Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė UAB ,,Justicija“, juridinio asmens kodas 300030352, registracijos adresas L.Stuokos-Gucevičiaus g.9-5, Vilnius (toliau ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 vienašalį nutraukimą nuo 2016-02-29 negaliojančiu; nutraukti 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. 39 nuo 2016-05-04; priteisti ieškovui UAB „Justicija" iš atsakovo Didvyžių socialinės globos namų 2105,40 EUR pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir įpareigoti atsakovą apmokėti sąskaitas faktūras, pateiktas už laikotarpį nuo 2016-02-29 iki 2016-05-04; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 17,99 EUR palūkanų sumą; priteisti ieškovui iš atsakovo 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, - 63 EUR žyminio mokesčio ir kitas galimas išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015- 02-27 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 tarp kliento Didvyžių socialinės globos namų iš vienos pusės ir UAB „Justicija" bei advokato padėjėjo Eriko Rugieniaus iš kitos pusės. 2016-04-04 UAB „Justicija" buvo informuota, jog 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39 buvo nutraukta nuo 2016-02-29. Iki 2016-04-04 UAB „Justicija" apie sutarties nutraukimą informuota nebuvo. Kadangi atsakovas Didvyžių socialinės globos namai ir UAB „Justicija" skirtingai traktuoja 2015-02-27 sutarties nuostatas bei Lietuvos Respublikos įstatymų normas, kilo ginčas tarp šalių dėl sutarties nutraukimo ir sąskaitų apmokėjimo. Vadovaujantis CK 1.138 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.162 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.217 str., 6.218 str., 6.221 str., 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartimi Nr. 39 bei kt. LR teisės aktais, UAB „Justicija" reiškia šį ieškinį. Dėl 2015-02-27 sutarties nutraukimo su atsakovu buvo bandoma aiškintis susirašinėjimu raštais. Nuo 2016-04-06 išsiųsti keturi raštai, taip pat susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir PVM sąskaita faktūra. Tuo tarpu gauti šeši raštai iš atsakovo Didvyžių socialinės globos namų (kopijos pridedamos). 2016-04-04 gautas Didvyžių socialinės globos namų raštas dėl sutarties pasibaigimo, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punktu buvo nutraukta 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis Nr. 39, nuo 2016-02-29. Pažymėtina, jog 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties 8.1. punktas reglamentuoja, jog „sutartis pratęsiama automatiškai, jeigu nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį". Pranešimas apie pageidavimą nutraukti 2015-02-27 sutartį (sutarties nutraukimą), galiojusią nuo 2015-03-01, gautas 2016-04-04, taigi praėjus daugiau nei mėnesiui po sutarties 8.1. punkte numatyto automatinio sutarties pratęsimo (2016-03-01) nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį, tačiau nei Didvyžių socialinės globos namai, nei E. R.apie pageidavimą nutraukti sutartį ar sutarties nutraukimą UAB „Justicijos" neinformavo. Dėl minėtos aplinkybės UAB „Justicija" pagrįstai manė, jog sutartis buvo patęsta vienerių metų terminui, tai yra nuo 2016-03-01 iki 2017-03-01, kadangi tokia sutarties pratęsimo praktika buvo taikoma iki tol pratęsiant 2012-02-29 teisinių paslaugų sutartį tarp ieškovo ir atsakovo 2013-02-15 ir 2014-01-29 (kopijos pridedamos). Kaip matoma iš atsakovo 2016-04-13 atsakymo Nr. (1.13)S-192 ir E.R. 2016-04-11 pareiškimų, atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog UAB „Justicija" iki 2016-04-04 apie 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties nutraukimą informuota nebuvo. Taip pat E. R. pateikia paaiškinimą dėl 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 galiojimo ne tik savo bet ir UAB „Justicija" vardu, nors tam neturi tinkamų įgaliojimų, nei UAB „Justicija" sutikimo, ypatingai šiuo atveju, kai priimami sprendimai sutarties galiojimo/nutraukimo vienai iš šalių apie juos nieko nežinant, kai tuo tarpu atsakovas ieškovo duomenimis, jau buvo sudaręs kitą teisinių paslaugų sutartį su E. R. 2016-02-29 aplinkybę atsakovas patvirtina 2016-04-13 rašte Nr. (1.13)JS-192, Aplinkybė, jog sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nuslėpė nuo vienos sutarties šalies kitos šalies valios išraišką, nesudaro pagrindo laikyti, jog UAB „Justicija" buvo tinkamai ir laiku informuota apie 2015-02-27 sutarties nutraukimą. Pažymėtina, jog kaip nurodo atsakovas 2016-04-13 savo rašte Nr. (1.13)S-192, 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartyje nėra numatyta konkreti tvarka, kaip turi būti informuojamos šalys apie nutraukimą, reiškia tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ne atsakovo pasirinkimu, kurią šalį reikalinga informuoti, o protingumo, sąžiningumo ir sutarčių aiškinimo principais. Iš 2016-04-04 rašto Nr. (1.13)S-156 lieka neaiškios sutarties nutraukimo priežastys. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 9 p., 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 pratęsimas būtų minėtos įstatymo normos pažeidimas. Nesuprantama, ir 2016-04-04 rašte Nr. (1.13) S-156 nepaaiškinta, kokiu būdu galimai pažeidžiamas VPĮ 9 str. 9 p., kuriame reglamentuojamas pirkimo vertės perskaičiavimas pagal prekių ir paslaugų kiekius, kadangi atsakovo nurodomų planų sudaryme ir tvirtinime UAB „Justicija" nedalyvauja ir jos sutartiniai įsipareigojimai pagal 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartį negali būti ribojami atsakovo pirkimo planų pakeitimais. Svarbu akcentuoti, jog planai sudaromi išimtinai atsakovo iniciatyva ir kompetencija. Čia galima pažymėti, jog 2013 m. plane buvo numatyta 28 560 Lt (buhalteriniu euro kursu - 8 271,54 eurai), 2014 m. plane buvo numatyta 36 000 Lt (buhalteriniu euro kursu - 10 426,32 eurai) suma, 2012-02-29 sutarties, kuri galiojo tarp šalių tuo metu 5.1. punkte numatyta kas mėnesį mokama suma buvo 3000 Lt (buhalteriniu euro kursu - 868,86 eurai) teisinėms paslaugoms, 2015 m. plane numatyta suma 10 430 EUR, 2016 m. plane numatyta analogiška 10 430 EUR suma, kuri atitinka ir galiojančios 2015-02-27 sutarties apimtį (pirkimo planų kopijos pridedamos). Taigi iš esmės atsakovo viešųjų pirkimų planuose numatyta išlaidų suma nesikeitė, kiekvienais metais buvo tvirtinama beveik tokia pati ir pagal susiformavusią tarp šalių praktiką, tai nebuvo kliūtis pratęsti 2012-02-29 teisinių paslaugų sutartį 2013 m. ir 2014 m. Remiantis šia informacija bei aplinkybe, jog sutarties galiojimas ir pratęsimas nėra ir tebuvo siejamas su atsakovo sudaromų pirkimo planų tvirtinimu ar keitimu, darytina išvada, jog atsakovo nuoroda į LR VPĮ galimą pažeidimą neturi teisinės reikšmės ir yra nepagrįsta. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas susirašinėjimo metu pateiktuose atsakymuose teigia, jog 2015-02-27 sutartį parengė UAB „Justicija". Nesutikdamas su minėtu argumentu ieškovas pažymi, kad UAB „Justicija" rengė ankstesnę, t. y. 2012-02-29 teisinių paslaugų sutartį, tačiau 2015-02-27 sutartis buvo parengta ne UAB „Justicija". Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2015-02-27 sutartis ieškovui net nebuvo pateikta pasirašyti ir jis iki šiol neturi pasirašyto sutarties egzemplioriaus. Kadangi pranešimas apie sutarties nutraukimą gautas po to, kai suėjo sutarties automatinio pratęsimo vieneriems metams terminas, o įspėjimas apie sutarties nutraukimą nebuvo gautas per protingą terminą (30 dienų) iki sutarties termino suėjimo, laikytina, kad 2015-02-27 sutartis yra galiojanti iki 2016-05-04 (30 dienų po pranešimo apie sutarties nutraukimą 2016-04-04). Remiantis tuo, kas išdėstyta bei neneigdama sutarties šalies teisės apsispręsti dėl sutartinių santykių tęsimo ar nutraukimo, UAB „Justicija" kreipėsi į atsakovą su paklausimu ir siūlymu dėl susidariusios situacijos sprendimo, 2016-04-22 informavo, jog sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2016-05-04. UAB „Justicija" 2016-05-03 pateikė susitarimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2016-05-04 ir 2016-04-30 sąskaitą faktūrą JJV Nr. 4306, tačiau atsakovas tokio susitarimo nepasirašė, sąskaitą ir susitarimo kopiją grąžino el. paštu. 2016-05-05 Didvyžių socialinės globos namų rašte dėl sutarties pasibaigimo, nurodoma, kad, vadovaujantis 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.2. punktu, bet kokie sutarties pakeitimai papildymai galioja įforminti raštu ir patvirtinti šalių įgaliotų atstovų parašais/antspaudais. Taip pat, prieštaraujant savo išdėstytam teiginiui ir sutarties 8.2 punktui, nurodoma, jog sutarties pasibaigimo įforminti nereikia. Pažymėtina, jog sutartyje yra numatytas jos automatinis pratęsimas, neįvykdžius sąlygos - neinformavus apie ketinimą nutraukti sutartį, todėl būtent sutarties pratęsimui būtinas atskiras susitarimas, kai yra išpildyta sutarties sąlyga. Toks dvejopas sutarties 8.2. punkto traktavimas yra nesuprantamas ir rašte nepaaiškintas. Pažymėtina, jog 8.1. punktas yra ne standartinis sutarties punktas, o šalių sutarta sąlyga, kuri atitiko šalių tarpusavio santykius pastaruosius keletą metų. UAB „Justicija, laikydamasi CK 6.4 str., ir jame įtvirtintų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, sutartį nutraukė praėjus 30 d. nuo to laiko kai sužinojo apie atsakovo valią nutraukti sutartinius santykius, nors faktiškai sutartis jau buvo pratęsta dar vieneriems metams. Tai buvo daroma siekiant protingai, ekonomiškai ir sąžiningai išspręsti susidariusią situaciją, atsižvelgiant tiek į atsakovo, tiek į ieškovo interesus. Atsakovas 2016-04-27 rašte dėl sutarties pasibaigimo Nr. (1.13)S-214 taip pat nurodo, jog nuo 2016-02-29 UAB „Justicija" nebeteikė jokių teisinių paslaugų, priešingu atveju privalėtų pateikti duomenis, kokius darbus atsakovui atliko nuo šios datos. Dėl paslaugų teikimo ar neteikimo yra aiškiai įrodyta sutarties 2.1. punkte, kuris numato, jog „Paslaugos teikiamos gavus Kliento pageidavimą/pavedimą ir Patarėjui priėmus juos vykdyti <...>. Ta aplinkybė, jog nuo 2016-02-27 iki 2016-05-04 Klientas (atsakovas) nepateikė pageidavimo vykdyti darbus, nedaro sutarties negaliojančia, ar indikuoja apie jos nutraukimą ar pasibaigimą, kadangi darbų pateikimas ar nepateikimas vykdymui nėra sąlyga, kuri leistų nutraukti sutartį, o Patarėjas neturi galimybės nustatyti, kada Klientui kyla poreikis atlikti darbus. Vadovaujantis 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties 5.1. punktu Klientas moka tarifu 870 eurų plius PVM už kiekvieną mėnesį, su galimybe mokėti pagal atskirą susitarimą, jeigu tai yra reikalinga. Pabrėžtina, jog sutarties 2.2. punkte šalims nustatyta pareiga šalims viena kitai teikti operatyvius pranešimus apie tai, kad atsirado ar egzistuoja bet koks įvykis, aplinkybė ar sąlyga, kuri gali paveikti šią sutartį ar sąlygoti jos pažeidimą. Didvyžių socialinės globos namai šio sutarties punkto nesilaikė, neinformavo sutarties šalies apie savo valios išraišką ir UAB „Justicija" rodant iniciatyvą ir siekiant protingai bei ekonomiškai išspręsti kilusį ginčą tarp šalių, nebendradarbiauja, tas pačias sutarties normas aiškina skirtingai, priklausomai nuo to, ar tai naudinga Didvyžių socialinės globos namams. Pažymėtina, jog UAB „Justicija" apie sutarties nutraukimą informuota 2016-04-04, sutartis, pradėjo galioti 2015-03-01 automatiškai prasitęsė nuo 2016-03-01, todėl UAB „Justicija“, laikydamasi CK 6.4 str., ir jame įtvirtintų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, sutartį nutraukė praėjus 30 d. nuo to laiko kai sužinojo apie sutartinius šalių santykius nutraukti, nors faktiškai sutartis jau buvo pratęsta dar vieneriems metams. Tai buvo daroma siekiant protingai, ekonomiškai ir sąžiningai išspręsti susidariusią situaciją, atsižvelgiant į Didvyžių socialinės globos namų interesus, 2015-02-27 sutarties nuostatas LR teisės aktus ir protingumo bei sąžiningumo principus. Minėtos aplinkybės rodo, jog Didvyžių socialinės globos namai nesilaikė CK 6.4 str. ir įtvirtintų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei CK 6.38 st. 1 d. įtvirtintos normos, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įpareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis liūliuojančiose teisės normose. Bendrieji teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, ir kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui - pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę - sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje_įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Z. v. UAB „Baldras", bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega" v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva", bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ivano Suboč tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas" v. ."AB „Askela", bylos Nr. 3K-3-474/2008). Kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikrų sutarties sąlygų, teismas tiria aplinkybes, į kurias pagal įstatymą turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį. CK 6.193 straipsnyje pirmiausia įtvirtinta tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą - sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 2 d.). Pagal CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutarties sąlygų, svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais; dėl to būtina atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų pasirašytus dokumentus, tarpusavio susirašinėjimą, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas" v. UAB *sas", bylos Nr. 3K-3-203/2007). Šiuo atveju, vadovaujantis CK normomis ir susiformavusia teismų praktika, atsakovas (ar ties šalis), pagal sutarties 8.1. punktą turėjo galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tokią valios išraišką informavęs kitas sutarties šalis. Kadangi tokio informavimo terminas sutartyje nėra aptartas, laikytina, kad jis yra teismų praktikoje ir įstatyme įtvirtinta 30 d. norma. To atsakovas nepadarė, sutartį nutraukė vienašališkai 2016-02-29, apie nutraukimą ieškovą informavo tik 2016-04-04. Tuo tarpu vadovaujantis sutarties 8.1. punktu bei šalių sutartinių santykių susiklosčiusią praktiką, yra numatytas automatinis sutarties pratęsimas nuo 2016-03-01, nei vienai šaliai nepareiškus prieštaravimo arba ketinimo sutartį nutraukti. Dėl minėtų priežasčių ieškovas, negavęs informacijos apie vienos iš sutarties šalių ketinimą nutraukti sutartį ar sutarties nutraukimą ir pats tokio ketinimo neturėdamas, pagrįstai manė, jog 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, t.y., iki 2017-03-01, kaip buvo nusistovėjusi šalių tarpusavio santykių praktika. Neinformavęs ieškovo apie sutarties nutraukimą, atsakovas pažeidė aukščiau minėtas CK normas, sutarties 2.2. ir 8.1. punktus bei protingumo ir sąžiningumo principus, nesilaikė sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovui rodant iniciatyvą ir pastangas susidariusiai situacijai išspręsti protingai ir ekonomiškai bei atsižvelgiant į realią situaciją bei atsakovo valios išraišką, atsakovas bendradarbiauti atsisakė ir tokiu būdu pažeidė ne tik minėtas įstatymo ir sutarties nuostatas, ir ieškovo teisėtus interesus. Pabrėžtina, jog atsakovas, vienašališkai nutraukdamas 2015-02-27 sutartį jau buvo sudaręs kitą teisinių paslaugų sutartį (2016-02-29) su E. R. todėl ieškovas nemato galimybės toliau tęsti sutartinius santykius su atsakovu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir principais, konstatuotina, jog atsakovas vienašališkai nutraukė 2015-02-27 teisinių paslaugų sutartį su ieškovu, nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos, taip pat nesant CK 6.217 str. nurodytiems pagrindams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek 2016-05-04 susitarimas dėl sutarties nutraukimo, tiek 2016-04-30 sąskaita faktūra JJV Nr. 4306, pateikti teisėtai ir pagrįstai, tuo tarpu atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas nuo 2016-02-29 yra neteisėtas ir pažeidžiantis tiek įstatymų normas bei sutarties sąlygas, tiek tarp šalių nusistovėjusių santykių praktiką. Įstatyme įtvirtintos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą turi būti traktuojamos kaip atlyginimas ieškovui už atsakovo naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis ir kaip įstatymo numatomi minimalūs ieškovo nuostoliai už savalaikį skolinių įsipareigojimų nevykdymą -skolos nesumokėjimą laiku. CK 6.37 str. 1 d. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Atsakovas pažeidė piniginę prievolę, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.261 str.). Kadangi šalys atskirai nesusitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio, taikytinos įstatyminės nuostatos. Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 % metinės palūkanos nuo bendros 2105,40 EUR nesumokėtos sumos. Pagal 2016-03-31 sąskaitą JJV Nr. 4242, išrašytą 1052,70 EUR sumai vėlavimas yra nuo 2016-04-30. Viso 11,59 EUR palūkanų suma (1052,70 EUR *6% /365 d. *67 d., laikotarpis nuo 2016-04-30 2016-07-05). Pagal 2016-04-30 sąskaitą JJV Nr. 4306, išrašytą 1052,70 EUR sumai vėlavimas yra nuo 2016-05-30. Viso 6,40 EUR palūkanų suma (1052,70 EUR *6% /365 d. *37 d., laikotarpis nuo 2016-05-30 2016-07-05). Bendra palūkanų suma pagal abi sąskaitas-faktūras - 17,99 EUR. Skatinant atsakovą greičiau įvykdyti teismo sprendimą, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos pagal CK 6.37 str. 2 d.. Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma nustatytina pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Skolininkui, kaip juridiniam asmeniui galioja įstatyminė 6 proc. metinių palūkanų norma ir būtent tokio dydžio metinės palūkanos priteistinos iš atsakovo nuo visos priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į ieškovės ieškinį pateikė priešieškinį, kuriame nesutinka su pareikštu ieškiniu, ir prašo vadovaudamasis CK 1.5 str., 1.91 str. 1.138 str., 6.305 str. 6.431 str. CPK 5 str., 13 str., 17 str., 93 str., 98 str., 111 str., 135 str., 144 str., 145 str., 148 str. 1 d., pripažinti negaliojančia 2015-02-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 39 8.1. punktą ta apimtimi kuria nustatyta, kad „sutartis gali būti pratęsiama automatiškai, jeigu nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį", kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.