- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- 2-845/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių vystymo grupė“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių vystymo grupė“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių vystymo grupė“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Valakampių vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Įmonės administratorius UAB „Avere“ pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi atidėjo BUAB „Valakampių vystymo grupė“ administratoriaus UAB „Avere“ prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą iki bus išspręstas kreditoriaus AB „Swedbank“ ieškinys BUAB „Valakampių vystymo grupė“ laiduotojams dėl skolos priteisimo, kuris yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1240/2012.
Šalies argumentai
Įmonės administratorius teismui pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Valakampių vystymo grupė“ pabaigos perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo BUAB „Valakampių vystymo grupė“ administratoriaus UAB „Avere“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas sprendė, kad nutartis atidėti bylos nagrinėjimą atskiruoju skundu neskundžiama, nes ji neužkerta kelio tolimesniam procesui byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Valakampių vystymo grupė“ administratorius UAB „Avere“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Vertinant civilinės bylos atidėjimo ir sustabdymo esminius skirtumus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas yra atidedamas tam tikram apibrėžtam terminui, t. y. paskiriant kito parengiamojo ar teismo posėdžio datą ir laiką, o civilinė byla sustabdoma neapibrėžtam terminui. Šiuos skirtumus lemia priežastys, dėl kurių civilinės bylos nagrinėjimas atidedamas arba sustabdomas – civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju aplinkybė, dėl kurios yra sustabdoma civilinė byla, dažniausiai nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios (pvz.: sustabdoma dėl to, jog yra nagrinėjama kita civilinė byla ir pan.). Nagrinėjamu atveju, pagal savo esmę, vadovaujantis CPK 162², 162³ straipsniais ir 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas ne atidėjo klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimą, o sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareikštą ieškinį BUAB „Valakampių vystymo grupė“ laiduotojams dėl skolos priteisimo.
2. Nagrinėjamu atveju BUAB „Valakampių vystymo grupė“ administratorius UAB „Avere“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos, o tai reiškia, jog visos Įmonių bankroto įstatyme numatytos bankroto procedūros yra pabaigtos ir BUAB „Valakampių vystymo grupė“ yra paruošta išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
3. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartis pagal savo esmę yra ne atidėjimo, o klausimo nagrinėjimo sustabdymo nutartis, todėl, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, apelianto nuomone, dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Swedbank“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-1240/2012 dėl skolos iš BUAB „Valakampių vystymo grupė“ įsipareigojimus laidavimo sutartimis užtikrinusių asmenų (laiduotojų) G. Č. , T. Š. ir M. Č. priteisimo. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kuri pasibaigia tuo pat metu, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba kai pagrindinė prievolė pripažįstama negaliojančia (CK 6.76 str. 2 d.). Kadangi pasibaigus BUAB „Valakampių vystymo grupė“ ir ją išregistravus iš juridinių asmenų registro pasibaigs jos prievolės kreditoriui (CK 6.128 str.), tai pasibaigs ir šalutinės prievolės, t. y. G. Č. , T. Š. ir M. Č. laidavimai. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, kai nėra išspręstas reikalavimas solidarių skolininkų – laiduotojų – atžvilgiu, kartu lemia netik įmonės, bet ir laidavimo pabaigą. Nesant patenkintam patvirtintam kreditoriniam reikalavimui (nepasibaigus laidavimui šiuo pagrindu), laiduotojams, kaip solidariesiems bendraskoliams, pareikštų reikalavimų neišsprendimas prie bankroto bylos prijungtoje civilinėje byloje neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus, taip pat prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatoms, įpareigojančiomis teismą išspręsti visus bankroto byloje esančius reikalavimus.
2. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. priėmė nutartį, kuria BUAB „Valakampių vystymo grupė“ administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą atidėjo iki bus išspręstas kreditoriaus ieškinys BUAB „Valakampių vystymo grupė“. CPK 162² straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą taip pat ir dėl kitų svarbių priežasčių. Kadangi pirmosios instancijos teismas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis įpareigotas išnagrinėti visus bankroto byloje esančius reikalavimus, 2012 m. sausio 16 d. nutartimi BUAB „Valakampių vystymo grupė“ pabaigos klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas pagrįstai.
3. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 16 d. nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir tokio pobūdžio nutarties apskundimas nėra numatytas CPK, apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria yra atidėtas bankroto administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies antrame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atidėtas bankroto administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria yra atidėtas prašymo nagrinėjimas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria atidėtas byloje dalyvaujančio asmens prašymo nagrinėjimas. Tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atidėtas prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimas, pagal savo esmė yra ne atidėjimo, o bylos sustabdymo nutartis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai. Esant bent vienam CPK ar kitame įstatyme numatytiems privalomojo bylos sustabdymo pagrindams, teismas privalo sustabdyti bylą. Nors šie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizdūs, tačiau, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tokie atvejai teismų praktikoje neturėtų būti toleruojami. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1240/2012 dėl skolos iš BUAB „Valakampių vystymo grupė“ laiduotojų priteisimo neturės prejudicinės galios bankroto bylai. Atvirkščiai, būtent bankroto byloje nustatytos aplinkybės (kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas, skolos dydis ir pan.) turi įrodomąją reikšmę civilinei bylai dėl skolos priteisimo iš asmenų, užtikrinusių bankrutavusios įmonės prievolių įvykdymą kreditoriui laidavimu. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui (CK 6.76 str. 1 d.). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, taip pat reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Taigi, priėmus sprendimą dėl BUAB „Valakampių vystymo grupė“ pabaigos ir išregistravus šią įmonę iš juridinių asmenų registro, pasibaigtų jos prievolės kreditoriams, taip pat pasibaigtų ir papildomos prievolės pagal laidavimo sutartis. Todėl neatidėjus klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo, būtų pažeista kreditoriaus teisė gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš bankrutavusios įmonės laiduotojų.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi atidėjo prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą neapibrėžtam terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese terminai yra apibrėžiami šiais būdais – tikslia kalendorine data, įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (CPK 73 str. 2 d.). Priimdamas 2012 m. sausio 16 d. nutartį teismas atidėjo prašymo nagrinėjimą įvykiu apibrėžtam terminui, kuris būtinai įvyks – kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1240/2012.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atidėtas prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimas, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.