Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. P. prašymą suinteresuotiems asmenims S. P., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. P., atstovaujamas advokatės Virginijos Vainorienės, 2016 m. kovo 15 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo nustatyti dukters K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas tėvą D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2016 m. kovo 10 d. Prašyme nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-72-304/2015, buvo nutraukta santuoka tarp jo ir S. P. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnametės dukros K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina S. P. jos gyvenamojoje vietoje, iš pareiškėjo buvo priteistas išlaikymas dukros K. P. išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. po 120 Eur, o laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – po 100 Eur, mokėjimo laikotarpius skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės. 2016 m. vasario mėn. pabaigoje jis sužinojo, kad 2016 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dukrą laikinai apgyvendino BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje dėl fizinės, emocinės grėsmės pavojaus, nes vaiko motina galimai netinkamai elgiasi su vaiku, naudoja fizinį ir emocinį smurtą mažametės atžvilgiu. 2016 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarime nuspręsta, kad nepilnametė K. P. nuo 2016 m. kovo 10 d. gyvens su juo, t. y. tėvu D. P., adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą motyvavo tuo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo nedelsiant kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nurodė, kad ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškė siekdamas užkirsti kelią nesaugios ir vaiką traumuojančios aplinkos sudarymui, būtinumui apginti vaiko interesus, nes ieškinio paruošimas, papildomų dokumentų surinkimas, ieškinio nagrinėjimas bendrąja tvarka net laikantis minimalių procesinių terminų užtruks pakankamai ilgai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prašymu ir jo priedais – vaiko ir tėvo gimimo liudijimų kopijomis; asmens tapatybės kortelės kopija; Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-304/2015 kopija; ištuokos liudijimo kopija; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažymomis apie šeimos sudėtį ir apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopijomis; VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacinės pažymos ir 2016 m. kovo 3 d. Šeimos aplankymo akto Nr. VT10-62 kopijomis; psichologo konsultacijos išvadų kopijomis; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. kovo 10 d. rašto dėl duomenų pateikimo Nr. (24.32.)-VT4-496, ir 2016 m. kovo 10 d. rašto dėl vaiko gyvenamosios vietos Nr. (24.60.)-VT4-503 kopijomis; Mažeikių senamiesčio pagrindinės mokyklos pažymos apie K. P. kopija nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-304/2015 buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjo ir S. P. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnametės dukros K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina S. P. jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametė K. P. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu nuo 2016 m. vasario 18 d. buvo laikinai apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre Pagalbos vaikams padalinyje, esančiame Klaipėdoje, Debreceno g. 48, nes vaikui buvo sukeltas pavojus gyvenant su motina. Rašte dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad centre vaikui buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba, laikinoji globa nebuvo nustatyta. 2016 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame pasitarime, dalyvaujant pareiškėjui ir S. P., nutarta, kad nuo 2016 m. kovo 10 d. K. P. gyvens su tėvu D. P., adresu Mažeikiai, P. Vileišio g. 6-18, iki kol bus priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, tačiau teismas gali nustatyti laikiną draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktu. CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

Vertindamas nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tai, kad pareiškėjas D. P. ketina ieškiniu kreiptis į teismą dėl nepilnametės K. P. gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju, įvertinus tai, kad nepilnametė K. P. iš motinos gyvenamosios vietos buvo paimta ir apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje dėl motinos galimai naudojamo emocinio ir fizinio smurto prieš vaiką, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, kad užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta nustatytina pas tėvą D. P. jo gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėjas prašė iš S. P. priteisti laikiną išlaikymą dukrai K. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2016 m. kovo 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo 2016 m. kovo 10 d. gyvena su tėvu, iš kurio Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu priteistas išlaikymas dukrai, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir iš S. P. priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai K. P. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 144 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pareiškėjas D. P. skirtinas nepilnamečio vaiko laikinam išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui nustatytinas keturiolikos dienų terminas ieškiniui dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pareikšti. Išaiškintina pareiškėjui, jog per teismo nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 148 ir 290–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 10 d. iki sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėją D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paskirti nepilnamečiui vaikui skirto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui.

Pareiškėjui D. P. nustatyti keturiolikos dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškiniui dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pareikšti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o sumokėtas užstatas negrąžintas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.