Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-03-05 nutartimis, sustabdė civilinių bylų Nr. 2-5172-285/2012 ir Nr. 2-5175-285/2012 dėl hipotekos išregistravimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. B2-1658-260/2012 pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl BUAB „Gertauta“ 2012-01-18 kreditorių komiteto nutarimų, kuriais patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarka bei turto kaina. Tarp BUAB „Gertauta“ ir ieškovo vyksta ginčas dėl administravimo išlaidų skyrimo (civilinė byla Nr. B2-1601-260/2012 - pateiktas atskirasis skundas) ir išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo (civilinė byla Nr. 2-1902-510/2012 - vyksta pasirengimas teismo posėdžiui), kurie faktiškai įtakoja hipotekos pabaigos civilinį procesą ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Visi BUAB „Gertauta“ ir ieškovo ginčai negali riboti UAB „Autokompleksas“ ir UAB „G3G“, kurie įgijo turtą privestinai išieškojus skolą iš ieškovui įkeisto turto, interesų, nes pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Pripažinus hipoteką pasibaigusia, ginčą dėl hipotekos galiojimo išnagrinėjęs teismas gali priimti sprendimą dėl hipotekos išregistravimo. Tokiu atveju hipotekos registro tvarkytojas turi atlikti atitinkamus juridinius veiksmus išregistruojant hipoteką teismo sprendimo pagrindu.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinius atmetė. Teismas pripažino negaliojančia 2012-01-26 tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Autokompleksas“ sudarytą turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutartį dėl administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 377,67 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), jo priklausinio, kitų statinių - kiemo statinių, stoginės, kanalizacijos šulinių – 4 vnt. tvoros, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1600 ha, ir šiame objekte esančių kilnojamųjų daiktų pardavimo už 420000 Lt ir taikyti restituciją natūra; pripažino negaliojančia 2012-01-26 tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „G3G“ sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl 50410/56200 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas - 5,6200 ha, pardavimo už 32000 Lt ir taikyti restituciją natūra; pripažino negaliojančia 2012-01-26 tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Dservis“ sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas 0,1000 ha, pardavimo už 75 000,00 Lt ir taikyti restituciją natūra;

Teismas taikė restituciją: iš atsakovo UAB „Autokompleksas“, priteisė atsakovui BUAB „Gertauta“, administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 377,67 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), jo priklausinius, kitų statinius - kiemo statinius, stogines, kanalizacijos šulinius – 4 vnt. tvoros, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1600 ha, ir šiame objekte esančius kilnojamuosius daiktus. Iš atsakovės BUAB „Gertauta“, įmonės kodas 135980818, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei UAB „Autokompleksas“, įmonės kodas 302458348, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 420000 Lt (keturi šimtai dvidešimt tūkstančių litų); iš atsakovo UAB „G3G“, priteisė atsakovui BUAB „Gertauta“, 50410/56200 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas - 5,6200 ha. Iš atsakovo BUAB „Gertauta“, priteisė atsakovui „G3G“, 32000 Lt (trisdešimt du tūkstančiai litų); iš atsakovo UAB „Dservis, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas 0,1000 ha. Iš atsakovo BUAB „Gertauta“, priteisė atsakovui UAB „Dservis, 75000 Lt.

Teismas priteisė iš atsakovų BUAB „Gertauta“, UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“, 3810 ir UAB „Dservis, po 726 Lt ieškovui AB DNB bankas bei paskirstė kita bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto pardavimo nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 33 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 6 dalies nuostatas nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito ir neparduoto dvejose varžytynėse, o įkeisto turto neperėmus įkaito turėtojui, nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių pranešus apie tai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (Aprašo 7 punktas). Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo klausimus, kreditorių susirinkimas arba komitetas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Nors, kaip pažymėjo ieškovas, įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, tačiau sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5, 1.8 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2495/2011).

Teismas byloje nustatė, kad turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo klausimai svarstyti 2010-04-08, 2010-07-09, 2010-07-29 BUAB kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo nutarta turtą parduoti iš varžytynių bei nustatyta pastato su vidaus įranga, nebaigta statyba ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 1 831 000 Lt; 5,6200 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 3 020 000 Lt; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), - 1 210 000 Lt. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, skelbti antrąsias varžytynes, pradines kainas sumažinant 15 proc. Kreditoriaus AB DNB banko siūlymas atlikti nepriklausomą bei objektyvų BUAB „Gertauta“ priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimą, t. y. dėl parduodamo turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo nepriimtas. Turto nepardavus varžytynėse, 2011-02-08 antrasis kreditorių komitetas svarstė turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimus ir nutarė BUAB „Gertauta“ turto pardavimą vykdyti laisvu pardavimu penkiais pardavimo etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei nurodyta pradinė atitinkamo turto pardavimo kaina: turto (duomenys neskelbtini), pirmajame etape pradinė kaina 1400000 Lt, antrajame – 1350000 Lt, trečiajame – 1300000 Lt, ketvirtajame – 1250000 Lt, penktajame – 1200000 Lt; (duomenys neskelbtini), esančios dalies žemės sklypo – atitinkamai 2500000 Lt, 2400000 Lt, 2300000 Lt, 2200000 Lt ir 2100000 Lt bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atitinkamai – 900000 Lt, 850000 Lt, 800000 Lt, 750000 Lt, 700000 Lt. Kreditorių komiteto 2012-01-18 posėdyje bankroto administratoriui informavus, kad 2011-12-12 savaitraštyje „Verslo žinios“ buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą BUAB „Gertauta“ turtą kviečiant teikti pasiūlymus dėl konkretaus turto pirkimo ir kainų, nutarta ginčo turtą parduoti aukščiausią pasiūlymo kainą pateikusiems asmenims - (duomenys neskelbtini)– UAB „Autokompleksas“ už bendrą 420000 Lt su PVM kainą; (duomenys neskelbtini) sav. esančią 50410/56200 žemės sklypo dalį – UAB G3G už 32000 Lt; (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą – UAB „Dservis“ už 75000 Lt.

Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog bankui įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnes nei to turto rinkos vertė kainas, faktinė turto pardavimo eiga neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis). Pažymėta tai, kad bankas buvo pateikęs jo prašymu UAB „Liturta“ atlikto turto vertintojų dokumentus. Teismas atmetė atsakovų argumentas, kad ieškovas, teigdama, jog turtas parduotas už per mažą kainą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad ieškovo pateikti paties atlikti vertinimai nelaikytini patikimais įrodymais. Bankas pateikė nepriklausomų vertintojų atlikto turto vertinimus, banko turto vertės skyriaus pateikti vertinimai nežymiai skiriasi nuo nepriklausomų vertintojų pateikto vertinimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, 2012-12-28 nutartyje yra konstatavęs, kad 2012-01-18 kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo nustatytos ginčo turto pardavimo kainos, nepagrįstumo ir neteisėtumo esminė aplinkybė yra ta, kad BUAB „Gertauta“ turtas buvo pardavinėjamas nesiėmus įvertinti parduodamą turtą pagal rinkos vertę ir nenustačius tokių viešo pardavimo kainų, kurios būtų realios ir objektyvios, tai yra artimos rinkos vertei, o nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kainos neužtikrino tiek įkaito turėtojo, tiek kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, pažeidė teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 straipsnis, ĮBĮ 35 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad įstatymas, o būtent ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, kreditorių komitetas 2012-01-18 posėdyje, iš karto svarstė gautus pasiūlymus dėl turto pardavimo, prieš tai nenustatęs turto vertinimo bei pardavimo tvarkos. BUAB „Gertauta“ bankroto byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-788/2012 buvo konstatuota, jog bankroto administratoriaus atlikta potencialių pirkėjų apklausa negali būti vertinama kaip varžytynės, kurių metu turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui ir nesukelia tokių pat teisinių padarinių, tai yra pareigos įforminti pirkimo pardavimo teisinius santykius. Turto pardavimo iš varžytynių metu kiti pirkėjai gali pasiūlyti dar didesnę, nei pasiūlyme buvo nurodęs pirkėjas, kainą, kas labiau atitinka tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir jos kreditorių teisėtus interesus.

Viešai neskelbiant apie sumažintas turto pardavimo kainas, o paskelbus apie parduotiną turtą, pasiūlymams pateikti buvo skirtas labai trumpas terminas (nuo 2011-12-12 iki 2011-12-16), kuris parduodamam nekilnojamam turtui apžiūrėti, įvertinti su juo susijusią dokumentaciją ir pateikti sąžiningą pasiūlymą nėra pakankamas.

Teismas nesutiko su atsakovo BUAB „Gertauta“ atstovo argumentu, jog administratorius privalėjo vykdyti nedelsiant 2012-01-18 kreditorių komiteto priimtą nutarimą dėl turto pardavimo. Teismo nuomone, administratorius jau 2012-01-26 sudarydamas ginčo sandorius, nelaukdamas iki sueis terminas tokiems nutarimams apskųsti, kaip tik veikė skubotai, neapdairiai, rizikingai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1424/2012 yra pažymėjęs, kad nei kreditorių susirinkimas, nei komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas kreditorių arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių komiteto nutarimus vertinti teisės normų aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad 2012-01-18 kredito komiteto nutarimas dėl ginčo turto pardavimo priimtas atsižvelgiant būtent į administratoriaus pateiktą siūlymą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-28 nutartyje konstatavo, kad „pripažinus negaliojančiu (kaip neteisėtą ir nepagrįstą) kreditorių komiteto 2012-01-18 nutarimą dėl nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų, pastato) pardavimo tvarkos ir sąlygų, laikytini neteisėtais šio nutarimo pagrindu atlikti vėlesni teisinę reikšmę turintys veiksmai, susiję su tų daiktų pardavimu ar tokio sandorio padariniais“.

Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoriai sudaryti pažeidžiant ĮBĮ 33 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo reikalavimus, t. y. sandoris sudarytas, nenustačius turto vertinimo ir pardavimo tvarkos, nesant galiojančio kreditorių sprendimo dėl turto pardavimo ir kainos nustatymo, todėl ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovo nurodytas Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis aktas, todėl sandoris, remiantis tokiu aktu, negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad poįstatyminiai aktai privalo atitikti imperatyvias įstatymo normas, negali jų papildyti ar keisti, todėl, sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą teismas turi vadovautis imperatyviomis teisės normomis.

Teismas pasisakydamas dėl restitucijos taikymo nurodė, kad įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovai UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“ ir UAB „Dservis“ sudarydami ginčo sandorius, buvo nesąžiningi ir atmetė minėtų atsakovų atstovių argumentą, jog jie visi įgijo ginčo turtą sąžiningai, galiojant kreditorių komiteto nutarimui, kurį vykdė bankroto administratorius. Teismo nuomone, atsakovai UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“ ir UAB „Dservis“, įgydami turtą iš BUAB „Gertauta“, privalėjo įsitikinti tokio sandorio teisėtumu. BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto nutarimas parduoti turtą minėtiems atsakovams buvo priimtas 201- 01-18, o jau 2012-01-26 buvo sudaryti ginčo sandoriai. Tiek BUAB „Gertauta“ administratorius, tiek atsakovai, būdami rinkos dalyviais, profesionaliais verslininkais, kaip apdairūs, sąžiningi asmenys, ne tik turėjo žinoti, jog kreditorių nutarimas, kuriuo administratorius buvo įpareigotas sudaryti ginčo sandorį, per 14 dienų gali būti apskųstas teismui, bet ir suvokti, jog tokį nutarimą apskundus, jis gali būti panaikintas, kas ir atsitiko šiuo konkrečiu atveju. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007 ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tuo tarpu UAB „Autokompleksas, UAB „G3G“ ir UAB „Dservis“ skubėjo sandorį sudaryti net neįsitikinę kreditorių komiteto priimto nutarimo teisėtumu, nesidomėjo hipotekos kreditoriaus pozicija tokio turto perleidimo klausimu, kita sandorio šalimi, t. y. bankrutuojančia įmone, jos padėtimi. Nė viena iš sandorių šalių nepagrindė tokios mažos parduoto turto rinkos kainos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju įrodyti, jog sandorio kaina atitinka rinkos kainą, pareiga tenka pirkėjams, nes būtent jie yra suinteresuoti paneigti ieškovo argumentą, kad nepagrįstai per trumpą laiko tarpą kainos buvo sumažintos 3, 9 ir 65 kartus.

Atsakovų UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“ ir UAB „Dservis“ atstovė prašė restitucijos netaikyti vadovaujantis CK 6. 145 straipsnio 2 dalimi, nes, anot jos, šių atsakovų turtinė padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes grąžinus turtą BUAB „Gertauta“, jis dėl savo blogos finansinės padėties neturėtų galimybių įvykdyti priešpriešinį įpareigojimą, o BUAB „Gertauta“ turtinė padėtis neabejotinai nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Teismas sprendė, jog tai nėra išimtinis atvejis, kuomet restitucija natūra negalėtų būti taikoma. Visi trys atsakovai turtą iš bankrutuojančios įmonės įsigijo už labai mažą kainą, todėl privalėjo įsitikinti sandorio teisėtumu. To nepadarę, prisiėmė riziką sandorio panaikinimo atveju pabloginti savo finansinę padėtį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nurodė, kad nemano, jog BUAB „Gertauta“ padėtis dėl restitucijos taikymo nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų.