Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-653-1007/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
1-653-1007/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39759-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-653-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39759-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), (šiuo metu kalintis Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime), teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2021-04-02 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę;

2) 2021 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, atlikus bausmę 2022-05-13 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2022 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme;

4) 2022 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 54 parų arešto bausme. 2023-01-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 54 dienų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta 87 parų arešto bausmė;

5) 2023 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2023-01-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinta arešto bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 7 d. (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs), bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2022 m. spalio 15 d., apie 18.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam D. K. į galvos sritį, ko pasėkoje jis nuvirto ant žemės, bei spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt kartų nukentėjusiajam D. K. į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, bei pneumotoraksą (oro susikaupimą) kairėje krūtinplėvės ertmėje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog įvykio datos neprisimena, bet gali būti kaltinime nurodyta data ir laikas. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten gyveno draugė S. S.. Jo draugė vartojo alkoholį su D. K.. Kai atėjo, D. K. buvo pasiėmęs jo draugės buto raktus, jų neatidavė ir buvo užsirakinęs. Draugė šaukė, kad jis neatiduoda raktų ir nenori jų įleisti. Vėliau kažkuris atrakino duris ir jis D. sudavė. Po to nubėgo į balkoną, pasižiūrėti ar nieko nenutiko draugei, ir jam grįžus nukentėjusiojo nebebuvo. Atrodo jis pabėgo į namus. Jie buvo trise ir visi išėjo į lauką. Tada atvažiavo policija, nes ją iškvietė D. mama. Pasikalbėjo su policija ir juos paleido. Pripažįsta, kad sudavė D. K., bet smūgių neskaičiavo. Pripažįsta, kad spyrė kojomis. Nelabai prisimena, ką nurodė savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo M. J. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jam pareikštą pranešimą apie įtarimą suprato ir dėl šio įtariamo kaltu prisipažįsta visiškai. Kadangi ankstesnėje savo apklausoje davė visus parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Papildomos apklausos metu nori tik pasakyti, kad įvykio metu buvo neblaivus, be to, įvykis buvo jau seniai, todėl ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena, tačiau neneigia, kad galėjo padaryti visus šiuos veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, t. y. kumščiu sudavė D. į galvos sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės ir tikrai koja jį spardė, tačiau kiek kartų tiksliai jam įspyrė nepasakys, nes spyrių neskaičiavo, tačiau neneigia to, kad galėjo įspirti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Mano, kad tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir minėtu klausimu daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 78).

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, kaltinamasis M. J. parodė, kad pasilieka prie pagarsintų parodymų. Praėjo daug laiko ir kai kurių aplinkybių nebeprisimena. Teismas turėtų remtis pagarsintais jo parodymais. Viską pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivus ir tai įtakojo jo veiksmus. Dabar atlieka arešto bausmę, bet yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausme. Nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jis atleido. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Jį atlygins.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

3.1. Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog prie jau duotų parodymų, kurie buvo surašyti visiškai teisingai, dabar gali papildomai nurodyti, kad kaip ir pasakojo pirmos apklausos metu, 2022 m. spalio 15 d. buvo namuose išgėręs, nes buvo žvejyboje ir gėrė alaus (išgėrė per dieną 4 skardines alaus 5 laipsnių stiprumo). Maždaug apie 17 val. susirašė su S. S., kuri gyvena gretimame name ir ji pakvietė jį ateiti į svečius pas M. A., nurodė, kad geria su minėtu kaimynu. Jis nuėjo į 16 butą, toje pačioje laiptinėje, kur gyvena ir S., t. y. pas M. A.. Ten bute buvo dar vienas asmuo, kaimynas iš to paties namo, lyg vardu R. ar kažkaip panašiai. Jie gėrė degtinę. Jiems geriant, maždaug po kokio pusvalandžio nuo jo atėjimo, M. pasakė, kad turi išeiti, lyg pas draugą, todėl S. pasiūlė eiti pas ją. Tada jie trise, t. y. jis, S. ir tas kaimynas R., nuėjo į butą pas S. S. visą laiką su kažkuo susirašinėjo telefonu, po kiek laiko S. išėjo iki parduotuvės parnešti degtinės, o kai grįžo, po kurio laiko, R. paskambino M.. Pakalbėjęs su M., R. pasakė, kad eina namo, nes bus blogai ir išėjo. Jis dar paklausė jo, „kas čia vyksta“, jis tik atsakė, „nieko, aš einu“. Su S. liko dviese. Kažkur po 10 minučių nuo R. išėjimo, pasigirdo skambutis į duris. Jis nuėjo prie buto durų, pažiūrėjo pro akutę ir pamatė, kad laiptinėje stovi D. T.. Jį žino ir pažįsta. Jam stovint prie durų, atėjo S., norėjo atrakinti duris. Jis paprašė neįleisti jų, nes suprato, kad R. išėjo būtent dėl tų žmonių. S. pasakė, kad pasiims butelį ir išeis, galės juos įsileisti. Paėmė buto durų raktus, nes jie buvo įkišti į durų spyną. Butelį įsidėjo į maišelį, pasiėmė cigaretes ir priėjo prie durų, bei jas atrakino. Atidarė duris, už jų stovėjo D. T. ir M. J., o už jų buvo dar vienas nepažįstamas tamsus vaikinas, jo nepažįsta. Matė, kad jam „parėjo“ smūgis į galvos sritį ir jis nugriuvo. Viskas įvyko tarpduryje. Pamena, kad nukrito koridoriuje ir užsidengė galvą, nes jį pradėjo spardyti. Mano, kad spardė ne vienas, nes buvo daug smūgių vienu metu. Spardė visur, bet daugiausiai kliuvo į kairės pusės šoną. Kitu šonu buvo prie sienos, todėl nelabai pataikė į jį. Spyrių galėjo būti virš 10, nes spardė kokias 15-20 sekundžių. Tada jie nuėjo į kambarį, palikdami jį koridoriuje, todėl pajutęs, kad prie jo nieko nebėra, atsistojo ir parbėgo į namus. Kraujo, kiek pamena nebuvo, t. y. iš niekur nebėgo. Grįžęs namo puolė į vonią, kur atsisėdo, mama pradėjo klausinėti, kas nutiko, po kurio laiko papasakojo, kad jį sumušė, nes jam pasidarė blogai, negalėjo įkvėpti, buvo sunku kvėpuoti. Mama iškvietė greitąją ir policiją. Atvykę medikai, išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jį paguldė apžiūrai ir nustatė šonkaulių lūžį ir pradurtą plautį. Ligoninėje buvo tris paras, nedarbingumą turi mėnesiui laiko. Jo sveikata nėra drausta. Būdamas ligoninėje, sulaukė žinučių iš S. S. ir D. T.. S. rašė, kad nežinojo, jog taip bus, jai parašė, kad jam sulaužė šonkaulius, tačiau jai buvo juokinga. D. prašė nerašyti pareiškimo, teisinosi, kad nieko nedarė. Ar galėjo kažkas iš kaimynų girdėti triukšmą, nežino, bet viskas vyko koridoriuje, tik kad trumpai. Jokių riksmų nebuvo nei iš jų pusės, nei jis rėkė kažką. Dėl šio sužalojimo negalėjo dirbti, todėl jam padaryta turtinė žala 1000 eurų, ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Papildomai nukentėjusysis parodė, jog pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, tačiau nori juos papildyti paaiškindamas, kad 2022 m. spalio 15 d. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, o po to degtinę, todėl tikrai ne visai tiksliai prisimena visas įvykio aplinkybes, tačiau, kaip jau minėjo, buvo pas S. ir ką veikė, bei kas vyko, nurodė ankstesnėje savo apklausoje. Kiek buvo valandų, dabar pasakyti negali, nes neprisimena, kai jis su S. pas ją namuose buvo dviese, išgirdo skambutį į duris. Kiek prisimena, jis atidarė buto duris, už jų stovėjo D. T., M. J., bei dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Tik jam atidarius duris, vienas iš jų, tačiau kuris nepasakys, nes neprisimena, lygtais kumščiu vieną kartą jam sudavė į galvos sritį ir jis, kiek prisimena, nukrito ant žemės. Nukritęs ant žemės užsidengė galvą, nes jį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kadangi buvo užsidengęs galvą, tai tiksliai negali pasakyti, kas jam sudavė smūgius ir kiek kartų, bei į kurią kūno vietą. Jam atrodo, kad jį spardė visi trys. Bent jau tada jam taip atrodė, kad spardė visi trys. Kaip jau minėjo ankstesnėje savo apklausoje, jam buvo įspirta nemažiau kaip dešimt kartų. Žino, kad po to, atsikėlė nuo žemės ir išbėgo į lauką. Kai atsikėlė, kur buvo visi trys tie vaikinai, neprisimena. Tuo metu norėjo kuo greičiau iš ten išeiti. Iš karto grįžo namo ir nuėjo į vonios kambarį. Atėjo jo mama ir pradėjo klausinėti kas nutiko. Ką tada papasakojo mamai, dabar jau neprisimena, o kadangi jam pasidarė blogai, negalėjo įkvėpti oro, buvo sunku kvėpuoti, mama iškvietė greitąją ir policiją. Atvykę medicinos pagalbos darbuotojai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Buvo paguldytas į ligoninę ir joje išgulėjo tris paras. Būnant ligoninėje, jam skambino policijos pareigūnas, ir klausė kada jį paleis iš ligoninės. Jis atsakė, kad šiandien ir jam liepė atvykti į policijos komisariatą. Kai atvyko, policijos pareigūnas jam liepė rašyti pareiškimą dėl anksčiau minėto įvykio. Jis pareiškimo rašyti nenorėjo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ir be jo pareiškimo, nes pirminė diagnozė, kurią jie gavo iš ligoninės buvo, jog jam yra lūžę šonkauliai, todėl parašė pareiškimą, nors kaip jau minėjo, jo rašyti nenorėjo. Šiuo metu nori pasakyti, kad, jei yra kažkokia galimybė, jis norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes šonkauliai jam nelūžo ir, kiek žino, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, įvykio metu buvo neblaivus, nelabai gerai prisimena visas įvykio aplinkybes, t. y. negali šuo metu nurodyti nei kas, nei kiek apskritai jam smūgių sudavė ir ar visi smūgiavo jam, nes šiuo metu tuo įsitikinęs jau nėra. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 72-73, 76-77).

3.2. Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. spalio 15 d., tiksliai neprisimena, buvo pas kaimyną M. A., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, tik 16 bute. Jie su M. vartojo alkoholinius gėrimus, kai jai paskambino į telefoną D. K. ir pasiūlė išgerti. Kadangi buvo jau pakankamai išgėrusi ir buvo pas kaimyną, M. paklausė, ar pas jį gali ateiti D. K.. M. sutiko ir D. pasakė, kur jis gali ateiti. D. atėjo pas M. Jie turėjo degtinės butelį „L.“, D. savo alkoholio neatsinešė ir sėdo gerti su jais. Jis atėjo jau būdamas išgėręs, kiek prisimena. Kadangi M. turėjo kažkur išeiti, ji pasiūlė D. eiti pas ją. Jis sutiko ir jie nuėjo pas ją, kur toliau vartojo degtinę. Pas ją bute dar buvo kaimynas iš kitos laiptinės, vardu R., jo pavardės nežino. Jie sėdėjo trise ir gėrė. Pabaigė butelį ir D. pasakė, kad duos pinigų, kad kažkuris nueitų parnešti dar. Į parduotuvę išėjo ji. Jai D. padavė 20 eurų. Išėjusi ir eidama į parduotuvę, kalbėjo su D. T., nepamena tik kuris skambino ar jis jai, ar ji jam. Pokalbio metu jis pasiteiravo su kuo yra, ji pasakė ir jis pasakė, kad netrukus ateis vienas. Nupirko butelį (pirko toje violetinėje parduotuvėje, kuri yra šalia jos namų), grįžo namo. Jai parėjus, R. pasakė, „neužilgo grįš“ ir išėjo. Jie parūkė su D. ir kažkas pabeldė į duris. D. puolė prie durų, jai prie jų prieiti net neleido, ji reikalavo, kad atrakintų, tačiau jis pasakė, kad geriam dviese, neleisk nieko. Ji pradėjo šūkauti, kad jis atrakintų duris, ėmė ieškoti kitų raktų, nes D. pasiėmė buvusius duryse. Kol ji ieškojo raktų, D. dingo. Atėjusi prie durų, pamatė besimėtantį sulčių pakelį ant žemės prie durų, durys buvo uždarytos, jokio triukšmo negirdėjo. Nepamena, kaip atsirado prie laiptinės, bet pamena jau pareigūnus, kurie liepė pūsti ir klausinėjo, kas sumušė D. K.. Su ja tuo metu prie laiptinės buvo D. T., M. J. ir dar vienas, lyg vardu D., grįžęs iš užsienio. Apie jokias muštynes nieko negirdėjo, jai niekas nieko nesakė, todėl kada ir kuriuo momentu sumušė D., nežino. Už ką jį galėjo sumušti taip pat nežino (1 t., b. l. 133-134).

3.3. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. K. yra jos sūnus. Jie gyvena kartu. Negali pasakyti, kiek buvo valandų, bet jau buvo vakaras, kai D. parėjo namo. Jis buvo neblaivus. Nuėjo į kambarį ir ten, kiek matė, telefonu su kažkuo rašinėjosi. Po kurio laiko, gal apie 18-19 val. pasakė, kad eina parsinešti mineralinio, išėjo iš namų. Ji jo prašė niekur nebeiti, bet jis išėjo. Gal po kokios valandos, gal ir tiek nepraėjo, jis parėjo namo, nepasakytų, kad grįžo girtesnis, bet jam galvoje buvo raudona dėmė, kaip nubrozdinta, ant kaklo irgi buvo raudonos dėmės, kaip nagais brėžta. Jis puolė į vonią, ji įėjo pažiūrėti, jis prausėsi, pakėlė galvą ir veido mimikos pas jį buvo keistos, jis taip keistai vaipėsi. Paklausė, kas atsitiko, atėjo ir brolis A., jis sakė leisti nusiprausti, o po to, kai išėjo iš vonios, pasakė, „negali kvėpuot, negali kvėpuot“ ir buvo susiėmęs už pilvo. Pradėjo ji, A. ir A. (A. - brolis, A. - sesuo) klausinėti „kas yra?“, jis buvo visas raudonas, jam trūko oro, vėl sakė, kad sunku kvėpuoti, sakė, kad blogai ir paprašė iškviesti greitąją. Kol atvažiavo medikai, jis pasakė, „kokia „keiksmažodis“, pati pasikvietė ir padarė, kad sumuštų“, nes, kiek suprato iš tolesnių kalbų, tai kalba ėjo apie S., kuri jį pasikvietė išgerti. Jis dar sakėsi nupirkęs butelį ir cigarečių, tai tik cigaretes spėjo pasiimti, nes kai atidarė buto duris, kiek suprato S., tai už jų buvę „Č.“ kažkoks, J. ir dar vienas, kurie iškart puolė spardyt, mušt, o jis tik galvą dengėsi. D. daugiausiai klausinėjo A., ji tik viską girdėjo, ką jis sakė. Kiek suprato, mušė visi, o S. viską matė, nes ji rašinėjosi būdama su kažkuo ir turbūt pasikvietė pas save ar kaip ten buvo. D. atvykę medikai išsivežė į ligoninę, šiuo metu jis nedarbingume, kiek sakė, mėnesiui, nes perdurti plaučiai ir sulaužyti šonkauliai. Jaučiasi prastai, vis dar sunku kvėpuoti. Sveikata D. nedrausta. Kiek žino iš D., tai jam po įvykio rašinėjo lyg „Č.“, kuris prašė nerašyti pareiškimo, taip pat tvirtino, kad jie sakys, jog jis mušė S., todėl jie atėjo pas ją. Šiuo metu D. dėl sveikatos būklės niekur neina iš namų, bet labai prašo jį apsaugoti, kadangi jie gali padaryti vėl ką nors, jis turi išsaugojęs tas žinutes, gali jas pateikti jei reikia, svarbiausia, kad daugiau nenukentėtų nuo jų. Pati nematė įvykio, todėl pasakoja, ką sakė sūnus (1 t., b. l. 139-140).

3.4. Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad praėjusį mėnesį, gal mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, pirko skalbimo mašiną ir galvojo, kad reikėtų aplaistyti. Neprisimena, kaip ir kuriuo metu, bet namo kieme sutiko S., jos duomenų nežino, tik žino dabar, kad ji gyvena tame pačiame name, penktame aukšte. Jis kažkokiu būdu atsidūrė pas ją namuose, kur jie gėrė degtinę, alų. Tada atėjo kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta ir jiems begeriant, jam paskambino M. A., irgi gyvenantis kaimynystėje ir pasakė, „išeik į lauką“. Jis išėjo į lauką ir jie tada su M. nuėjo pas jį į namus, o kas vyko toliau nelabai pamena, nes buvo per daug alkoholio. Jis nelabai gali paaiškinti, kodėl M. jam skambino ir pakvietė išeiti, bet faktas, kad jis pasakė, jog išeitų. Nepamena, kad būtų sakęs, jog grįš pas S. Apie muštynes pas S. tą dieną sužinojo, kai sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų dėl apklausos, iki tol nieko negirdėjo ir jam niekas nieko nepasakojo (1 t., b. l. 145-146).

3.5. 2022 m. spalio 18 d. D. K. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidarius buto duris, suduodant nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis, jį sumušė pažįstami D. T., M. J., bei trečias asmuo, kurio nepažįsta. Po patirtų sužalojimų, grįžus namo, mama R. K. iškvietė medicinos pagalbą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam nustatytas trauminis pneumotoraksas ir šonkaulių lūžis, po gydimo 2022-10-18 išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo ištirti šį įvykį ir kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatytam tvarka. Jo sveikata nedrausta. Jam išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo, dėl jo apsispręs vėliau. Be to, siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus D. K. paaiškino, kad 2022 m. spalio 15 d., apie 17.00 val. jam būnant namuose, į mobilų telefoną parašė pažįstama S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pasikvietė išgerti alkoholio pas jos kaimyną M. A., gyv. (duomenys neskelbtini), buto nepamena. Jis nuėjo pas jį, bute buvo S. S., M. A. ir dar vienas kaimynas iš to pačio namo, kaip ir M. A., tik nežino jo duomenų. Pavartojus alkoholio po kažkur 30 min. M. A. turėjo išvykti, o jie visi anksčiau išvardyti, t. y. S. S. ir kaimynas, kurio duomenų nežino, išėjo pas S. S. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau vartojo degtinę. Po maždaug 20 minučių nuo atėjimo pas S., kaimynui, kurio duomenų nepamena, paskambino į mobilaus ryšio telefoną M. A. ir pasakė jam (eik iš buto, nes kažkas bus blogai). Po pokalbio jis atsistojo ir, nieko nesakęs, išėjo iš buto, o jis su S. pasiliko toliau vartoti alkoholį. Po maždaug 10 minučių kažkas paskambino į buto duris. Jam priėjus prie buto durų pažiūrėjo pro durų akį ir pamatė už durų laiptinėje stovintį D. T.. Taip pat, jam stovint prie durų, priėjo ir S., kuri norėjo atrakinti duris, o jis ištraukė iš durų raktą ir S. pasakė, „palauk, einu susirinkti cigaretes ir alkoholį, ir galėsim atidaryti duris“. Susirinkus priėjo vėl prie durų ir įkišęs raktą į duris jas atrakino. Tik atrakinęs duris ir jas atidaręs, pamatė stovinčius laiptinėje D. T., M. J. ir dar vieną asmenį, kurio nepažįsta ir jo neatpažintų. Tik atidaręs duris pajuto rankos smūgį į galvą, kas trenkė nesuprato. Po smūgio nukrito ir užsidengė galvą. Nukritus minėti asmenys užėjo į butą ir kojų smūgiais pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Kuris asmuo spardė ir kiek kartų negali įvardyti, nes buvo užsidengęs galvą, tik gali teigti, kad spardė ne vienas asmuo. Po smūgių jie nuėjo į kitą kambarį, o jis atsistojo ir pabėgo pro duris namo. Grįžus namo, jam buvo sunku kvėpuoti ir skaudėjo šonus. Grįžus namo, juose buvo mama R. K., brolis A. K. ir sesuo A. K., kurie jį pamatę iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jį paguldė apžiūrai ir nustatė trauminį pneumotoraksa ir šonkaulių lūžį. Po gydymo, 2022-10-18 išleido iš gydymo įstaigos gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 20-23).

3.6. 2022 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-45).

3.7. BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje užfiksuoti duomenys apie įvykį (1 t., b. l. 47).

3.8. 2022 m. lapkričio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. pateikė 3 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo ir S. susirašinėjimas mobilaus ryšio telefonu (1 t., b. l. 48-53).

3.9. 2022 m. spalio 16 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, jog nuvykus nurodytu adresu apie 19.59 val., policijos pareigūnus pasitiko A. K., kuris paaiškino, kad į namus grįžo neblaivus brolis D. K. ir teigia, kad vyko išgertuvės pas kaimynę S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), penktame aukšte po dešine, buto nenurodė, kuriame įvyko muštynės, kartu dalyvavo D. T. ir M. J.. Iki jiems atvykstant buvo atvykę medikai, kurie D. K. dėl patirtų sužalojimų išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai. Nuvykus iki minėto 34 namo, pastebėjo tris lauke stovinčius vyriškius, kurie kaip nustatyta buvo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), jam tarnybiniu alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0112, 1742117 nustatytas 1,53 promilės girtumas, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,31 promilės girtumas, ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad vyko išgertuvės pas S. S. bute. Bendraujant su vaikinais prie jų priėjo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,19 promilės girtumas, kuri paaiškino, kad jos 20 bute vyko išgertuvės su keliais vaikinais, buvo ir D. K., bet daugiau pasišalino namo, jokių aplinkybių nepaaiškino, kas nutiko, ar vyko bute grumtynės, muštynės. Su jaunimo kompanija sunkiai pavyko pabendrauti dėl jų nustatytų girtumų, sunkiai orientavosi aplinkoje ir sunkiai dėstė mintis. Daugiau įvykio aplinkybių nepavyko išsiaiškinti, kas nutiko bute, įvykio vietos nepavyko apžiūrėti, į butą neįleido. Tolimesnės įvykio aplinkybės tiriamos. Visas įvykis filmuotas Bodycam Nr. (17) B0F1EC609270; Bodycam (18) B0F1EC5F020A (1 t., b. l. 54).

3.10. 2022 m. spalio 18 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota D. K. kūno apžiūra. Užfiksuoti matomi sužalojimai ant galvos kairiojo šono ir kairės rankos (1 t., b. l. 90-95).

3.11. 2022 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. K. padarytos kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, pneumotoraksas (oro susikaupimas) kairėje krūtinplėvės ertmėje; įtartas kairės pusės IX šonkaulio lūžis nepatvirtintas radiologo konsultacijos duomenimis; D. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki paguldymo į (duomenys neskelbtini) ligoninę; kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais; D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; D. K. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

4. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

5. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo M. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog kaltinime nurodyta data ir laiku – 2022 m. spalio 15 d., apie 18.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam D. K. į galvos sritį, ko pasėkoje jis nuvirto ant žemės, bei spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt kartų nukentėjusiajam D. K. į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, bei pneumotoraksą (oro susikaupimą) kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti. M. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. M. J. smurtiniai veiksmai D. K. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. Kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus (paskutinis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs), iš kurių keturis – už kito asmens sveikatos sužalojimą, t. y. praktiškai analogiškus nusikaltimus šioje byloje inkriminuojamam nusikaltimui, paskutinės teismo paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 77-103, 105-110). Administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 92-95). Neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 90), nedirbantis (2 t., b. l. 89, 117). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas šeštą kartą, be kita ko – penktą kartą už praktiškai analogišką nusikaltimą, t. y. kito asmens sveikatos sužalojimą. Iš šių teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nededa jokių pastangų, kad jį pakeistų ir pradėtų elgtis tinkamai ir atsakingai. Pažymėtina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką asmuo padarė, kai jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl jo padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas didesnis už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

10. Šiuo nuosprendžiu M. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs.

11. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. J. baustas administracine tvarka, šiuo nuosprendžiu teisiamas jau 6 kartą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ne pirmoji, už analogišką nusikalstamą veiką jis teisiamas penktą kartą, paskutinės teismo skirtos bausmės neatlikęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią nusikalstamą veiką asmuo padarė teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą už analogišką veiką, t. y. už asmens sveikatos sužalojimą. Yra nedirbantis, neturintis stabilių pajamų, todėl darytina išvada, kad jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, jam jau yra paskirta galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 7 d., kaltinamasi šiuo metu kali Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės nepasiekia bausmės tikslų, nedaro jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui, mąstymui ir gyvenimo būdui, M. J. ir toliau elgiasi neteisėtai, netoleruotinai ir agresyviai, todėl norint pasiekti bausmės tikslus, tai negali būti padaryta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (2 t., b. l. 82-84).

14. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 367,53 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 109-112, 117-118). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo M. J..

15. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą M. J. yra 143,34 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba M. J. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę, bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

17. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

18. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. J. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. 367,53 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 53 euro centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė