- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- A-2326-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00288-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose trūko sanitarinių įrenginių. Duše nebuvo užtikrinamas privatumas. Buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Buvo neišduodamos būtiniausios higienos priemonės. Patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Apšvietimas buvo netinkamas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nerimą, nepatogumus. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nėra numatytas senaties termino taikymas reikalavimams dėl šio straipsnio pažeidimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Taip pat nurodė, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą minimalią normą, tačiau atsiradus galimybei asmenys perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Kameros yra vėdinamos pro langus, apšvietimas įrengtas pagal reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Taip pat pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius). Lukiškių TI-K laikosi priešgaisrinės saugos ir evakuacijos taisyklių.
5. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais, nekonkrečiais ir nepagrįstais argumentais. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nes jie turi būti patvirtinti įrodymais.
II.
6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5760-790/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 30 Eur už parą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., nurodydamas aplinkybes, jog jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo per mažas, o apšvietimas netinkamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu skundą atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus duomenis, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už minimalaus ploto normos pažeidimą ir netinkamai įrengtą apšvietimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. patenka į administracinės bylos Nr. I-5760-790/2016 nagrinėjimo apimtį. Todėl, esant priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016, nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir netinkamo apšvietimo teismas nutraukė.
8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl kitų netinkamų kalinimo sąlygų (privatumo neužtikrinimo duše, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo, būtiniausių higienos priemonių neišdavimo, buitinių kenkėjų veisimosi), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, atsakovo atstovui prašant, taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2017 m. vasario 28 d., nors ginčo laikotarpis yra nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.
9. Teismas, spręsdamas senaties termino atnaujinimo klausimą šioje byloje, atsižvelgęs į teismų praktiką ir aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodė senaties termino praleidimo priežasčių, padarė išvadą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai buvo daromi, t. y. vėliausiai 2010 m. lapkričio 24 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą tik po 7 m. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl antisanitarinių sąlygų bei higienos normų pažeidimų į įstaigos pareigūnus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją tiek kalint Lukiškių TI-K, tiek vėliau kitose įkalinimo įstaigose, taip pat priešingai nei nurodė pareiškėjas, Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už privatumo neužtikrinimą duše, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimą, būtiniausių higienos priemonių neišdavimą ir buitinių kenkėjų veisimąsi netenkino, nevertindamas pareiškėjo argumentų dėl nurodytų aplinkybių.
III.
11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas nesivadovavo jo, kaip piliečio, teisių apsaugą reglamentuojančiomis normomis, tarptautinių teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir objektyviai įvertino situaciją. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas grindžia tuo, kad nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, skundžiamu sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose, kitą skundo dalį atmetė dėl suėjusio senaties termino, kurį prašė taikyti byloje atsakovo atstovas.
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju pareiškėjas inicijuoja dalį ginčo teisme dėl tapačių aplinkybių (minimalaus ploto normos pažeidimo ir netinkamai įrengto apšvietimo kamerose Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.) ir reiškia analogiškus reikalavimus (atlyginti neturtinę žalą), nors tai buvo išnagrinėta jau kitoje administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai nutraukė dalį bylos.
21. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl pritaikyto senaties termino turinį, daro išvadą, kad teismas pagrįstai pritaikė 3 metų senaties terminą, numatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje likusiai pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi pareiškėjas skundą padavė tik praėjus beveik 7 metams (skundas teismui pateiktas tik 2017 m. vasario mėn.) nuo galbūt patirtų teisių pažeidimų ir galimo neturtinės žalos atsiradimo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti senaties termino eigos pradžią kitaip, nei jis nustatytas skundžiamame teismo sprendime.
23. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių senaties termino praleidimo priežasčių, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis neturėjo galimybės susipažinti su aktualiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris buvo paskelbtas viešai.
24. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių aplinkybes, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu ar vėliau dar iki sueinant senaties terminui (CK 1.125 str. 8 d.) būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas gauti informaciją, susijusią su jo kalinimo sąlygomis ir galbūt pažeistų jo teisių gynimu, kad būtų prašęs su tuo susijusios pagalbos, t. y. byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis anksčiau, dar nesuėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam senaties terminui, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo galbūt pažeistas teises.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimą galbūt netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.
26. Nepripažinus, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir pritaikius senaties terminą, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, likusi pareiškėjo skundo dalis pagrįstai buvo atmesta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų ir jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.