- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-669-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00720-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. D. 2009-05-26 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 4-ajį apylinkės teismą, prašydama: 1) nutraukti 2000-09-09 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo V. D. įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters - Lauros K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su motina; 3) iš atsakovo priteisti periodines išmokas po 700 Lt per mėnesį nepilnametei dukrai išlaikyti; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo elgesio, t.y. jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, konfliktavimo, fizinio smurto prieš ieškovę naudojimo. Jau daugiau kaip vienerius metus su atsakovu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, nors gauna nemažas pajamas. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo 1/6 dalį gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 100 000 Lt; 2105/11840 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 53 906 Lt; automobilį VW GOLF, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 4000 Lt ir automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 6000 Lt. Ieškovė prašė priteisti jai 1/12 dalį gyvenamojo namo ir 1052/11840 dalį žemės sklypo, o atsakovui nuosavybės teise palikti 1/12 dalį gyvenamojo namo, 1052/11840 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius, taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepimu (b.l. 23-30) ieškinį pripažino iš dalies. Nesutiko su ieškovės teiginiais dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, ieškovės mušimo, žeminimo ir neištikimybės. Pažymėjo, kad santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės – jos neištikimybės ir tai pagrindžia interneto pažinčių svetainės išrašai, kuriuose ieškovė ieško partnerių. Būtent dėl tokio ieškovės elgesio šeimoje nuolat kildavo nesutarimai ir ginčai, kas nulėmė dabartinį jų gyvenimą skyrium, todėl prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Neprieštaravo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, bet manė esant tikslinga nustatyti bent minimalią jo susitikimų su dukra tvarką. Nesutiko su ieškovės prašoma priteisti periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti suma, nes jo darbo užmokestį, atskaičiavus mokesčius, sudaro apie 680 Lt, todėl ieškovės prašoma priteisti 700 Lt dydžio periodinių išmokų suma viršija jo realiai gaunamas pajamas. Vaiko išlaikymui gali skirti po 300 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, bei papildomai mokėti 106,10 Lt dydžio draudimo įmokas pagal Kompleksinio gyvybės draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurias jis moka iki šiol iš savo atlyginimo. Taip pat nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimu. Teigė, kad už visą nekilnojamąjį turtą sumokėjo atsakovo tėvas Č. D. ir sesuo J. J. (J. L.). Šios aplinkybės patvirtina. kad šalys nekilnojamojo turto - 1/6 dalį gyvenamojo namo ir 2105/11840 dalį žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo bendrąją jungtinių sutuoktinių nuosavybe. Todėl prašė pripažinti minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus minėtą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašė jam priteisti nekilnojamąjį turtą – 1/6 dalį gyvenamojo namo ir 2105/11840 dalį žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), natūra, įpareigojant jį atsakovei sumokėti kompensaciją, lygią pusei šio turto rinkos vertės. Pažymėjo, kad automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl šis turtas yra jo (atsakovo) asmeninė nuosavybė ir neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą. Visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.
Šalies argumentai
Institucija, teikianti išvadą byloje – Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 19-20) nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo šalių nepilnametei dukrai reiškiamas išimtinai nepilnametės L. K. D. interesais, jos kasdienių poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai.
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-04-01 sprendimu (b.l. 121-127) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) santuoką tarp ieškovės J. D. ir atsakovo V. D., įregistruotą 2000-09-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei J. D. paliko santuokinę pavardę – D., atsakovui palikti pavardę – D.; 3) santuokoje gimusios L. K. D. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina J. D.; 4) priteisė iš atsakovo V. D., dukters L. K. D., išlaikymui 406 Lt mėnesinį išlaikymą, susidedantį iš 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir kas mėnesį mokamos 106 Lt įmokos už vaiko draudimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-05-27 iki vaiko pilnametystės; 5) įpareigojo ieškovę netrukdyti nepilnametės Lauros K. D. tėvui V. D. bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime; 6) nustatė, kad atsakovas V. D. turi teisę matytis su nepilnamete dukra kiekvieną savaitgalį ir nepertraukiamai praleisti 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, apie susitikimus iš anksto pranešus ieškovei; 7) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 8) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantį turtą -1/6 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2105/11840 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) priteisė natūra atsakovui V. D.; 9) iš atsakovo V. D. ieškovės J. D. naudai priteisė 25 000 Lt bendrosios junginės nuosavybės turto kompensaciją; 10) konstatavo, kad šalių santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teisines pasekmes pareiškėjų turtinėms teisėms ir pareigoms sukelia nuo 2009-05-27 – ištuokos bylos teisme iškėlimo dienos; 11) iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1498 Lt bylinėjimosi išlaidų; 12) iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 8,14 Lt teismo turėtų pašto išlaidų; 12) iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 1513 Lt atidėto žyminio mokesčio dalį ir 13,28 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, susijusios su kito sutuoktinio neištikimybe, byloje nėra ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo panaudotą fizinį smurtą prieš ieškovę. Todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nepilnametės L. K. D. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove ir nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo yra akivaizdžiai per didelis, kadangi nepagrįstai perkeltų tik vienam iš tėvų (atsakovui) vaiko išlaikymo naštą. Todėl iš atsakovo priteisė 406 Lt išlaikymo (300 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir 106 Lt įmoka už vaiko draudimą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytas turtas – 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2007-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį, ir 2105/11840 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra šalių jungtine nuosavybe, kuri, nutraukiant šalių santuoką, dalintina lygiomis dalimis. Ieškovė sutiko, kad atsakovas kompensuotų pusę turimo turto vertės, kurią įvardijo kaip 76 953 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė individualaus šio turto vertinimo dokumentų, o atsakovas, atlikęs individualų turto vertinimą, pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 2105/11840 žemės sklypo su 1/6 pastato preliminari vertė yra 50 000 Lt, teismas, priimdamas domėn ir aplinkybę, jog pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkoje yra sąstingis ir nekilnojamojo turto vertė nedidėja, atsakovo pateiktus preliminarius turto įvertinimo duomenis laikė pagrįstais ir atitinkančiais nekilnojamojo turto situaciją valstybėje bei jais rėmėsi, apskaičiuodamas kompensacijos dydį. Kadangi sutuoktiniai gyveno name, priklausančiame keliems savininkams, teismas nematė galimybės šio turto padalinti šalims natūra. Tarp šalių dėl kilnojamojo turto – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo ginčo nebuvo, todėl minėtą automobilį priteisė atsakovui. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų kompensavimo šalims bei jo priteisimo valstybės naudai klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta apie 38 proc., o atsakovas atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo. Todėl pagal CPK 93 str. nuostatas iš atsakovo ieškovei priteisė 1498 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės - 1513 Lt žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas, bei iš abiejų šalių proporcingai priteisė pašto išlaidas valstybės naudai.
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. apeliaciniu skundu (b.l. 130-133) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kompensacijos dydžio, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje patenkinti pilnai: priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 700 Lt per mėnesį ir priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovei priteistą kompensaciją padidinti iki 76 953 Lt; valstybei iš jos priteistiną nesumokėtą žyminio mokesčio dalį sumažinti iki 383 Lt; taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad teismo priteistas išlaikymo dydis - po 300 Lt per mėnesį - neatitinka protingumo ir teisingumo principų, teismas formaliai vertino atsakovo pateiktus įrodymus apie darbo užmokestį, neatsižvelgė į atsakovo faktiškai gaunamas pajamas iš nelegalaus autoserviso, įrengto namo kieme, veiklos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais nekilnojamojo turto įvertinimo dokumentais, pagal kuriuos gyvenamasis namas ir sklypas Vilniaus mieste įvertintas 50 000 Lt suma. Iš ieškovės pateiktų nekilnojamo turto pažymų matyti, kad gyvenamojo namo vertė yra 100 000 Lt, sklypo dalies vertė – 53 906 Lt. Ieškovei turėjo būti suteikta galimybė atlikti individualų turto vertinimą, kad šiuos duomenis būtų galima sulyginti su atsakovo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta sąmoningai sumažinta turto kaina. Iš ieškovės buvo priteista 1513 Lt valstybei atidėto žyminio mokesčio, tačiau, ieškovės skaičiavimu, nepatenkinus jos apeliacinio skundo ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, iš jos priteistina 383 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. pateiktu atsiliepimu (b.l. 140-143) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl išlaikymo priteisimo yra paremti tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad iš atsakovo yra priteistas 406 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį, minėta suma sudaro 300 Lt periodinių išmokų suma bei 106 Lyt vaiko draudimo įmoka. Ieškovės teiginiai apie atsakovo nelegaliai gaunamas pajamas yra neatitinkantys tikrovės. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 700 Lt dydžio išlaikymą, pati nenori prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat neturėtų būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas išlaikymo dydį perskaičiuoti, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismui pateikta konkretaus šio ginčo turto vertės nustatymo pažyma, patvirtinanti, kad dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė yra 50 000 Lt. Ieškovė, įrodinėdama nekilnojamojo turto didesnę vertę, vadovaujasi nekilnojamojo turto registro išrašais, kuriuose 2007-05-29 nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina buvo nepagrįstai padidinta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, kurie atitinka realią situaciją nekilnojamojo turto rinkoje. Ieškovė klaidingai nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Ieškovei buvo pasiūlyta atlikti tokį vertinimą, tačiau ji jo atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė savo skundą grindžia tokiais argumentais: netinkamu vaiko poreikių nustatymu ir atsakovo finansinių galimybių teikti išlaikymą neteisingu įvertinimu; netinkamai nustatyta dalintino nekilnojamojo turto verte; netinkamai išspręstu bylinėjimosi išlaidų klausimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė įstatymą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o skundo motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nesudaro.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio
Kaip minėta, apeliantė kelia klausimą dėl atsakovo pareigos išlaikyti dukterį L. K. apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo vaiko poreikiams ir jo proporcingumo paties apelianto finansinėms galimybėms.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas.
Apeliantė ginčija priteisto iš atsakovo dukrai išlaikymo po 406 Lt per mėnesį dydį, kurį sudaro 300 Lt kasmėnesine piniginė išmoka ir 106 Lt kas mėnesį mokamos vaiko draudimo įmokos, vaiko poreikių kontekste. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kartu šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą kasmėnesinio išlaikymo, kurį įpareigotas teikti vienas iš tėvų (atsakovas), vertę, visiškai jokių paskaičiavimų, bent preliminariai galinčių pagrįsti individualius dukters poreikius, bei juos patvirtinančių duomenų, išskyrus vienintelę pažymą apie vaiko išlaikymui ikimokyklinėje įstaigoje išleidžiamas lėšas (b.l. 80), nepateikia, t.y. nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neįvardija kiek būtina skirti tokio amžiaus vaikui lėšų, siekiant užtikrinti jo būtinus poreikius (maistui, drabužiams, žaislams bei ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai, vaistams, vitaminas, padengti jo daliai tenkančius komunalinius mokesčius) ir kiek per mėnesį ji vaikui realiai išleidžia. Apeliantė taip pat nenurodo, kokia dalimi (kokia proporcija) ji pati apsiima tenkinti vaiko poreikius. Todėl vien skundo teiginiai, kuriais cituojama Konstitucija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ar kasacinio teismo praktika, patys savaime vaiko poreikių neapsprendžia, kaip ir nepatvirtina aplinkybės, kad palikus pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, dukters išlaikymo našta tektų jai vienai.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo nerūpestingumu, šiam neieškant galimybės gauti didesnių, nei minimalios pajamos, pajamų, akcentuojant ir neoficialių (nedeklaruojamų) pajamų po 15 000 Lt per mėnesį gavimą, jokiais faktiniai duomenimis nepagrįsti. Viena vertus, abiejų šalių padėtis yra panaši - abu jie yra darbingi ir sveiki, taigi turi panašias galimybės dirbti. Pati apeliantė, SODROS duomenimis, oficialių darbo santykių turi nuo 2010-05-01, o jos gaunamos kasmėnesinės pajamos yra panašios, kaip ir atsakovo – po 800 Lt per mėnesį. Nors atsakovo padėtis yra šiek palankesnė tuo aspektu, kad jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą ((duomenys neskelbtini)), tačiau naudojasi tik vienu ar dviem kambariais šiame name su kitomis bendro naudojimo patalpomis, be to, tebevyksta šio būsto įrengimo darbai (apeliantės paaiškinimai, b.l. 110, atsakovo paaiškinimai b.l. 114), kartu atsakovas įgijo pareigą išmokėti apeliantei teismo priteistą kompensaciją. Pati apeliantė gyvena su savo motina šiai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Antra vertus, tokio dydžio, kaip kad yra nurodoma apeliaciniame skunde, neoficialių pajamų gavimas visiškai jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus pačios apeliantės teiginius, nėra pagrindžiamas, o vien šie teiginiai negali įtakoti tolygios gaunamoms iš darbinės veiklos pajamoms (b.l. 44, informacija iš SODROS duomenų bazės) vaiko išlaikymo pareigos atsakovui nustatymo, ko yra siekiama apeliacinius skundu.
Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu. Pagal CK 3.208 str. nuostatas, jeigu išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo. Todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai, esą teismas turėjo savo iniciatyva išspręsti indeksavimo klausimą ir priteistą išlaikymą susieti su infliacijos faktoriumi, kas leistų išvengti apeliantei pareigos pastoviai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teisiškai nepagrįsti. Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 p.). Taigi šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyti subjektai, atliekantys techninę funkciją – priteistų periodinių išmokų indeksaciją, taip pat pareiga periodines išmokas privalančiam mokėti ir savo noru mokančiam asmeniui jas indeksuoti savarankiškai, priešingu atveju nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taip šį klausimą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-07-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-344/2010).
Dėl kompensacijos dydžio
Ginčo dėl namo ir žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), teisinio statuso ir jo padalijimo lygiomis dalimis neliko. Apeliantė ginčija tik šio turto vertę, kurią teismas apskaičiavo remdamasis 2009-05-08 preliminaria turto vertės nustatymo pažyma (b.l. 54-57). Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka. Esant duomenų apie vertinamo objekto individualiai apskaičiuotą rinkos vertę, ir kurių turinys kitais panašios ar aukštesnės teisinės galios rašytiniais įrodymais nenuneigtas (CPK 177 str. 4 d.), remtis VĮ Registrų centro masinio vertinimo metodu atliktais vertinimais (b.l. 9-11), kurie pateikia statistinio neidentifikuoto turtinio vieneto - objekto, esančio atitinkamoje kadastrinėje vietoje (zonoje), vidutinę rinkos vertę, nėra įstatyminių prielaidų. Vertinant turtą individualiai yra atsižvelgiama į daugybę faktorių, kurie įtakoja tokius paskaičiavimus - į konkretaus daikto savybes bei jo būklę, jo įrengimą ir nusidėvėjimą, į bendraturčių ir naudotojų skaičių, į galimybę naudotis atskiromis namo patalpomis, į vertinamo objekto nuosavybės teise valdomą dalį (šiuo atveju 1/6), lyginant su visu objektu. Valdomos su kitais bendraturčiais dalies dydis ir valdymo būdas (esama ar ne ginčų dėl naudojimosi patalpomis, žemės sklypu ir pan.) taip pat neabejotinai įtakoja vertinamosios tokio turto dalies rinkos vertę galimybės ją parduoti aspektu.
Apeliantė nepagrindžia ir savo skundo argumentų teisingumo, jog jai nebuvo suteikta galimybė atlikti individualų turto vertinimą, kad šiuos duomenis būtų galima sulyginti su atsakovo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta sąmoningai sumažinti turto kaina. Priešingai, parengiamojo teismo posėdžio metu jau buvo akivaizdu, jog ekspertai įvertino turto dalį 50 000 Lt suma, ką pripažino ir apeliantės atstovė ( b.l. 93). Jokių su dalintino turto vertės nustatymu susijusių prašymų nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nebuvo pareikšta. Su apeliaciniu skundu taip pat nėra pateikta individualią ginčo turto vertę nusakančių rašytinių įrodymų (specialistų, ekspertų vertinimų), o į apeliacinės instancijos teismo posėdį apeliantė ar jos atstovas neatvyko ir su turto vertės nustatymu susijusių konkrečių prašymų teisėjų kolegijai nepareiškė. Todėl į apeliantės teorinius samprotavimus, kad 2009-05-08 pažymoje ginčo turto vertė nurodyta neteisingai, kolegija neatsižvelgia.
Dėl žyminio mokesčio dydžio
Apeliantė, paduodama ieškinį, sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4), o likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2009-05-28 teismo nutartimi jai buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (b.l. 15). Žyminio mokesčio dydis buvo apskaičiuotas remiantis VĮ Registrų centro nurodomais duomenimis apie prašomo padalinti turto vertę bei už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ( [76 953 Lt x 3 proc.] + 132 Lt = 2441 Lt). Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino reikalavimą dėl turto padalijimo, tik kita forma, ir priteisė apeliantei (ieškovei J. D.) kompensaciją už ½ dalį jai tenkančio nekilnojamojo turto, tik įvertinęs šį turtą kita suma, t.y. pagal atsakovo pateiktus turto vertės įrodymus. Kolegija sprendžia, kad tokiu atveju priteisus apeliantei asmeninėn nuosavybėm turtą, kurio atitikmuo 25 000 Lt, žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo jai tenkančios kompensacijos sumos ir yra lygus 750 Lt ( 25 000 Lt x 3 proc.) bei 132 Lt už neturtinį reikalavimą, iš viso 882 Lt. Kaip minėta, 500 Lt apeliantė sumokėjo ieškinio teismui padavimo momentu, todėl iš jos priteistina likusi nesumokėta – 382 Lt žyminio mokesčio dalis. Taigi ši skundo dalis iš dalies yra pagrįsta, tačiau tai nesuponuoja teismo sprendimo pakeitimo (CPK 328 str.), kolegija, palikdama teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslina priteistinos iš apeliantės žyminio mokesčio dalies valstybės naudai sumą, sumažindama ją nuo1513 Lt iki 382 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, už jį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 134), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas už turtinio pobūdžio reikalavimą jai buvo atidėtas 2010-05-03 pirmosios instancijos teismo nutartimi (b.l. 135). Ginčo suma apeliacinės instancijos teisme yra lygi 51 953 Lt (76 953 Lt – 25 000 Lt), atitinkamai mokėtino žyminio mokesčio dydis – 1559 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistina nesumokėta šio mokesčio dalis, t.y. 1059 Lt (CPK 93 str. 3 d., 96 str. 2 d.). Taip pat iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 9,95 (b.l. 145) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jį dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo iš J. D. ir nustatant, kad iš J. D. priteistina 382 (tris šimtai aštuoniasdešimt du) litai žyminio mokesčio, kurio mokėjimas paduodant ieškinį jai buvo atidėtas, valstybės naudai.
Priteisti iš J. D. 1059 (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis) litus atidėto paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio, ir 9 (devynis) litus 95 centus pašto išlaidų valstybės naudai