Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
1-1146-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20348-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1-1146-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20348-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorui Arvydui Miečiui,kaltinamajai M. D., jos gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini), apie 0.35 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu 0.52 val. jai buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas, o 2.22 val. jai buvo nustatytas 2,14 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamoji M. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jos (kaltinamosios) gimtadienis. Tądien apie 20–21 val. savo automobiliu nuvyko pas savo dukrą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas dukrą nusivežė 3 butelius šampano ir gėrė šampaną. Dukra šampano negėrė, ji (kaltinamoji) šampaną gėrė viena. Maždaug apie vidurnaktį jai paskambino jos (kaltinamosios) gyvenimo partneris D. M., kuris paprašė arba grįžti į namus, arba pasakyti kur padėti jo vaistai, nes dėl ligos jis jautėsi blogai. Nusprendusi grįžti į namus išėjo iš dukros namo. Kieme stovėjo jos (kaltinamosios) automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gatvė buvo tuščia, ji pasitikėjo savimi, todėl nutarė į namus važiuoti savo automobiliu. Prieš sėsdama už automobilio vairo ji jautėsi šiek tiek apsvaigusi, juto alkoholio poveikį. Taip pat ji žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaivia, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaivia gali būti atimta teisė vairuoti ir suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir jo poveikio. Bet ji norėjo grįžti į namus, tikėjosi parvažiuoti saugiai ir apie kitokias alternatyvas tuo metu nepagalvojo, todėl į namus išvažiavo savo automobiliu. Automobiliu važiavo viena. Išvažiuodama iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, darydama posūkį nukreipė savo dėmesį į telefoną ir nevalingai paspaudė akceleratoriaus pedalą, todėl atsitrenkė į kitą automobilį ir apvirto ant šono. Matė praeivius, kurie filmavo įvykį ir kurie galėjo iškviesti specialiąsias tarnybas (ji pati specialiųjų tarnybų neiškvietė). Atvykus specialiųjų tarnybų darbuotojams policijos pareigūnės alkoholio kiekio matuokliu patikrino jos girtumą. Įvykio vietoje jai buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas. Po to ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Būnant gydymo įstaigoje policijos pareigūnės dar kartą patikrino jos girtumą. Antrą kartą jai buvo nustatytas 2,14 ‰ girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, gydymo įstaigoje pasitikrinti girtumo nepageidavo. Policijos pareigūnės surašė neblaivumo patikrinimo aktą ir įteikė jai šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviai – vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Mercedes Benz“ yra jos nuosavybė, šiuo metu automobilis stovi pas draugus aikštelėje, automobilis nesuremontuotas. Šį automobilį ji ketino parduoti, nes automobilis turėjo automatinės greičių dėžės gedimą. Norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas. Neprieštarauja, jei jai būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, prašo šią teisę atimti minimaliam terminui. Teisę vairuoti transporto priemones ji turi 6 metus, iki aptariamo įvykio ji administracine tvarka buvo bausta 1 kartą, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Palaiko prašymą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su gyvenimo partneriu D. M. sutaria gerai, nesipyksta.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji M. D. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamosios gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojos (policijos pareigūnės) V. R. parodymais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) apie 0.35 val. dirbdama su kolege R. G. gavo pranešimą, kad ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu pamatė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvirtęs ant kairio šono ir ratais remiasi į automobilį „Citroen Saxo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Davusi leidimą ugniagesiams atversti automobilį „Mercedes Benz“ nuėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame buvo sužalota vairuotoja. Patikrino vairuotojos girtumą. Kiek pamena, pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas. Paklausė medikų, ar po 15 minučių galės vairuotojai pakartotinai patikrinti blaivumą, tačiau medikai atsakė, kad ne, nes vairuotoją reikia vežti į VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jai bus suteikta pirmoji medicininė pagalba. Kadangi įvykio vietoje jų ekipažas buvo vienintelis ir jos negalėjo palikti įvykio vietos, pakartotinai vairuotojos girtumas buvo patikrintas tik daugiau nei po valandos, nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, antrą kartą vairuotojai buvo nustatytas 2,14 ‰ girtumas. Vairuotoja M. D. su tikrinimo rezultatais sutiko, paaiškino, kad šventė gimtadienį, o po to viena vyko į namus ir atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o M. D. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą apklausai (1 t., 63–64 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tiesiame kelio ruože. Įvykio vietoje automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į vakarus. Automobilis „Citroen Saxo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat stovi priekiu į vakarus. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis (1 t., 8–20 b. l.);

2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 0.55 val. M. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę M. D. eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 0.52 val. pirmojo tikrinimo metu M. D. buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas, 2.22 val. antrojo tikrinimo metu – 2,14 ‰ girtumas (1 t., 32 b. l.);

2.3.4. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamajai M. D. alkoholio kiekio matuokliu 0.52 val. buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas, o 2.22 val. – 2,14 ‰ girtumas (33–34 b. l.);

2.3.5. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji M. D. pateikė automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąją transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 155–156, 159, 160 b. l.);

2.3.6. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad kaltinamajai M. D. buvo grąžintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktas, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 178–179 b. l.);

2.3.7. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamosios M. D. (1 t., 59 b. l.).

2.4. Kaltinamajai M. D. nustatytas girtumas (2,75 ‰ ir 2,14 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji M. D. suprato, kad ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino pati kaltinamoji M. D.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamoji M. D. padarė veikdama tyčia.

2.5. Kaltinamajame akte kaltinamoji M. D., be kita ko, kaltinama ir tuo, kad ji kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, atsitrenkdama į šalikelėje stovėjusį automobilį „Citroen Saxo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Taigi, iš esmės ji yra kaltinama tuo, kad ne tik vairavo automobilį būdama neblaivi, bet ir sugadino (apgadino) svetimą turtą – automobilį „Citroen Saxo“, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte pateikiamą eismo įvykio sąvoką, šiuo konkrečiu atveju nesugadinus (neapgadinus) automobilio „Citroen Saxo“ nebūtų įvykęs eismo įvykis. Tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies (būtent pagal šią teisės normą kaltinamoji M. D. buvo perduota teismui) dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui tik už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Ši teisės norma nenumato atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, o tuo pačiu už svetimo turto sugadinimą (apgadinimą), šios aplinkybės nėra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės. Atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą (sugadinant ar apgadinant svetimą turtą) numatyta kitose teisės normose. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad už eismo įvykio sukėlimą ir automobilio „Citroen Saxo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą (apgadinimą) kaltinamoji M. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir ji jau įvykdė už tai jai paskirtą administracinę nuobaudą (2 t., 2–3, 5–6, 39 b. l.). Atsižvelgiant į tai ir laikantis vieno iš pamatinių teisės principų non bis in idem, draudžiančio bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą, aplinkybės, kuriomis kaltinamoji M. D. kaltinama sukėlusi eismo įvykį, o tuo pačiu ir sugadinusi (apgadinusi) automobilį „Citroen Saxo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalinamos iš kaltinimo kaip nesusijusios su kaltinamajai M. D. inkriminuojama veika ir su šia baudžiamąja byla.

2.6. Šioje vietoje teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-36-697/2019 ir kt.).

2.7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini), apie 0.35 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu 0.52 val. jai buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas, o 2.22 val. jai buvo nustatytas 2,14 ‰ girtumas). Tokia kaltinamosios M. D. padaryta veika atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, todėl jos veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal šią teisės normą.

2.8. Kaltinamosios M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2021 m. gruodžio 13 d. teisme buvo gautas kaltinamosios M. D. gyvenimo partnerio D. M. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą jo (D. M.) atsakomybei (2 t., 81–90 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. D. ir laiduotojas D. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamąja jau 19 metų, jiedu matosi kasdien. Jie yra artimi, palaiko vienas kitą, kaltinamoji konsultuojasi su juo svarbiais klausimais bei atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę. Taip pat laiduotojas D. M. nurodė, kad sutinka būti savo gyvenimo partnerės laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo gyvenimo partnerei. Anksčiau kaltinamoji M. D. nėra nusikaltusi, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamosios M. D. padarytą nusikalstamą veiką jis iškart po įvykio sužinojo iš kaltinamosios dukros, o vėliau, po to, kai kaltinamoji buvo paleista iš gydymo įstaigos ir anksti ryte sugrįžo į namus – ir iš pačios kaltinamosios. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena, ji dėl to kreipėsi pagalbos į specialistus (į gydytojus). Kaltinamoji M. D. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo gyvenimo partnerei. Kaltinamoji M. D. alkoholį vartoja kartais, per šventes ir saikingai. Jo paties požiūris į asmenis, kurie automobilius vairuoja būdami neblaiviais, yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas; anksčiau baustas administracine tvarka (vieną kartą už nusižengimą, susijusį su mobiliojo ryšio telefono naudojimu vairuojant automobilį; jam buvo paskirta 30 Eur dydžio bauda; bauda sumokėta ir ankstesnis baustumas išnyko); gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, paslaugus ir draugiškas asmuo; jis dirba ir darbovietėje charakterizuojamas taip pat teigiamai, kaip draugiškas, darbštus ir patikimas darbuotojas; laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (2 t., 81–92 b. l.). Pasak paties laiduotojo D. M., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti gyvenimo partnerės laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios gyvenimo partnerio D. M. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajai M. D..

3.4. Kaltinamoji M. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji M. D. neteista; iki aptariamo įvykio administracine tvarka buvo bausta vieną kartą (tąkart paskirtą baudą sumokėjo savanoriškai); ji nedirba ir registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo; turi sveikatos sutrikimų; gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai (1 t., 189, 193–200 b. l.; 2 t., 1–8, 10–11, 39, 90 b. l.). Kaltinamoji M. D. jai inkriminuojama nusikalstama veika žalos kitiems asmenims nepadarė (kaip jau buvo paminėta šio nuosprendžio 2.5. punkte, tariama žala kitiems asmenims galėjo būti padaryta kita kaltinamosios M. D. veika, kuri nėra šios baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo objektas bei dalykas). Svarbu įvertinti kaltinamosios M. D. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji M. D. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (bendros jo faktinės šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 eurų; per mėnesį sutaupyti pavyksta iki 200 eurų; savo nekilnojamojo turto neturi ir iš turimo turto pajamų negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo D. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 9 mėnesiams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamoji M. D. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Kaltinamosios padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariamo įvykio metu kaltinamoji M. D. buvo bausta administracine tvarka, tačiau jai paskirtą baudą ji buvo sumokėjusi. Anksčiau ji nebuvo teista ar bausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia, jai anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji M. D. nėra linkusi piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jai inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį (pirmojo patikrinimo metu jai buvo nustatytas sunkus girtumas), draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajai nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2021 m. birželio 23 d. nutarimu kaltinamajai M. D. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 165–166 b. l.) ir po to ji teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. birželio 23 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamosios M. D. vairuota transporto priemonė yra jos pačios nuosavybė (1 t., 59 b. l.). Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajai M. D. pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas sunkus girtumas, ji, būdama neblaivi, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kuomet dėl tamsos eismo sąlygos yra sudėtingesnės ir tokiu būdu sukėlė pakankamai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Ne mažiau svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji M. D. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant kaltinamajai M. D. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

5.5. Teisiamojo posėdžio metu sakydami baigiamąsias kalbas tiek prokuroras, tiek kaltinamosios gynėjas siūlė konfiskuoti (išieškoti iš kaltinamosios) automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą galima tik tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nėra – automobilis, kurį kaltinamoji M. D. vairavo, yra registruotas jos vardu, jis nėra paslėptas ir nėra kitų pirmiau paminėtų aplinkybių, suteikiančių pagrindą išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajai M. D. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – faktinis automobilio konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajai M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 162–163, 165–166, 168–169 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomoji transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti kaltinamajai M. D. (1 t., 178–179 b. l.), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajai M. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (2 t., 29 b. l.), perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ (duomenys neskelbtini).

6.3. Taip pat šioje byloje paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamosios M. D. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 181–182 b. l.). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, ši procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki minėto automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus automobilį – panaikinama.

6.4. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios M. D. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamosios M. D. neišieškomos.

6.5. Kaltinamoji M. D. nebuvo sulaikyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

M. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo D. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

M. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną M. D. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus automobilį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąją transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus M. D., perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- M. D. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti M. D., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas