- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-352-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- L. S., L.
- Ieškovas
- J. G.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Inga Blaževičienė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis Procesinio sprendimo kategorija: 56; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S PRENDI MA S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 25 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovei L. S. ir jos atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2493-658/2009 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei L. S. dėl baudos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. G. patikslintu ieškiniu (b.l. 82-85) prašė teismo priteisti iš atsakovės L. S. 100.000 Lt baudą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovas apsiėmė padėti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Kaune, o atsakovė įsipareigojo atgautą žemės sklypą perleisti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo jai nupirkti butą. Ieškovas visus veiksmus padarė, nuosavybės teisės į sklypą atsakovei buvo atkurtos, tačiau ieškovė atšaukė išduotus įgaliojimus ir pardavė žemės sklypą kitam asmeniui. Todėl atsakovė pažeidė sutartį ir privalo sumokėti ieškovui sutartyje numatytą 100.000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b.l. 94-97). Nurodė, kad ieškovas pagal sudarytą sutartį jokių veiksmų neatliko, ji pati buvo pateikusi visus dokumentus nuosavybei atkurti, todėl nuosavybė buvo atkurta pati savaime, be jokio ieškovo įsikišimo. Be to pasibaigė įgaliojime aptartas 3 metų terminas ir atsakovė panaikino įgaliojimą, todėl ji neturi jokio pagrindo mokėti ieškovui baudą ir prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1.000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad atsakovė susipažino su ieškovu, kuris pažadėjo jai atkurti nuosavybės teises į žemę, šalys susitarė, kad atkūrus nuosavybę į žemę, atsakovė žemės sklypą perleis ieškovui, o šis jai nupirks vieno kambario butą, tačiau kainom didėjant susitarė, kad už žemę ieškovas nupirks atsakovei 2 kambarių butą. Šalys 2005 07 13 sudarė sutartį, kuria atsakovė pavedė ieškovui jos vardu atstovauti visose institucijose atkuriant nuosavybės teises į žemę, sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ginti atsakovės interesus, o atsakovė įsipareigojo neišduoti jokio kito įgaliojimo kitiems asmenims, sumokėti jam atlyginimą, neperleisti žemės tretiesiems asmenims, o už sutarties pažeidimus šalys numatė 100.000 Lt baudą. Sudarius sutartį, atsakovė ieškovo nurodymu išdavė įgaliojimus tvarkyti žemės atkūrimo klausimus G. E. ir A. G.. 2007 11 22 atsakovė panaikino įgaliojimą A.J. G.. 2008 10 21 panaikino išduotą įgaliojimą G. E.. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis, apibrėžianti vidinius ieškovo ir atsakovės santykius (CK 6.756 str. 1d.). Tačiau šia sutartimi šalims prisiėmus vidinius įsipareigojimus, nebuvo įgyvendintas įsipareigojimas numatytas sutarties 2.1. punkte, nes neišduotas įgaliojimas ieškovui, kuris šio įgaliojimo pagrindu galėtų realizuoti šalių vidinį susitarimą su trečiaisiais asmenimis, t.y. atsakovės vardu ir interesais atlikti veiksmus atkuriant nuosavybės teises į žemę. Įgaliojimas ieškovo vardu nebuvo išduotas dėl jo paties noro, kadangi kaip paaiškino pats ieškovas ir liudytojas G. E., ieškovas žadėjo grąžintą žemę pirkti pats iš atsakovės, o būdamas įgaliotiniu pats sau nebūtų galėjęs parduoti tos žemės (b.l. 102, 105). Šalys pavedimo sutartyje neaptarė, kad susitaria, jog pavedimą vykdys kitas asmuo. Sutarties 3.3. p. susitarė, jog įgaliotinis (ieškovas) privalo pavedimą įvykdyti asmeniškai. Toks susitarimas atitinka ir CK 6.760 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, kuri yra imperatyvi, ir jos pažeidimas laikytinas esminiu. Taip pat pats ieškovas paaiškino, kad viso šio pavedimo esmė buvo ta, kad jis norėjo asmeniškai įsigyti atsakovei grąžintiną žemės sklypą, kurio rinkos vertė, pasak jo paties, yra apie 500.000 Lt, o atsakovei už tai nupirkti 2 kambarių butą. Todėl teismas laikė, kad ieškovas pats pažeidė CK 6.760 straipsnio imperatyvias teisės normas, ir pavedimo sutartį sudarė ne siekdamas padėti atsakovei (ar bent gauti atlyginimą už pavedimo vykdymą), o norėdamas pasipelnyti jos sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad 100.000 Lt baudos reikalavimas už sutarties nevykdymą iš esmės pažeidžia atsakovės interesus, ieškovas piktnaudžiauja subjektine teise, todėl teismas atsisakė ją ginti. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimas prieštarauja ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatytiems principams, kadangi tuo būtų suformuota ir ydinga teisminė praktika, leidžianti asmenims, nesusijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, sudarinėti pavedimo sutartis, reikalauti iš teisėtų pretendentų neprotingai didelių baudų, ir už ženkliai mažesnę kainą pasiimti tiems asmenims grąžintą vertingą turtą. Pasisakydamas dėl pavedimo sutarties galiojimo termino ir jos nutraukimo, teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar pavedimas terminuotas ar neterminuotas, įgaliotojas iš esmės gali bet kada vienasmeniškai nutraukti pavedimo teisinius santykius, nes tai jam leidžia imperatyvi teisės norma, kurios šalys pakeisti savo sutarimu negali (CK 6.763 str. 1 d. 1 p.; 6.157 str. 1 d.). Esant atlygintinei pavedimo sutarčiai įgaliotinis turi teisę prašyti atlyginimo. Ieškovui neprašant priteisti atlyginimo, teismas sprendime šiuo klausimu nepasisakė. Taip pat nepasisakė ir dėl galimumo priteisti atlyginimą G. E., kuriam atsakovė buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti nuosavybės atkūrimo klausimus dėl žemės sklypo Kaune, kadangi teismo sprendimas neužkerta kelio minėtiems asmenims reikšti naujus ieškinius šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 140-144) ieškovas J. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2493-658/2009 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, 2009 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2493-658/2009 yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikius materialinės teisės normas, todėl naikintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „sutartimi šalims prisiėmus vidinius įsipareigojimus, nebuvo įgyvendintas įsipareigojimas, numatytas sutarties 2.1. punkte, nes neišduotas įgaliojimas ieškovui, kuris šio įgaliojimo pagrindu galėtų realizuoti šalių vidinį susitarimą su trečiaisiais asmenimis, t.y. atsakovės vardu ir interesais atlikti veiksmus atkuriant nuosavybės teises į žemę“. Apelianto nuomone ši teismo išvada yra klaidinga ir neatitinka faktinių ginčo aplinkybių. Ieškovui ir atsakovei susitarus ir abiems sutinkant, 2005 m. liepos 13 d. sutarties pagrindu, atsakovė L. S. išdavė įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo į pretenduojamą iki 1940 m. nacionalizacijos J. G. nuosavybės teise priklausiusią 0,3934 (ha) ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, reikalus G. E.. Šią aplinkybę nurodė ir pati atsakovė, ją patvirtino liudytoju apklaustas G. E.. G. E. nurodė, jog, tvarkydamas nuosavybės teisių atkūrimo atsakovės L. S. dokumentus, veikė išvien su ieškovu J. G., atlikdavo ieškovo nurodytus veiksmus, būtinus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė L. S..
Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį laikė, kad ginčo šalys pažeidė CK 6.760 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įgaliotinis pavedimą privalo įvykdyti asmeniškai. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija. CK 6.760 straipsnio 6 dalis suteikia teisę įgaliotiniui (J. G.) pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis (G. E.), jeigu tai neprieštarauja sutarčiai, įstatymui ar papročiui. Tiek atsakovė L. S., tiek ieškovas J. G., tiek liudytoju apklaustas G. E. patvirtino, jog įgaliojimas G. E. buvo išduotas vykdant 2005 07 13 sutartį ir siekiant šioje sutartyje numatyto tikslo - atkurti nuosavybės teises L. S. į iki 1940 m. nacionalizacijos J. G. nuosavybės teise priklausiusią 0,3934 (ha) ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad L. S. savo veiksmais (išdavė įgaliojimą G. E.) sutiko, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų tvarkymo procese be ieškovo J. G. dalyvautų ir kiti asmenys, ir tam pritarė. Atsakovei svarbiausia buvo tikslas - įsigyti 2 kambarių butą, o šiam tikslui įgyvendinti atsakovei buvo būtina, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą ir šį žemės sklypą parduoti, nes kitų pajamų ar santaupų, kurios leistų įsigyti 2 kambarių butą atsakovė neturėjo. Atsakovė šį tikslą ir pasiekė, kadangi atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, atsakovė šį žemės sklypą pardavė už 275.000 litų ir įsigijo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog būtent J. G., kuriam padėjo G. E., pastangomis buvo atkurta nuosavybės teisė atsakovei L. S. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios aplinkybės neneigė ir pati atsakovė.
2005 07 13 sutarties 4.3. papunkčiu ginčo šalių buvo susitarta jog „Iki įgaliotojai pilnai atsiskaitys su įgaliotiniu, sumokėdami jam visą atlyginimo sumą, jie neturi teisės perleisti gautos žemės tretiesiems asmenims. Pažeidęs šį įsipareigojimą Įgaliotojas, be Įgaliotiniui skirto atlyginimo, privalo jam taip pats sumokėti ir 100.000,00 (vieno šimto tūkstančių) litų baudą, o baudos dydį šalys laiko protingu ir sąžiningu“. 4.5 punkte yra apibrėžta, jog „Įgaliotojas, nesumokėjęs Įgaliotiniui atlyginimo, pripažįsta pastarajam teisę reikalauti šio atlyginimo priteisimo pilna apimtimi“. Apelianto manymu, ši sutarties nuostata nedraudžia atšaukti įgaliojimus, išduotus sutarties pagrindu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovą apie pavedimo sutarties, sudarytos 2005 m. liepos 13 d. nutraukimą, kas patvirtintų pavedimo santykių tarp ieškovo ir atsakovės pasibaigimą. Todėl laikytina, jog visos sutarties nuostatos galioja, tame tarpe ir sutarties nuostata, nustatanti atsakomybę už neatsiskaitymą su įgaliotiniu prieš parduodant žemės sklypą, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pagal sutarties 4.1. punktą, Įgaliotojo atlyginimas yra iš žemės sklypo, į kurį atkurta nuosavybės teisė, pardavimo kainos atėmus 100.000 litų. Ši sutarties nuostata buvo pakeista išduodant antrą įgaliojimą G. E. vardu, įgaliojant pastarąjį parduoti žemės sklypą už ne mažesnę negu 150.000 litų kainą. Žemės sklypo pardavimo kainą yra 275.000 litų, todėl įgaliotiniui turėjo priklausyti 125.000 litų (275.000-150.000) atlygis už 2005 m. liepos 13 d. sutarties įvykdymą. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendime pasisakė, jog „Esant atlygintinei pavedimo sutarčiai, įgaliotinis turi teisę prašyti atlyginimo. Tačiau ginčo nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl ieškovui neprašant priteisti atlyginimo, dėl to teismas sprendime ir nepasisako“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog teismas, priimdamas sprendimą, negali išeiti už ieškinio ribų, tačiau teismo nesaisto ieškinyje nurodytos teisės normos, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Jeigu pirmos instancijos teismas laikė, kad yra netinkamai nurodytos materialinės teisės normos, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, ir iš bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjant ginčą turėtų būti taikomos kitos materialinės teisės normos, teismas jas ir turi taikyti. Tai pasisakytina ir apie teismo poziciją dėl 2005 m. liepos 13 d. pavedimo sutarties atlygintinumo.
Apelianto nuomone, 2005 m. liepos 13 d. pavedimo sutartį, kurią vykdant kilo ginčas, ieškovas su atsakove pasirašė laisva valia ir savo nuožiūra, sutarties sąlygas nustatė savo nuožiūra, todėl kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Atsakovė ieškovo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, pati pažeidė sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 148-152) atsakovės L. S. atstovė advokatė Inga Blaževičienė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, todėl teisingai taikė ne tik CK 6 knygoje išdėstytas teisės normas, tačiau ir atstovavimo santykius nustatančias teisės normas, bei CK 1 knygoje išdėstytas normas, reglamentuojančias civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įgaliojimas ieškovui nebuvo išduotas, o šalys pavedimo sutartyje neaptarė, kad susitaria, kad pavedimą vykdys kitas asmuo, be to priešingai 2005 07 13 sutarties 3.3. punktas numatė, kad įgaliotinis (ieškovas) privalo pavedimą įvykdyti asmeniškai. Tokia norma įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog pavedimą pagal minėtą sutartį jis turėjo vykdyti asmeniškai, yra nepagrįstas, kadangi tarp šalių pasirašyta sutartis nenumatė išimčių, kad atkūrimo procese dalyvautų ir kiti asmenys, o ieškovo argumentas, kad pati atsakovė išdavė įgaliojimus kitiems asmenims ir taip pritarė dėl kitų asmenų dalyvavimo, yra teisiškai nereikšmingas, nes toks susitarimas ar pritarimas, turėjo būti numatytas 2005 07 13 sutartyje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei ieškovas, nei kiti asmenys, jokių juridinę reikšmę turinčių veiksmų neatliko. Dokumentai, reikalingi nuosavybės teisių atkūrimo procesui, buvo pateikti iki 2005 07 13 sutarties sudarymo su ieškovu. Pirmas ir vienintelis prašymas dėl žemės skyrimo (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pateiktas pačios atsakovės L. S., po ko yra KAVA raštai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo formavimo prie (duomenys neskelbtini). Iš dokumentų, esančių nuosavybės teisų atkūrimo byloje, matyti, kad pati atsakovė atliko visus reikiamus veiksmus, ko pasėkoje buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pavedimo sutarties pagrindu tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, ieškojo dokumentus ir pan., tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovas neįrodė, jog atliko kokius nors teisinius veiksmus atsakovės vardu pagal pavedimo sutartį. Kadangi ieškovas pavedimo sutarties neįvykdė, vykdant pavedimą išlaidų neturėjo ir nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl išmokėti atlyginimą atsakovė neturi pagrindo, be to ieškovas šiuo pagrindu ir neprašė priteisti jam atlyginimą už pavedimo vykdymą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad, esant atlygintinei pavedimo sutarčiai, įgaliotinis turi teisę prašyti atlyginimo, tačiau ieškovui neprašant priteisti atlyginimo, teismas dėl to ir nepasisakė.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė ir jos atstovas – šį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl o priėmė neteisėtą sprendimą, yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys nepagrįstas, o todėl atmestinas.
Apskųstajame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo esmė yra : „ ar atsakovė, panaikindama įgaliojimą G. E. ir pati parduodama grąžintą žemės sklypą trečiajam asmeniui , pažeidė sutartį (jos 4.3 p.), ir ar tuo pagrindu už sutarties pažeidimą privalo sumokėti ieškovui sutartyje numatytą 100.000 Lt baudą“. Teisėjų kolegija vertina, kad toks ginčo esmės apibrėžimas nėra tikslus. Ginčo esmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra pavedimo sutarties, sudarytos 2005 m. liepos 13 d. tarp ieškovo ir atsakovės, vykdymo bei galiojimo klausimai, nes remdamasis šia sutartimi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam 100.000 Lt baudą. Todėl svarbiausia yra atskleisti tikrąjį tarp šalių sudarytos sutarties turinį.
Vertindama byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas su atsakove sudarė atlygintinę pavedimo sutartį (b.l. 9-11). Nustatydamos šios sutarties galiojimo terminą, šalys susitarė, jog sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Kadangi sutartyje šalys susitarė, jog atsakovę ieškovas atstovaus atkuriant nuosavybė teise į žemę ir ją parduodant, įvertinus sutarties nuostatas, laikytina, kad ieškovas turėjo teisę atstovauti ieškovę iki bus parduota žemė ir ieškovas perduos atsakovei gautas už parduotą žemę pajamas, o ne trejus metus, kaip kad teigia atsakovė.
Šioje sutartyje nebuvo numatytas sutarties galiojimo kalendorinis terminas. Byloje nepateikta įrodymų, kad ši sutartis buvo atsakovės valia vienašališkai nutraukta. Atsakovė teigia, jog sutarties galiojimas baigėsi po trejų metų nuo jos sudarymo, nes sutartyje buvo numatyta, kad ji išduos ieškovui įgaliojimą trejiems metams. Tačiau toks atsakovės vertinimas yra nepagrįstas, nes pačioje sutartyje nustatytas galiojimo terminas „ iki įvykdymo“. Įgaliojimo galiojimo terminas negali pakeisti pačios pavedimo sutarties galiojimo termino. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime pagrįstai konstatavo, jog įgaliotojas gali bet kada vienasmeniškai nutraukti pavedimo teisinius santykius, bet jis (teismas) nekonstatavo, kad atsakovė juos iki žemės pardavimo nutraukė, ir taip sprendė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tarp šalių 2005 07 13 sudarytą pavedimo sutartį, pripažino, kad nebuvo įgyvendintos sutarties 2.1 punkte numatytos nuostatos, t.y. išduotas įgaliojimas ieškovui veikti atsakovės vardu, ieškovas pats atsakovės vardu neveikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą byloje pateiktų įrodymų bei pačios atsakovės paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovas pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, ką iš esmės leido daryti sutarties 3.6 punktas, ir su kuo sutiko atsakovė. Kad atsakovė sutiko su tuo, jog pagal sutartį atskirus veiksmus vykdys tretieji asmenys, leidžia vertinti jos ieškovo nurodymu duoti įgaliojimai tretiesiems asmenims. Faktinės pavedimo sutarties vykdymo aplinkybės leidžia vertinti, kad tarp šalių 2005 07 13 sudaryta sutartis abiejų sutarties šalių valia buvo modifikuota (pakeista) , o tokie pakeitimai, susiję su trečiųjų asmenų veiksmais, yra leidžiami įstatymo – CK 6.760 str. 6 d.
Byloje nustatyta, kad atsakovė pati 2008 10 20 pardavė žemės sklypą (b.l.110-115), į kurį 2008 09 22 Kauno apskrities viršininko įsakymu (b.l. 48) buvo jai atkurtos nuosavybės teisės, neatsiskaičiusi už pavedimo sutarties įvykdymą su ieškovu. Tai prieštaravo tarp šalių 2005 07 13 sudarytos ir tuo metu galiojančios sutarties 4.3 p. nuostatoms. Todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui paminėtos sutarties 4.3 p. numatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai nepriteisęs ieškovo reikalaujamų netesybų, nurodė, jog ieškovas gali reikšti reikalavimus dėl atlyginimo pagal pavedimo sutartį. Kadangi sutarties 4.3 p. numatė netesybas už paties įgaliotinio galimybę gauti atlyginimą, pačiam paskirstant gautas pajamas, ir jis to faktiškai jau negali padaryti, netesybų sumokėjimas laikytinas pagrįstu reikalavimu.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas sutartį ir netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Tenkindama ieškovo ieškinį teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovė, pažeidusi tarp šalių 2005 07 13 sudarytos pavedimo sutarties 4.3 p. nuostatas, privalo sumokėti 100.000 Lt baudą. Taip nuspręsdama teisėjų kolegija įvertina, kad sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų, leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Šalys sutarties 4.3 p. susitarė dėl 100.000 Lt baudos. CK 6.72 straipsnis leidžia šalims susitarti dėl netesybų. Todėl pagal sutartyje raštu užfiksuotą tokį susitarimą konkrečia pinigų suma atsakovė ir privalo sumokėti baudą ieškovui.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos aiškia per didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Ieškovo patirtais nuostoliais laikytinas negautas atlyginimas pagal pavedimo sutartį. Jis yra didesnis nei 100.000 Lt, todėl bauda nemažintina. Iš esmės tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 akcentavęs galimybę reikalauti netesybų pavedimo sutarties atveju, o taip pat vertinęs, kad netesybos neturėtų būti mažesnės nei nuostoliai, kuriais pripažintini negautas pagal sutartį atlyginimas.
Priimdama dėl ginčo naują sprendimą teisėjų kolegija išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimus.
Iš atsakovės ieškovui priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 6000 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 32,50 Lt (CPK 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nuspr endžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti J. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 100.000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) ir 5% (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2008 11 26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti J. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 6.000 Lt (šešis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 32,50 Lt (trisdešimt du litus ir 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.