Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui, vertėjai V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209³ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-02-07 nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad ji, vykdama automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, gabeno jai priklausančioje rankinėje 9 000 eurų, (310275, 20 Lt), 3580 Lt, 20 100 Rusijis rublių (1576,20 Lt), 20 Latvijos latų (98,28 Lt), 200 JAV dolerių (502,56 Lt), kurių bendra suma yra 37102,24 Lt, ir kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tokiu būdu E. K. nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežtų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr 1B-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ar iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisyklių 2 straipsnio nuostatų, įveždama į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiosios šalies grynųjų pinigų sumą, ne mažesnę kaip 10 000 eurų, jos nedeklaravo, nors privalėjo ją deklaruoti raštu, pateikdama muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad vežė pinigus, tačiau tyčios jų nuslėpti nebuvo. Jos vyras lietuvis, todėl jie dažnai vyksta į Lietuvą. Jai žinoma, kad nedeklaravus per sieną galima vežti 10 000 eurų. Jie turi Lietuvoje draugus, kurie turi automobilių servisą. Važiavo į Lietuvą, pasiėmė 9 000 eurų, nes statosi namą ir reikėjo pirkti santechniką. Kai juos sulaikė prie muitinės ji ramiai pasakė, kad turi eurų. Parodė savo piniginę, kurioje buvo 100 dolerių, 20 latų dar kažkiek litų bei rublių. Ji pamiršo, kad turi tuos pinigus, o rankinėje buvo dar jos ir jos vyro pinigiai. Kai muitinės pareigūnai jos paklausė, kiek ji veža pinigų, ji ramiai pasakė, kad turi pinigų, nebuvo jokių paslėpimų. Po to tik paaiškėjo, kad suma buvo per didelė, kurią ji vežė. Kad buvo 100 dolerių, 20 latų ir didelė suma rublių, ji pamiršo. Pinigai buvo jos, ji yra privatus verslininkas. Nebuvo jokios tyčios pervežti pinigų kontrobandą.

Atstovas prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas ir netaikyti piniginių lėšų konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už prekių (daikų) gabenimo tvarkos pažeidimus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl prekių (daiktų) gabenimo tvarka yra reglamrntuota kituose teisės aktuose.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, turi deklaruoti tą pinigų sumą valstybės narės, per kurią jis atvyksta ir išvyksta, kompetetingai institucijai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. neneigia turėjusi didesnę pinigų sumą nei 10 000 eurų, tačiau taip atsitiko dėl suklydimo, nes buvo pamiršusi, jog piniginėje turėjo dar įvairia valiuta pinigų ir nurodo, kad neturėjo tyčios pravežti pinigų kontrabandą. Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju pakanka nustatyti, kad asmuo, veždamas 10 000 eurų ir daugiau, jų nedeklaravo ir tuo pažeidė nustatytą tvarką.

Be pačios E. K. paaiškinimo, pažeidimas įrodytas 2013-10-31 tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), prekių sulaikymo protokolu (b. l. 10), 2013-11-12 apžiūros protokolu (b. l. 15-17), liudytojų J. S., P. M., I. S., A. R., V. K., N. Z. apklausų protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnio 3 dalyje sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – E. K. veždama 10 745, 55 eurų sumą nepateikė deklaracijos muitinės pareigūnams, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, į tai, kad žala Lietuvos valstybei nepadaryta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad E. K. anksčiau būtų bausta administracine tvarka ar teista, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. minimalią nuobaudą – baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 3 d. sankcijoje be prekių (daiktų konfiskavimo). Nors minėto straipsnio sankcija numato ir prekių (daiktų) konfiskavimą, tačiau šiuo atveju papildomos nuobaudos skyrimas nėra tikslingas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien tik deklaracijos reikalavimo nesilaikymas neatitinka tokio pavojingumo, už kurį turėtų būti taikomas ir prekių (daiktų) konfiskavimas (Lietuvos Auškčiausiojo Teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-19/2014).

Nors E. K. atstovas prašo remtis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu ir administracinę nuobaudą sumažinti, tačiau pažymėtina, kad minėto straipsnio teisės normos paprastai taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Vis dėlto šioje byloje teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti išimtinių aplinkybių buvimą, ir todėl nėra teisinio pagrindo E. K. švelninti skiriamą nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 209³ str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 3 d. paskirti 5 000 Lt dydžio baudą be prekių (daiktų) konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.