Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienė, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Justicija“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Justicija“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) globos namams dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, atsakovės (duomenys neskelbtini) globos namų priešieškinį ieškovei UAB ,,Justicija“ dėl 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ,,sutartis gali būti pratęsiama automatiškai, jeigu nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį“, panaikinimo, trečiasis asmuo E. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Justicija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:

pripažinti 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 vienašalį nutraukimą nuo 2016-02-29 negaliojančiu; nutraukti 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. 39 nuo 2016-05-04; priteisti ieškovei UAB „Justicija“ iš atsakovės (duomenys neskelbtini) globos namų 2 105,40 Eur pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir įpareigoti atsakovę apmokėti sąskaitas faktūras, pateiktas už laikotarpį nuo 2016-02-29 iki 2016-05-04; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 17,99 Eur palūkanų sumą; priteisti ieškovui iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015-02-27 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 tarp kliento (duomenys neskelbtini) globos namų iš vienos pusės ir UAB „Justicija“ bei advokato padėjėjo E. R. iš kitos pusės. 2016-04-04 UAB „Justicija“ buvo informuota, jog 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 buvo nutraukta nuo 2016-02-29. Iki 2016-04-04 UAB „Justicija“ apie sutarties nutraukimą informuota nebuvo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) globos namai ir UAB „Justicija" skirtingai traktuoja 2015-02-27 sutarties nuostatas bei Lietuvos Respublikos įstatymų normas.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo, vadovaujantis CK 1.5 str., 1.91 str. 1.138 str., 6.305 str. 6.431 str., CPK 5 str., 13 str., 17 str., 93 str., 98 str., 111 str., 135 str., 144 str., 145 str., 148 str. 1 d., pripažinti negaliojančia 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „sutartis gali būti pratęsiama automatiškai, jeigu nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį“, kaip prieštaraujantį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.Priešieškinyje nurodė, kad 2015-02-27 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 39 tarp (duomenys neskelbtini) globos namų iš vienos pusės ir UAB „Justicija“ bei advokato padėjėjo E. R. iš kitos pusės. Remiantis 2014-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39, 8.1. punktu, buvo nutraukta 2014-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 nuo 2016-02-29. Apie tai 2016-01-20 buvo informuotas E. R..

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Justicija“ ieškinį ir atsakovės (duomenys neskelbtini) globos namų priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Justicija“ valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 4,06 Eur (b. l. 103-115).

Teismas nurodė, kad 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 yra dvišalė viešojo pirkimo sutartis, kurios sudarymui taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Byloje nepateiktas įrodymas, kad apie sutarties nutraukimą 2016-01-20 buvo informuotas trečiasis asmuo, tačiau informavimo faktą patvirtino pats trečiasis asmuo bei atsakovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad sutarties 8.1. p. nenustatyta, kokiu būdu ir kam privaloma pranešti apie sutarties nutraukimą. Šis sutarties punktas nėra pakankamai aiškus, iš jo nėra aiškios šalių teisės ir pareigos. Nėra aišku, kokioms papildomoms sąlygoms esant, kokius veiksmus šalims atlikus, ji prasitęsia automatiškai. Pagal šį sutarties punktą sutartis galioja 1 metus, todėl pasibaigus sutarties terminui ji nenutraukiama, o pasibaigia, dėl to nėra logiškas sutarties punkto reikalavimas išreikšti norą nutraukti sutartį, kai turėtų būti išreiškiamas prieštaravimas ar nesutikimas dėl sutarties pratęsimo ar nenoras pratęsti. Sutartyje nenurodoma, kad atsakovas turėjo ieškovui paaiškinti sutarties nutraukimo priežastis, todėl šis ieškovo argumentas atmestinas. Ieškovas ir trečiasis asmuo sudaro vieną sutarties šalį, todėl, šiuo atveju, nustatyta, kad viena iš sutarties šalių, t. y. trečiasis asmuo, būdamas viena šalimi su ieškovu, buvo tinkamai informuotas apie kitos šalies norą nutraukti (nepratęsti) sutartį. E. R. nėra šioje byloje atsakovas, jam reikalavimai nėra pareikšti, o jis įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl teismas manė, kad 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 automatiškai galėjo būti pratęsta tik visų ją sudariusių šalių valia. Teismui konstatavus, kad 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 pasibaigė joje nurodytu terminu, ji nebuvo automatiškai pratęsta, ieškovo ieškinį atmetė visiškai. Teismas, vadovaujantis VPĮ 9 str. 9 p. pažymėjo, kad pirkimo sutartyje gali būti numatyta pratęsimo galimybė, kaip nagrinėjamoje byloje buvo aptarta 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punkte. Kadangi šio sutarties punkto negaliojimas siejamas tik su sutarties pratęsimu dar 1 metams, o teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį pripažino, kad sutartis buvo pasibaigusi (nebuvo automatiškai pratęsta), todėl manė, kad nėra pagrindo pripažinti 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punktą negaliojančiu, dėl ko atsakovo priešieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1580-1021/2016 dalį dėl ieškovės UAB „Justicija“ ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Justicija“ ieškinį dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo patenkinti visiškai. Priteisti ieškovės UAB „Justicija“ naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) globos namų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė: Teismas nepagrįstai sutapatino trečiąjį asmenį su sutarties šalimi ir padarė neteisingą išvadą, kad apie sutarties nutraukimą (nepratęsimą) nebuvo būtina informuoti ieškovės. Ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis nors ir yra dvišalė, tačiau ji taip pat yra daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti reikėjo trijų šalių suderintos valios. Atsakovė, nusprendusi nutraukti (nepratęsti) sutartį, apie tai turėjo informuoti ne tik trečiąjį asmenį, tačiau ir ieškovę. Ieškovė savarankiškai pateikė 2015 m. vasario 19 d. pasiūlymą atsakovei, kadangi atsakovė 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (5.97)S-112 kreipėsi į ieškovę su kvietimu pateikti pasiūlymą. Ieškovė buvo pagrindinis subjektas santykiuose su atsakove, kadangi dalyvavo pirkimo procedūrose ir gavo kvietimą pateikti pasiūlymą, o trečiasis asmuo tik sudarant sutartį buvo pakviestas kartu su ieškove teikti paslaugas atsakovei. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens niekada nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalies reikalavimus turi būti rašytinės formos. Ieškovė ir trečiasis asmuo santykiuose su atsakove veikė kaip atskiri subjektai. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra partneriai; teismas netinkamai aiškino, kad atsakovė informuodama trečiąjį asmenį apie norą nutraukti (nepratęsti) sutartį, įgyvendino sutarties 8.1. punkto sąlygą. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Tarp sutarties šalių buvo susiklosčiusi paslaugų teikimo, sutarties sudarymo ir automatinio sutarties pratęsimo praktika. Sutartis automatiškai neprasitęsti galėjo tik vienai iš sutarties šalių (ieškovui, trečiajam asmeniui arba atsakovui) tiesiogiai išreiškus savo valią likusioms šalims apie ketinimą nutraukti (nepratęsti) sutartį. Tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri yra trišalis sandoris ir jam sudaryti buvo būtina trijų šalių suderinta valia, todėl viena sandorio šalis negalėjo būti ignoruojama vienai iš šalių nusprendus nutraukti (nepratęsti) sutartį. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutarties 8.1. punktą, svarbu įvertinti ir šalių elgesį bei sąžiningumą po sutarties su ieškove sudarymo. Trečiasis asmuo pripažino, kad tiesiogiai su juo šiuo metu yra sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų atsakovei teikimo, todėl tokie atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai laikytini akivaizdžiai nesąžiningais ieškovės atžvilgiu.

Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti (b. l. 131-136)

sutartyje yra nurodytos 2 šalys: Patarėjas ir Klientas. Sutartyje nėra išskirtas asmuo Patarėjo pusėje, kuris yra vedantysis partneris. 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 vykdymas buvo bendraujant išskirtinai su E. R., todėl apie sutarties pasibaigimą informuotas būtent jis; 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties 8.1. punktas reglamentuoja, jog „sutartis gali būti pratęsiama automatiškai, jeigu nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį“. Tačiau toks pratęsimas galimas, jei jo pratęsimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantas nesąžiningas, nes ruošdamas sutartį būtent ir įtraukė siurprizinę sąlygą, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos; ieškovo interpretavimas dėl VPĮ 9 straipsnio 9 punkto normos yra neteisingas, kadangi pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį, todėl pratęsus sutartį dar 12 mėnesių, pirkimo vertė turėtų būti 25 264,8 Eur. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Pasiūlyme teisinėms paslaugoms pirkti nurodyta, kad pasiūlymas teikiamas 12 mėnesių, pasiūlymo pagrindu sudaryta sutartis pasiūlymui negali prieštarauti. 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 negalėjo ir nebuvo pratęsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ginčo esmė, - ar tarp šalių sudaryta 2015 m. vasario 27 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 pasibaigė, suėjus jos terminui, ar automatiškai prasitęsė.

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 27 d. tarp ieškovės (UAB „JUSTICIJA“) ir trečiojo asmens adv. padėjėjo E. R.), iš vienos pusės, ir atsakovės ((duomenys neskelbtini) globos namų), iš kitos pusės, buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 (toliau – sutartis), kurios 8.1 punkte numatyta, jog „sutartis įsigalioja nuo 2015 m. kovo 1 d. Sutartis galioja vienerius metus ir gali būti automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei nė viena šalis nepareiškia noro nutraukti sutartį“ (b. l. 94). Byloje nėra ginčo, jog sutartį ruošė ieškovė, kad tik trečiajam asmeniui advokatui E. R. 2016 m. sausio 21 d. atsakovė pranešė apie sutarties nepratęsimą (b. l. 29).

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog jai nebuvo pranešta apie sutarties nutraukimą, suėjus terminui, todėl sutartis prasitęsė automatiškai vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pranešimas trečiajam asmeniui (ieškovės partneriui), kuris tiesiogiai ir teikė teisines paslaugas, buvo pakankamas pagrindas sutarties pasibaigimui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad tiek sudarant, tiek keičiant, tiek pratęsiant sutartis, esminis sutarties elementas yra sutarties šalių valia (noras). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.); draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). <...> Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai <...> (CK 6.193 str. 1 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės valia (noras) buvo sutarties nepratęsimas, apie tai ji, iki sutarties termino pabaigos, pranešė trečiajam asmeniui (vienam iš sutarties šalies – patarėjo – dalyviui), kuris patvirtino, jog sutartis pasibaigė ir nuo 2016 m. kovo 1 d. kartu su ieškove nevykdo sutarties (b. l. 29). Kaip matyti, apeliantė šiai atsakovės valiai esminės reikšmės neteikia, o savo ieškinį grindžia tinkamu nepranešimu apie savo valią ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų šalių, t. y. paslaugos teikėjo (patarėjo – apelianto ir trečiojo asmens) ir paslaugos gavėjo (atsakovės). Sutartyje nėra išskirta, kokias konkrečiai paslaugas teiks apeliantas, kaip šalis (patarėjas), ir kokias paslaugas teiks trečiasis asmuo, kaip šalis (patarėjas), t. y. atsakovė turėjo teisę kreiptis į bet kurį iš jų dėl sutarties (įsipareigojimų) vykdymo, todėl laikytina, kad apie sutarties nepratęsimą atsakovė taip pat turėjo teisę pranešti bet kuriai iš šalį atstovaujančių asmenų (tiek apeliantei, tiek trečiajam asmeniui) ir toks pranešimas laikytinas pakankamu tam, jog būtų tinkamai įgyvendintas sutarties 8.1 punktas ir sutartis, suėjus jos terminui, laikoma pasibaigusia (nepratęsta automatiškai). Tai, kad apeliantė nesužinojo apie sutarties pasibaigimą (nežinojo atsakovės valios), nėra atsakovės kaltės, nes sutartyje nėra numatyta nei, kokia forma (konkliudentiniais veiksmais, žodžiu, raštu) nei, kad abiems šalį atstovaujantiems asmenims turi būti pranešta apie norą nepratęsti sutarties. Šiuo atveju, atsakovė nepažeidė jokio sutarties punkto. Apeliantė, kaip profesionalus, teisines paslaugas teikiantis juridinis asmuo, pati parengusi sutartį, turėjo būti apdairi ir rūpestinga bei imtis priemonių įsitikinti, kokia yra kitos šalies valia dėl sutarties galiojimo, pasibaigus jos terminui. Nagrinėjamu atveju, būtent apeliantės elgesys - nesidomėjimas sutarties galiojimu; sąskaitų už teisines paslaugas išrašymas (b. l. 34-35), kai jos nebuvo faktiškai teikiamos (nepateikta jokių įrodymų apie suteiktas teisines paslaugas), laikytinas netinkamu ir nesąžiningu. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.