAB „B. P.“, nurodant, kad P. S. yra nedirbantis.

Pripažinti P. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad P. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį dalyje dėl P. S. paskirtų bausmių:

P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius pradėti ir visą laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (19 dienų).

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 233,33 Eur iš nuteistojo P. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.