Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1037-1104/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
1-1037-1104/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16257-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
D. A.
Nukentėjusysis
L. U.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1037-1104/2023Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16257-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam D. A., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,nukentėjusiajam L. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. rugpjūčio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant kitas švelnesnes bausmes ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (2015 m. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieniems metams dviem mėnesiams bei auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas vieniems metams dviem mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir dalyvauti mokyklos renginiuose, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra, per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bausmės atlikimo metu nebendrauti su nurodytais asmenimis; 2) 2023 m. birželio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. A. 2023 m. gegužės 5 d., apie 21:40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, išlaužęs nukentėjusiajam L. U. priklausančio prikabinamo namelio – kemperio plastikinį langą, 350 Eur vertės, bei išlaužęs šio prikabinamo namelio – kemperio duris, 200 Eur vertės, įsibrovė į patalpą bei iš šio prikabinamo namelio – kemperio pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. U. priklausančius daiktus, t. y. tepalinį šildymo radiatorių „DeLonghi“, 50 Eur vertės, statybinę radiją „DEWALT“, 55 Eur vertės bei elektrines diskinio išilgines pjovimo stakles „SKILSAW“, 50 Eur vertės, šiuos daiktus išsinešdamas į lauką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas A. U. bei nukentėjusiojo L. U., t. y. tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. U. dėl sugadinto turto padarė 550 Eur turtinę žalą.

2. Šiais savo veiksmais D. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vakare važiavo su paspirtuku ir ištroško, galvojo nuvažiuos pasižiūrės gal koks šulinys bus, pažiūrėjo pro langelį, nieko nebuvo, išlaužė, įlipo į vidų, pasiėmė daiktus ir išėjo pro duris. Parodė, kad jį (kaltinamąjį) kaip ir partrenkė, prirėmė su mašina, apgadino paspirtuką, tada atvažiavo kita mašina, išlipo L. ir pradėjo šnekėti, tartis, kad apmokės žalą. Paaiškino, kad kaip ir sutiko nukentėjusysis su žalos atlyginimo ir pradėjo muštis, atvažiavo policija ir greitoji. Kadangi buvo sutarę, kad atlygins žalą, jo nesulaikė. Paaiškino, kad nukentėjusysis norėjo, kad greitai atlygintų žalą, o kai jis (kaltinamasis) negalėjo gauti greitai pinigų, nesutiko daugiau laukti. Tikslios įvykio datos nepamena, greičiausiai kaip nurodyta. Patikslino, kad pateko į vidų išlaužęs langelį, buvo truputį praviras, bet neatsidarė, tai jis (kaltinamasis) pakėlė ir greičiausiai stakta kokia išlūžo, nes langelis nesudaužytas. Užėjo per langelį, išėjo pro duris, kurias irgi sugadino. Buvo paėmęs išvardintus daiktus. Ieškinį pripažino, išėjęs į laisvę atlygins žalą. Paaiškino, kad pamatė, kad atvažiuoja mašinos, bandė pasišalinti su jam paskolintu paspirtuku ir jį patrenkė mašina, o po to jį (kaltinamąjį) dar sumušė. Kalbėjosi ir nesitikėjo, kad ims jį (kaltinamąjį) mušti. Sudavė nemažai smūgių, 10-15 galimai. Gailėjosi dėl padarytų veikų. Pripažino, kad vartojo alkoholio tą dieną, jei būtų buvęs blaivus, galimai nebūtų taip elgęsis. Nevažiavo niekur kitur ieškoti vandens, nes buvo neaptverta teritorija, nebuvo šunų, ekspromtu sugalvojo paimti daiktus. Parodė, kad bausmę atlieka nuo liepos 24 d. Iki teismo nebebendravo daugiau su nukentėjusiuoju, per tyrėją buvo sutarę, kad atlygins žalą, tačiau galimai nukentėjusysis nežinojo, kad jam reikės bausmę atlikti, todėl nesutiko po to laukti.

4. Kaltinamasis D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2023 m. gegužės 5 d., penktadienio vakarą paspirtuku važiavo pasivažinėti iš (duomenys neskelbtini), link tos pačios seniūnijos (duomenys neskelbtini). Važiavo pasiskolintu iš draugo paspirtuku. Buvo gerai apsinešęs, t. y. neblaivus. Buvo dar namuose išgėręs degtinės. Tikrai pripažįsta, kad buvo gerai girtas. Važiavo pro (duomenys neskelbtini), tada pro lentpjūvę ir link upės pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ten buvo vienas nebaigtas statyti namas. Teritorija buvo neaptverta tvora. Toje teritorijoje buvo statybinis baltos spalvos vagonėlis. Kada jį privažiavo buvo tamsu, gali būti apie 22 val. Jis buvo ištroškęs, labai norėjo gerti. Buvo tamsu, jokių šviesų aplinkui nebuvo. Privažiavęs minėtą teritoriją ėjo link statybinio vagonėlio tikėdamasis prie jo kur rasti atsigerti. Priėjo prie statybinio vagonėlio šono nuo tos pusės, kur nėra durų. Priėjo statybinio vagonėlio langą, kuris buvo šiek tiek praviras, t. y. šiek teik pakeltas į viršų. Gali būti, kad jis buvo paliktas vėdinimuisi. Jis tą langelį tiesiog rankomis pakėlė į viršų plačiau atverdamas. Tas langas buvo praviras šiek teik ir taip laikėsi, matyt yra reguliavimo sistema, o gal jis išvis net iki galo neužsidarydavo, nežino to. Kaip sakė, tik rankomis pakėlė į viršų ir palindęs po langeliu pažiūrėjo kas yra to statybinio vagonėlio viduje. Vos atidaręs langelį matė, kad ant staliuko prie langelio yra padėta ant laido pajungta vaizdo stebėjimo kamera, kurios švieselė jam švietė į akis. Tas staliukas buvo prie pat lango. Jis nepastebėjo, ar ant staliuko buvo kokių daiktų. Sugalvojo įlipti į tą statybinį vagonėlį pro langą. Tikrai norėjo atsigerti, dėl ko įlipo į tą vagonėlį. Kada į jį įlipo, jis iš jo paėmė ant staliuko buvusią vaizdo stebėjimo kamerą, kurią įsidėjo į savo dėvėtos striukės kišenę. Tai padarė, kad jo nefilmuotų. Jis nerado nieko atsigerti vagonėlio viduje. Vagonėlio durys buvo uždarytos ir pripažįsta, kad išlaužė tiesiog stipriau iš vidaus stumtelėdamas kairiu petimi. Jėga jas išstūmė ir nežino kaip jos išlūžo. Supranta, kad galėjo tas duris apgadinti. Tokiu būdu iš statybinio vagonėlio vidaus išėjo į lauką. Kemperio viduje ant žemės, šalia durų, buvo statybinė radija, šildymo radiatorius ir kažkokios pjovimo staklės su laidu. Vos išėjęs į lauką šalia kemperio durų pasidėjo šildytuvą. Buvo girtas. Jis tik pamena, kad jau užlipo ant paspirtuko ir ruošėsi važiuoti. Nešėsi rankose kažkokias stakles ir statybinę radiją. Šildymo radiatorių paliko prie kemperio durų ant žolės. Nespėjo toli iš teritorijos išvažiuoti, kai pamatė atvažiuojantį automobilį. Jis metė į šoną rankose turėtą radiją ir stakles ir bandė „tepti slides“, t. y. pabėgti. Neišėjo, nes prie jo privažiavo ir automobilio priekine dalimi į jo vairuotą paspirtuką atsirėmė automobilis tamsiai mėlynos spalvos, berods (duomenys neskelbtini) automobilis. Iš jo išlipo iš matymo jam pažįstamas (duomenys neskelbtini) gyventojas, vardu A.. Klausė, ką jis daro. Nepamena ką tiksliai sakė, bet labai greitai prie jų privažiavo kitas automobilis, tamsios spalvos (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų jam nepažįstamas vyras. Suprato, kad tas vyras buvo to statybinio namelio savininkas. Tas vyras jam sudavė į veidą. Nežino, kiek kartų sudavė į veidą, bet dėl to tam vyrui pretenzijų neturi. Jis pats kaltas, įlindo į jo statybinį namelį, dėl ko ir gavo nuo jo į veidą. Sužalotas labai rimtai nebuvo, bet veidas kraujavo iš nosies. Jokių lūžių padaryta nebuvo, joks gydymas nebuvo reikalingas. Nežino, ką su tuo vyru tiksliai kalbėjo, dėl girtumo to neatsimena. Jis nežino, ar ta teritorija, kurioje buvo statybinis namelis, buvo filmuojama ar ne. Tą vaizdo stebėjimo kamerą, kurią pasiėmė iš kemperio vidaus ir buvo įsidėjęs į striukės kišenę, išmetė prie statybinio vagonėlio pievoje. Ji ten kažkur turėjo būti, negalėjo jos sugadinti, nes metė švelniai, kad nesugadinti. Dėl išlaužtų ir apgadintų kemperio durų jis savo kaltę pripažįsta pilnai. Taip pat pripažįsta, kad pasikėsino pavogti daiktus: radiatorių, kažkokias stakles ir radiją. Nežino, kur juos būtų dėjęs. Gavosi nesąmonė, nes norėjo tik atsigerti. Dėl apgadinto plastikinio kemperio lango savo kaltę taip pat pripažįsta pilnai. Gali būti, kad jis rankomis atlenkdamas į viršų tą langą kažkiek jį apgadino. Nori pasakyti tik tai, kad tas langas buvo šiek tiek praviras, dėl ko jam jo kažkaip išlupti įrankiais ar daiktais nereikėjo. Jis jį tiesiog atlenkė į viršų palįsdamas po juo ir po to pro tą patį langą įlipdamas į vagonėlį. Galėjo tą langą apgadinti, kažką jame sulaužyti. Supranta, kad L. U., kaip dabar jau žino to žmogaus vardą ir pavardę, yra padaryta 400 Eur žala. Nėra dirbantis. Artimiausiu metu važiuos atlikti po paskutinės bylos teismo jam paskirtos 90 parų arešto bausmės. Po bausmės atlikimo nori pradėti dirbti ir kažkaip atlyginti L. U. žalą. Nenori į kalėjimą. Įvyko kaip įvyko. Supranta, kad nusikalto ir labai gailisi. Kviečiamas pas pareigūnus visada laiku atvyks, gyvena su tėvais (1 t., b. l. 97-100). Papildomos apklausos metu įtariamasis D. A. parodė, kad jis pamena visus savo ankstesnius parodymus. Labai gailisi nusikaltęs ir pilnai pripažįsta savo kaltę. Yra informuotas apie nukentėjusiojo L. U. byloje pareikštą 550 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jo išdaužto jo prikabinamo namelio lango ir apgadintų durų. Jis labai pasistengs artimiausiu metu atlyginti L. šią žalą dirbdamas pavienius darbus. Labai nori pasitaisyti ir daugiau jokių reikalų su policija nebeturėti. Apie šį įvykį jau yra pasakojęs ir nieko daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 106-108).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

6. Kaltinamasis D. A., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino. Be kaltinamojo D. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7. Nukentėjusysis L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su žalos išdėstymu metams laiko. Palaikė ieškinį.

8. Nukentėjusysis L. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 5 d., apie 21:43 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kada jam į mobiliojo telefoną atėjo pranešimas iš vaizdo kameros, esančios iš statomo ir jam priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjęs kamerą pamatė, jog pašalinis asmuo įėjo į statomą mano namą. Iš karto suskubo rengtis ir vykti žiūrėti į vietą ir paskambino savo sūnėnui A. U., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir paprašė jo nuvažiuoti pasižiūrėti, kas ten vyksta, kol jis atvyks. L. U. atvykus į vietą, ant kelio šalia statybvietės, rado savo sūnėną A. ir šalia jo automobilio stovintį jaunuolį, kurio tikslių duomenų nežino, tačiau iš matymo buvo matytas, žino, jog jis iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš karto paklausė jaunuolio ką šis čia veikia, po ko jaunuolis iš karto pradėjo atsiprašinėti ir sakyti, jog ieškojo valgyti. L. U. kvietė policiją. Bendraujant su jaunuoliu buvo tamsu, kad jo veidas būtų kruvinas tikrai nematė. Prieš tai vykstant į vietą dar vis žiūrėjo vaizdo kameras ir išgirdo garsą, kuris buvo toks, kaip būtų laužiamas plastikinis langas, vėliau per kameras pamatė, kaip jaunuolis įlenda per langą į namelį ir išeina pro jo buvusio užrakinto prikabinamo namelio – kemperio duris, kuris stovėjo šalia jo statomo namo ir išsineša iš jo jame buvusi šildymo radiatorių, radiją ir išilgines pjovimo stakles. Tada suprato, jog jis iš kitos pusės namelio įlindo pro buvusį uždaryta plastikinį langą, kurį vėliau apžiūrėjęs pamatė, jog yra išlaužtas ir apgadintas, taip pat pamatė, jog yra iš vidaus išlaužtos namelio – kemperio plastmasinė durų spyna. Apžiūrėjęs statomo namo vidų nieko nepasigedo, rado ir daiktus, kuriuos jaunuolis buvo išnešęs iš namelio – kemperio į kiemą ir nespėjo jų pavogti. Šiuos daiktus paėmęs susirinko ir įsidėjo į savo automobilį. Išlaužtą namelio – kemperio plastikinį langą vertina 200 Eur, nes jis yra įtrūkęs ir nesusitvarkys, reikės ieškoti kito, taip pat kemperio iš vidaus išlaužtas plastikines duris vertina 200 Eur. Viso jam padaryta žala yra 400 Eur. Prideda vaizdo įrašus, kuriuose matosi kaip jaunuolis vaikšto po jo statomą namą, tada girdisi laužimo lango garsas. Jaunuolis įlenda į vidų ir išeina iš namelio – kemperio vidaus pro duris. Turtas nedraustas (1 t., b. l. 3, 7-20). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. U. parodė, kad pamena savo parodymus, duotus ankstesnėje apklausoje ir juos pilnai patvirtina. Kaip yra minėjęs ir prie bylos pateikęs savo turėtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, 2023 m. gegužės 5 d. vakare į jo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įsibrovė jaunuolis. Tas jaunuolis pažįstamas tik iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) gyventojas. Žino jį iš matymo, kaip ir žino iš matymo to jaunuolio brolius ir sesę. Jaunuolis iš jo prikabinamo namelio ant ratų bandė pavogti daiktus, t. y. tepalinį šildymo radiatorių, 50 Eur vertės, išilginio pjovimo stakles, 50 Eur vertės bei statybinę radiją, 55 Eur vertės. Visus tuos daiktus yra pateikęs apžiūrėti byloje. Jų įsigijimo dokumentų tikrai neturi, o jų vertę pats nustatė įvertinęs jų nusidėvėjimą. Visus šiuos daiktus jis prie namelio ant ratų pievoje rado. Taip pat jo sūnėnas A. U. jam padavė vaizdo stebėjimo kamerą, kurią buvo palikęs ant stalo prie pat lango prikabinamame namelyje nukreipęs į tą langą. Vaizdo įraše yra matoma, kur daugmaž ji buvo palikta. Vaizdo stebėjimo kamera nebuvo apgadinta. Nori paminėti tai, kad iki įvykio jo prikabinamo namelio lango išorinis stiklas buvo šiek tiek įtrūkęs dešinėje pusėje išilgai lango nuo dešinio apatinio šono link kairio viršutinio šono. Jokia kiaurymė ar skylė tame stikle nebuvo. Antras vidinis lango stiklas iki įvykio įtrūkęs ar kitaip pažeistas nebuvo. Tas langas susideda iš dviejų stiklų, įrėmintų vienu apvadu. Nori pasakyti ir tai, kad jis prikabinamo namelio langą tikrai buvo sandariai uždaręs, iš vidaus užfiksavęs trimis plastikiniais laikikliais. Tas langas nebuvo nė kiek praviras, net ir neįmanoma jo palikti šiek tiek praviro pakelto kiek į viršų, nes nėra tokių fiksatorių. Įvykio metu tas langas kažkokiu būdu buvo atplėštas ir yra įtrūkę bei išdaužti dvigubi šio lango stiklai. Kaip matė per vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pro tą langą jaunuolis įlipo į namelio vidų, iš kurio išėjo pro duris. Jis duris apgadino sulaužydamas jų plastikinį užraktą. Tuo užraktu durys nebeužsirakino, dėl ko jį po įvykio visai išėmė. Nori paminėti, kad namelio durys, kurios yra iš dviejų dalių, viršutinėje dalyje, kurioje yra užraktas, yra šiek tiek įlinkusios ties viduriu. Taip iki įvykio jos neatrodė, dėl ko mano jas stumiant ar stipriai atsiremiant galėjo būti apgadintos. Matyt tokiu būdu iš vidaus stumdamas ar smūgiuodamas jaunuolis pro duris išėjo. Iki policijos pareigūnams atvykstant jis, t. y. L. U., jų laukė stovėdamas šalia D., kaip dabar žino jo vardą, ir savo automobilio. D. elgėsi neadekvačiai, jis jį, t. y. L. U., keikė. L. U. taip pat jį apšaukė ir to neneigia. Kada L. U. atvažiavo ir pradėjo kalbėtis su D., neneigia, kad jis du kartus jam įspyrė į jo užpakalį. Jis po antro spyrio buvo pargriuvęs veidu į pievą ant jos. Jis negalėjo tuomet stipriai susižaloti. Nesusivaldė, buvo piktas, taip išėjo. Nemano, kad jam skaudėjo. Jis atrodė girtas, sunkiai stovėjo ant kojų, matyt pats neišlaikė lygsvaros, nes jo spyriai jam į užpakalį nebuvo stiprūs. Nori pasakyti, kad iki šios dienos bandė surasti apgadintų durų ir dvigubų stiklų lango vertę atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Neįmanoma jos nustatyti ir atrasti, nes reikalinga pagal individualų užsakymą užsakyti naują langą, kurio Lietuvoje net niekas negamina. Jo vertė tikrai būtų daug didesnė nei 200 Eur, galbūt siektų ir 1 000 Eur ir daugiau. Namelio durys yra pagamintos iš aliuminio ir poliesterolio, jos jo akimis yra šiek tiek įlenktos, jų užraktas visiškai sugadintas ir jis jas vertina 200 Eur. Jokių pagrindžiančių civilinį ieškinį dokumentų taip pat negali pateikti, nes tokių durų pardavime niekur nėra. Pateiktas civilinis ieškinys, atsižvelgiant į namelio ant ratų buvusią būklę, jo nusidėvėjimą, yra pakankamai mažas ir prašo padėti šią patirtą turtinę žalą išsireikalauti iš į jo teritoriją ir prikabinamo namelio vidų įsibrovusio D. (1 t., b. l. 44-47).

9. Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. U. yra jo dėdė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o L. gyvena (duomenys neskelbtini). L. statosi namą tame pačiame miestelyje, kuriame jis gyvena, (duomenys neskelbtini). Statomo namo neaptvertoje tvora teritorijoje priešais namą nuo kelio pusės L. turi pasistatęs namelį ant ratų, vadinamą kemperį. Jis yra tiesiog pastatytas pievoje, nėra prikabintas prie jokios transporto priemonės. Jis stovi horizontaliai statomam namui. Prieš maždaug mėnesį laiko, 2023 metų gegužės mėnesį, datos tiksliai nepamena, bet penktadienio vakarą, apie 21-22 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L., kuris klausė, ar prie jo namo ir namelio, esančio (duomenys neskelbtini), vaikšto ne jis, t. y. A. U.. A. U. tuo metu buvo namuose ir sakė kad prie jo namo ir namelio ant ratų jis nevaikšto. L. sakė, kad jis vaizdo stebėjimo kameroje pastebėjo judesį. Jis pats pasisiūlė L. nuvažiuoti pažiūrėti kas vyksta. Po L. skambučio jis su savo drauge Ž. V. savo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos vyko iki dėdės statomo namo, kur nuvažiavo maždaug 5 minučių laikotarpyje. Privažiuodamas dėdės sodybą, maždaug 50 metrų nuo sodybos atstumu pastebėjo nuo dėdės statomo namo ir statybinio namelio ties jo kabliu išnyrantį ir link keliuko važiuojantį žmogų paspirtuku. Tas žmogus keistai manevravo svyruodamas, dėl ko jam privažiavus ir sustojus arčiau jo automobiliu asmuo kažkaip pakrypo ir paspirtuku atsirėmė į automobilio dešinės pusės priekinį žibintą, po to alkūne kliudė kairės pusės vairuotojo durelių veidrodėlį. Jis jų neapgadino ir jokio žalos jam nepadarė. Jis automobiliu važiavo vos judėdamas iki kol pamatė tą paspirtuku važiuojantį asmenį, o kada jau jį pamatė, jis sustojo ir tada jis pats atsitrenkė į minėtą jo automobilio dešinės pusės priekinį žibintą. Pradžioje asmuo, kuris važiavo paspirtuku, priėjo prie jo automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių ir laikydamas rankas, vieną jų atrėmęs į stiklą, o kitą į dureles žemiau jo, neleido jam iš automobilio išlipti. Jis atsidarė savo langą ir klausė jo „Ką tu čia darai?“. Jis mano, kad jis jį pažino. Tai buvo jo buvusio klasioko brolis D. A.. Jis, t. y. A. U., išlipo iš automobilio ir klausė, ką jis daro, kur buvo, ko ten lindo. Turėjo mintyse apie dėdės teritoriją, joje namą ir namelį ant ratų. D. jį vadino kitu vardu, t. y. į jį kreipėsi vardu A. ir sakė, kad jis nieko nedaro, niekur nelindo ir sakė, kad jis iš jo nieko nevogė. Su D. prie savo automobilio priekinės dalies bendravo gal 2-3 minutes, kada iki tos vietos atvažiavo dėdė L. U., vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Tiesa, dar iki dėdei atvykstant, D. pats iš savo dėvėtos striukės kairės pusės kišenės išsiėmė vaizdo stebėjimo kamerą, kurią numetė prie jo automobilio ant žemės. Pradžioje jis matė tik jo rankos judesį, ją traukiant iš kišenės ir mojant, bet pasisukęs į tą pusę ant žemės šalia savo automobilio kairio šono pamatė gulinčią vaizdo stebėjimo kamerą su jos laidu. Tos vaizdo stebėjimo kameros korpusas buvo baltos spalvos. Tą kamerą pats pasiėmė nuo žemės vėliau ją atiduodamas dėdei. D. sakė, kad jis galvojo, jog ten dirba ukrainiečiai, jis nieko nepažinojo. D. stovėjo svirduliuodamas, jo kalba nebuvo itin aiški ir dėstomos mintys buvo netolygiai. Jautė alkoholio kvapą nuo D. ir buvo įsitikinęs, kad jis buvo neblaivus. Kada atvyko dėdė, jis garsiai su D. kalbėjo, ant jo šaukė klausdamas, ką jis čia daro. Suprato, kad D. įsibrovė į dėdės namelį ant ratų. Žinojo, kad nebaigtame statyti be langų ir durų name nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų, jos buvo tik pačiame statybiniame namelyje ant ratų ir dar pritvirtintos prie namo skardų ties stogu. Dėl to ir suprato, kad D. buvo patekęs į dėdės namelį ant ratų. Kada dėdė atvyko ir pradėjo su D. kalbėtis, jis su drauge iš ten išvažiavo namo. Dėdė pats kvietė telefonu policijos pareigūnus, kurių jis su drauge nebelaukė. Kada bendravo su D., jo veide po nosimi, daugiau dešinėje pusėje matė buvusį kažkokią žymę, panašią į nubrozdinimą dalyje tarp lūpos ir nosies. Nežino, ar ten buvo šviežias nubrozdinimas ar ne. Jis pats D. nemušė, o iki jam išvykstant dėdė jo irgi nemušė, tik ant jo garsiai šaukė. Kada D. atsirėmė paspirtuku į jo vairuoto automobilio priekinį dešinės pusės žibintą, jis niekur negriuvo ir susižaloti negalėjo. Tiesa, dar prieš atvykstant dėdei, jis pats į savo automobilio bagažinę buvo įsidėjęs ir paėmęs D. paspirtuką, juodos spalvos. Tai padarė bijodamas, kad jis iš ten juo neišvažiuotų ir nepabėgtų, ir ketindamas vėliau jį jam grąžinti. Grįžęs namo, gal pusvalandžio bėgyje sulaukė dėdės skambučio, L. klausė, ar jis išsivežė D. paspirtuką. Jis tai patvirtino, dėl ko grįžo iki dėdės teritorijos ir ten policijos pareigūnams padavė D. vairuotą paspirtuką, juodos spalvos. Policijos pareigūnai užsirašė jo anketinius ir kontaktinį duomenis. Kada jis atvyko, D. sėdėjo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir jis jo iš arti nematė. Kiek žino, ir kiek dėdė L. ir policijos pareigūnas sakė, į dėdės namelį ant ratų buvo įsibrauta sugadinant langą, o namelio durys buvo išspirtos. Sekančią dieną buvo dėdės teritorijoje ir matė, kad namelio ant ratų durų užraktas nesirakina, jis yra sulaužytas. Taip pat matė lango dvigubą stiklą įskilusį ir pažeistą. Gal kokią savaitę laiko prieš šį įvykį jis buvo su dėde jo teritorijoje, jis nepastebėjo ar iki šio įvykio dėdės namelio ant ratų lango stiklai buvo be pažeidimų ar ne. To neįsidėmėjo (1 t., b. l. 85-89).

10. 2023 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), toliau nuo gatvės dešinėje pusėje, link upės matoma neaptverta, į kurią galima patekti laisvai, statybvietė, statomas blokinis namas, šalia kurio yra sukrautos statybinės įvairios medžiagos. Į namo vidų patekti galima laisvai, durų ir langų nėra, angos tuščios. Namo viduje yra dvejos aliuminės kopėčios, statybinių blokelių paletės, pastolių dalys ir kiti daiktai. Ant statomo namo išorinės sienos yra vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įrašai yra paimti ir pateikti prie IT medžiagos. Šalia statomo namo, dešiniau yra pastatytas prikabinamas namelis – kemperis ant ratų, kuris, apžiūrint nuo (duomenys neskelbtini) yra matomas plastikinis langas, kuris yra iš dešinės pusės apgadintas, plastikas yra įtrūkęs, nėra fiksuojančių varžtų. Apėjus iš namo pusės yra matomos atviros namelio – kemperio durys, šalia jų ant žolės yra paliktas stovintis elektrinis tepalinis apšildymo radiatorius. Apžiūrint duris iš vidaus matoma, jog yra nulaužta užrakinimo ir fiksavimo durų plastmasinė spyna. Namelio viduje yra įvairios dėžutės su varžtais, guminiai batai, plastikinis kanistras ir kitos statybinės priemonės. Namelio viduje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įrašai yra paimti ir pridėti prie bylos (1 t., b. l. 2).

11. 2023 m. birželio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), papildomai apžiūrimi įvykio vieta, kurioje matomas nebaigtas statyti gyvenamas namas, kurio priekinėje dalyje nuo gatvės pusės matomas horizontaliai minėtam namui stovintis prikabinamas namelis – kemperis. Priekiu į gatvės pusę matyti šio kemperio langas, kuris apgadintas. Apgadintas langas sudarytas iš dviejų plastiko stiklų, sulietų į vieną profilį. Išorinis plastikinis langas turi ertmę, kuri yra 25 cm pločio ir 23 cm aukščio, dešiniame lango viršutiniame kampe. Matyti, kad išorinio lango sugadinimai dėl vizualiai matomo atsiradusio atmosferos ir laiko poveikio, t. y. pažaliavimų, patamsėjimų, samanojimo ties įskilimo vieta yra padaryti galimai ne tiriamo įvykio metu ir laiku. Skersai šio priekinio plastikinio lango nuo kairiosios viršutinės lango dalies iki dešiniosios apatinės lango dalies matomas 125 cm ilgio skilimas. Vidinė šio lango plastikinė dalis dešinėje pusėje turi įtrūkimą, skersai viso lango, nuo kairės viršutinės stiklo dalies iki dešinės apatinės stiklo dalies. Įtrūkimas galimai atsirado tiriamo įvykio metu ir laiku, nes yra matomi šviesi įtrūkimo požymiai, t. y. stiklas yra šviesus, matyti įtrūkimo atplaišos, kurios nėra pažeistos atmosferos ir laiko poveikio. Prikabinamo namelio – kemperio durys yra 53 cm pločio ir 1701 cm aukščio. Jos be išorinio apgadinimo požymio, nėra matyti laužimo/pjovimo, kito mechaninio poveikio požymių. Duryse nėra užrakto mechanizmo, kurio vietoje nuo durų apatinės dalies 105 cm aukštyje yra kiaurymė. Apžiūrimos durys nėra vientisos, jos dalomos pusiau, abi dalis laiko fiksatorius, kuris nepažeistas, durų vidinėje dalyje ties jų sujungimu. Durų vyriai nepažeisti. Durų karkase ir plokštumoje nėra vizualiai matomi įlenkimai (1 t., b. l. 30-37).

12. 2023 m. birželio 21 d. nukentėjusysis L. U. savanoriškai prie bylos pateikė šildytuvą, statybinę radiją, pjovimo stakles, kurie apžiūrėti ir pagal pakvitavimą jam grąžinti (1 t., b. l. 60-63, 74-75).

13. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad radiatorius skirtas šildymui, jis elektrinis, tepalinis, baltos spalvos korpusu, su juodos spalvos laidu. Jo priekinėje dalyje įvardytas modelis „DeLonghi“. Radiatoriaus apačioje matyti informacinis lipdukas, kuriame matomas tikslesnis šio šildymo radiatoriaus modelis „HORK KH770510M“. Jis naudotas, matomi nusidėvėjimo požymiai, geros būklės. Radija yra statybinė, ryškiai geltonos ir juodos spalvų korpusu. Ji turi nusidėvėjimo, naudojimo požymius. Priekinėje ir galinėje jos dalyse matomas užrašas „DEWALT“. Apatinėje jos dalyje yra informacinis lipdukas su detaliau įvardytu modeliu „DC011-GB/QW“. Staklės yra išilginės pjovimo, kitaip gali būti vadinamos elektrinėmis diskinio išilginio pjovimo pjūklu. Jų korpusas pilkos metalo bei juodos spalvų. Jos elektrinės. Korpuse matomi nusidėvėjimo požymiai. Ant priekinės korpuso dalies matyti įvardytas staklių modelis „SKILSAW“ 1200 w, 64 mm. Ant galinės jų dalies informaciniame lipduke matoma detalesnė informacija „SKILSAW 5003“, „Ser. Nr. 58400029“. Apžiūrėjus daiktus mobiliojo ryšio telefonu atliktos jų nuotraukos bus pridedamos šio protokolo priede fotolentelėje, 6 lapai (1 t., b. l. 64-73).

14. Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 5 d., 21:59 val. privatus asmuo, tyrimo metu žinomas nukentėjusysis L. U., pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme sulaikė vagį (1 t., b. l. 26).

15. Tyrimo eigoje apžiūrėti nukentėjusiojo L. U. prie bylos pateikti vaizdo įrašai, 4 vnt., patalpinti ir saugomi DVD--R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. Vaizdo įrašas pavadinimu „video-34cf3b5fc9e3b21d6ac9ab73f2572fba-V“ yra 00.16 min. trukmės. Matyti, kad filmuojama nespalvotai, iš patalpos vidaus. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta nuo galimai staliuko, ant kurio padėtos dvi skardinės, popierinių rankšluosčių rulonas bei galimai kartonas, į langą, kurį atvertus nuo apačios į viršų atidaro vaikinas, dėvintis kapišoną. Iš bendrų veido bruožų, lieso sudėjimo, apvalių akių, tamsios barzdos, jaunuolis atpažįstamas kaip tyrimo metu nustatytas įtariamasis D. A.. Jis pasirėmęs į atvertą langą stebi. Tuo įrašas baigiamas. Vaizdo įrašas pavadinimu „video-42c8e1c3f7aee44b353762f75c3073cc-V“ yra 1.05 min. trukmės. Matyti filmuojamas prieš tai apžiūrėtas vaizdas, kuomet D. A. stebi patalpos vidų atvertęs ir ranka prilaikydamas langą. Jis apžiūri aplinką, po ko kelia savo kairę koją per langą į patalpą, į kurią muistydamasis įlipa. Daugiau įraše vaizdas liejasi, juda. Vaizdo įrašas pavadinimu „video-302b7e487a393d1d4a08860a9486775e-V“ yra 2.45 min. trukmės. Matyti, kad tamsiu paros metu filmuojamas prikabinamas namelis – kemperis, stovintis pievoje. Aplink jį iš priekinės pusės apeina pilkos spalvos treningines kelnes, žalios spalvos striuke su gobtuvu, tamsios spalvos batus raudonais padais bei šviesios spalvos kojinėmis dėvintis asmuo. Jis matomas nugara į vaizdo stebėjimo kameros pusę. Viso įrašo laiku fone girdimas vėjo šlamesys, vėjo gūsiai, o 1.25 min įrašo laiku girdimas duslus garsas. Vaizdo įrašas pavadinimu „video-e66e3cf4aee8946847a8e272d64756ff-V“ yra 4.59 min. trukmės. Matyti tamsiu paros metu filmuojamas prikabinamas namelis – kemperis, stovintis pievoje. Matoma iš šio kemperio pro duris išeinantis tyrimo metu žinomas asmuo D. A., kuris savo dešinėje rankoje nešasi šildymo radiatorių baltos spalvos, o kairėje rankoje nešasi statybinę radiją bei daiktą, panašų į stakles. Jis vos išėjęs iš kemperio, stovėdamas dešinėje durų pusėje ant žolės pasideda šildymo radiatorių, radiją bei daiktą panašų į stakles. Po ko paėmęs šį daiktą, panašų į stakles stovėdamas nugara į vaizdo stebėjimo kameros pusę bando šį daiktą pasikišti po savo dėvima prasegta striuke kairėje pusėje. D. A. stoviniuoja svyruodamas. Fone be vėjo gūsių girdimas šuns lojimas. Po striuke kairėje pusėje pasikišęs daiktą panašų į stakles, jis nuo žolės pasiima statybinę radiją, pastoviniuoja, ant galvos užsideda dėvimo tamsiai mėlynos ar tai pilkos spalvos džemperio kapišoną bei dėvimos žalios spalvos striukės kapišoną ir eina nuo kemperio. Matyti, kad jis turi paspirtuką, kurį nešdamasis minėtus daiktus, sunkiai stumiasi eidamas žole. Po to matoma tolumoje atvykstančio link kemperio automobilio šviesos. D. A. meta į šoną daiktus, kuriuos jis nešėsi su savimi, t. y. daiktą, panašų į stakles bei statybinę radiją ir atsistodamas ant paspirtuko pradeda važiuoti tolyn nuo kemperio žole link atvykstančio tamsoje automobilio. Matyti paspirtuko galinėje dalyje švieselė. Automobilis tamsoje sustoje maždaug ties prasilenkiančiu D. A., kuris važiuoja paspirtuku. Dėl tamsos nėra matoma kas vyksta, bet be fone girdimo stipraus vėjo taip pat girdimi dviejų asmenų balsai. Jų tariami žodžiai nėra suprantami. Šalia kemperio durų matyti stovintis šildymo radiatorius, kemperio praviras duris varsto vėjas. Girdima užduodami klausimai „Ką dabar darei? Iš kur išvažiavai? A.? Aš A..... Aš pats, aš pats, aš pats. Pasitrauk. Matėsi per kamerą.“. Dėl vėjo gūsių visi tariami asmenų žodžiai nėra suprantami ir gerai girdimi. Įrašo pabaigoje matoma prie priekiu į kemperio pusę šiek tiek dešiniau stovinčio lengvojo automobilio iš kairės pusės vaizdo kameros aprėpiamame vaizde atvykstantis ir sustojantis dar vienas lengvasis automobilis. Tuo įrašas baigiamas. Apžiūrėjus vaizdo įrašus jie paliekami išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. (1 t., b. l. 27-29).

16. Į bylą pateiktame 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. Mikšto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 5 d., dirbant kartu su kolega L. Jakštu gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas kieme sulaikė vagį. Nuvykus į įvykio vietą kieme buvo rastas žolėje sėdintis D. A., kuriam buvo nustatytas 1,60 promilės neblaivumas. Jis prisipažino įlindęs į vagonėlį, nes norėjo valgyti. Kadangi jo veidas buvo kruvinas, į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Pranešėjas L. U. paaiškino, kad ant jo statomo namo yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo, jog į neaptvertą teritoriją atėjo jaunuolis, jis vaikščiojo po statybvietę, brovėsi į vagonėlį, kuriame taip pat veikė vaizdo stebėjimo kamera. Į įvykio vietą pirmas atvyko pranešėjo sūnėnas A. U., kuris sulaikė D. A., iš jo atėmė paspirtuką, kuriuo jis buvo atvykęs. Fiksuotas apgadintas vagonėlio langas ir durys, žala 400 Eur. Po medikų apžiūros D. A. teigė, kad pretenzijų dėl savo sužalojimo niekam neturi. D. A. policijos pareigūnų kartu su paspirtuku buvo parvežtas į namus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76).

17. Prie bylos yra pridėti ir apžiūrėti 2023 m. gegužės 5 d. policijos pareigūnų naudota „Body“ kamera fiksuoti vaizdo įrašai, 4 vnt. patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230505-220959UTC+0300“ yra 9.06 min trukmės. Matyti, kad prietemoje policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitinka vyras, tyrimo metu žinomas nukentėjusysis L. U., kuris paklaustas kas įvyko teigia, kad „įsilaužė į teritoriją, į namą“. Matyti, kaip nuo žemės, nuo žolės atsistoja tyrimo metu žinomas asmuo, įtariamasis D. A.. Jo veidas ties nosimi, lūpomis ir kairiu skruostu kruvinas. D. A. teigia „nukentėjęs esu pats. Gavau nieko nesakau, prasileidau. Neturiu pretenzijų.“ D. A. kalba ne itin rišliai. Policijos pareigūnus pasitikęs nukentėjusysis L. U. teigia, kad yra kameros. Kalbėdamas su policijos pareigūnais D. A. teigia „aš valgyt noriu, supraskit.“ Matyti, kad filmuojama atviroje teritorijoje, kurioje prietemoje matyti veja ir nebaigtas statyti namas. Kaip suprantama iš policijos pareigūnus pasitikusio nukentėjusiojo L. U., jis prisistato savininku, teigia besistatantis namą ir mano, kad sulaikytas jaunuolis, t. y. D. A. yra iš (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnui šis vyras aprodo savo namą, į kurį teigia, kad buvo įsibrauta. Policijos pareigūnų paklaustas jis teigia, kad „biški įspyriau porą kartų į subinę“. Policijos pareigūnui teigiant, kad veidas visas kruvinas, vyriškis teigia, kad „aš nežinau, jis toks atėjo“. Iš vyriškio pasakojimo suprantama, kad jis prieš D. A. jį sulaikęs smurtavo, bet jo teigimu „tikrai ne tiek“. Nukentėjusysis L. U. teigia, kad pats gyvena (duomenys neskelbtini), bet jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Įtariamasis D. A. teigia, kad yra benamis, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir tiksliai adreso neįvardija. Jis prašo atiduoti paspirtuką, teigia, kad paspirtukas nėra jo. Įtariamasis D. A. ne kartą kartoja, kad jis nieko nepaėmė. Jis pripažįsta, kad jis lindo į svetimą namą, atsiprašo nukentėjusiojo L. U., teigia, kad „aš paskutinį kartą“, „man šiaip teismais aš kvėpuoju“ ir prašo apžiūrėti teritoriją, kur gali būti jo asmeninių daiktų. Nukentėjusysis L. U. teigia, kad yra filmuota medžiaga, kur matysis kokius veiksmus atliko įtariamasis D. A. įlįsdamas į jo namą. Įtariamasis D. A. teigia, kad jis pats nukrito ir pats sau galvą susidaužė, jis prašo jam grąžinti paspirtuką. Įtariamasis D. A. teigia, kad į namą jis įlindo pro atidarytą langą. Jis daug kartų prašo atiduoti jo paspirtuką. Policijos pareigūnas ragina įtariamąjį D. A. prieiti prie tarnybinio automobilio ragindamas jį leisti nustatyti neblaivumą. Įtariamasis D. A. teigia „nieko nesitikėjau sutikti“. Policijos pareigūnas alkotestetriu šalia tarnybinio automobilio galinės dalies pradeda nustatyti įtariamojo D. A. neblaivumą. Tuo įrašas baigiamas. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230505-222222UTC+0300“ yra 3.14 min. trukmės. Matyti prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas vaikšto po statomo namo neaptvertą teritoriją, prieina prie tarnybinio automobilio galinės dalies, kur prie kito policijos pareigūno stovi įtariamasis D. A.. Įtariamasis D. A. teigia su savimi turėjęs piniginę, kurioje buvo jo dokumentai ir loterijos bilietas, taip pat su savimi turėjo paspirtuką, kuriuos prašo jam grąžinti. Jis teigia, kad į namą jis įlindo pro pravirą langą, atsiprašo ten lindęs, teigia, kad taip elgėsi „iš durnumo“. Jis teigia nieko nepadaręs, o prarado paspirtuką, kurį buvo pasiskolinęs iš kaimyno. Jis daug kartų kartoja, kad jis nieko nepaėmė ir buvo sumuštas. Tuo įrašas baigiamas. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230505-222823UTC+0300“ yra 30.00 min. trukmės. Matyti prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas paaiškina nukentėjusiajam L. U. apie galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, paaiškina apie būsimus procesinius veiksmus. Paklaustas policijos pareigūnų, nukentėjusysis L. U. teigia, kad jam žala yra padaryta dėl išlaužtų durų ir lango. Jis teigia, kad name buvo likę įrankiai. Jis teigia matęs per kamerų vaizdo įrašus, kad į jo namus įėjo duris išspyręs, o iš namo išlipa pro langą. Policijos pareigūnas fiksuoja įvykio vietą fotografuodamas mobiliojo ryšio telefonu. Nukentėjusysis L. U. parodo šalia stovinčio jaunuolio pavardę teigdamas, kad jis yra A.. Policijos pareigūnas alkotesteriu D. A. nustatė 1,60 promilės neblaivumą. Pasak policijos pareigūnų įvykio vietoje nustatyta, kad kemperio langelis apgadintas su spyna ir išspirtos durys. Policijos pareigūnai tarpusavyje derinasi tolimesnius veiksmus, paaiškina nukentėjusiajam L. U., kad reikės atvykti į policijos komisariatą. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie apžiūri D. A.. Pastarasis keikiasi, teigia, kad yra benamis, kelia balsą, teigia, kad ieškos savo daiktų, piniginės. Medikė apžiūri greitosios pagalbos automobilio salone sėdinčio D. A. veidą ir galvą. Jis daug kartų vartoja necenzūrinius žodžius, jo kalba nėra rišli. Jis teigia, kad „aš valgyt noriu“. Medikė ramina žodžiais įsiaudrinusį D. A., teigia, kad jam yra sumuštas veidas, sumušta nosis, keli guzai galvoj, dėl ko ragina D. A. vykti į priėmimo skyrių, teigia, kad jam jokių vaistų nereikia. Jis teigia, kad jam reikia „žolės“. Jis teigia, kad jam vykti į gydymo įstaigą nereikia. Įtariamasis D. A. keikiasi, kalba nerišliai, teigia, kad jis nori „daugiau niekada nebevogti“. Jis teigia, kad yra dingusi piniginė ir jo paspirtukas. Įtariamasis D. A. raštu medikui patvirtina, kad nesutinka vykti į gydymo įstaigą, po ko reikalauja grąžinti jo piniginę su joje buvusiu loterijos bilietu, pasu bei taip pat grąžinti jo dingusį paspirtuką. taip pat įtariamasis D. A. teigia, kad jis nukentėjusiajam L. U. jokių pretenzijų neturi. Jis kalba nerišliai. Policijos pareigūnai į tarnybinio automobilio galinę dalį patalpina įtariamąjį D. A. ir su juo iš įvykio vietos išvyksta. Įtariamasis D. A. nuolat vartoja necenzūrinius žodžius. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nematyti. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230505-225823UTC+0300“ yra 2.59 min. trukmės. Matyti prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys. Policijos pareigūnai daug kartų klausia įtariamojo D. A. kokiu adresu jis gyvena, po ko jis ne iš pirmo karto nurodo adresą (duomenys neskelbtini), matyti, kad tamsiu paros metu policijos pareigūnai parveža ir paleidžia įtariamąjį D. A., kuris toliau priekaištauja dėl dingusio jo piniginės, keikiasi, kelia balsą. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nematyti. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nematyti (1 t., b. l. 77-78, 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

19. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. A., tyčia, išlaužęs nukentėjusiajam L. U. priklausančio prikabinamo namelio – kemperio plastikinį langą, 350 Eur vertės, bei išlaužęs šio prikabinamo namelio – kemperio duris, 200 Eur vertės, įsibrovė į patalpą bei iš šio prikabinamo namelio – kemperio pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. U. priklausančius daiktus, t. y. tepalinį šildymo radiatorių „DeLonghi“, 50 Eur vertės, statybinę radiją „DEWALT“, 55 Eur vertės bei elektrines diskinio išilgines pjovimo stakles „SKILSAW“, 50 Eur vertės, šiuos daiktus išsinešdamas į lauką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas A. U. bei nukentėjusiojo L. U., t. y. tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. U. dėl sugadinto turto padarė 550 Eur turtinę žalą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus ir liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, aprašytas šio nuosprendžio 1 punkte, ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš baigto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo į parengtinę nusikalstamą veiką nelemia švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės besąlygiško skyrimo. BK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismui yra suteikiama galimybė skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, remiantis BK 62 straipsniu. BK 62 straipsnis taikomas tik esant visoms šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (BK 62 straipsnio 1 dalis) arba – BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais – kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra viena ar kelios šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte – veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką)“ (LAT 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–741/2007).

22. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d), numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją ir nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis D. A. pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir padarė vieną užbaigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas įvertina kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kaltinamojo D. A. veika padaryta veikiant tyčia (kaltinamasis suprato, kad braunasi į svetimą teritoriją – kemperį, nors ir nurodė, kad taip veikė ieškodamas gerti, o ne su tikslu pavogti jame esančius daiktus).

23. Kaltinamasis D. A. teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2023 m. birželio 15 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 112-113), baustas administracine tvarka 7 kartų per 5 metų laikotarpį, paskutinį kartą 2023 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 125-130), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra duomenų. Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 123-124). Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 20-22 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam D. A., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje įvykdymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos didį parenkant artimą minimumui (yra 1 atsakomybė lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybė sunkinanti, nusikalstama veika nebaigta, nutraukta pasikėsinimo stadijoje). Teismas sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga bausmė bus 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Kaltinamajam D. A., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje įvykdymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos didį parenkant didesnį nei vidurkis, tačiau ne griežčiausią bausmės rūšį (yra 1 atsakomybė lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybė sunkinanti). Teismas sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga bausmė bus 60 parų arešto. BK 63 straipsnio 1-2 dalys numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl skirtinos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

24. Kaltinamasis D. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. B. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. D. A. 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas 90 parų arešto bausme, bausmę atlieka nuo 2023 m. liepos 24 d. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu D. A. paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skiriama galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendis. Teismas bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu parenka atsižvelgdamas į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, neginčijo pareikšto civilinio ieškinio dėl padarytos žalos, pasižadėjo atlyginti žalą.

Dėl civilinio ieškinio ir teisinės pagalbos išlaidų

25. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, kurį prokuroras prašė tenkinti visiškai.

26. Civilinis ieškovas L. U. prašė teismo priteisti iš kaltinamojo D. A. civilinio ieškovo naudai viso 550 Eur dėl padarytos žalos (1 t., b. l. 54). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta būtent D. A. padaryta nusikalstama veika, civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčijo, civilinį ieškinį pripažino, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

27. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad priteista žala jam būtų sumokėta per metus laiko. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad realiai sumokėti už civilinį ieškinį galėtų galimai per metus. Nors kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pažymi, kad bausmės atlikimas neatleidžia kaltinamojo nuo jo padarytos žalos atlyginimo, be to laisvės atėmimo bausmės atlikimo institucijose yra galimybė dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteistos žalos atlyginimą išdėsto 12 mėnesių laikotarpiui.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

28. Į bylą pateikta 2023 m. rugsėjo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-13304 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam D. A., kurioje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 170 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, kaltinamasis D. A. nedirba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

29. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2023 m. birželio 21 d. Pakvitavimu daiktai – šildytuvas, statybinė radija, pjovimo staklės, grąžintos savininkui L. U. (1 t., b. l. 74).

30. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokai su DVD diskais, esantys baudžiamosios bylos 1 tome, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. A. paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu D. A. paskirta 90 parų arešto bausme ir paskirti galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo L. U. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiajam priteistos 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) sumos sumokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Nepriteisti iš D. A. 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokus su DVD diskais, esančius baudžiamosios bylos 1 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

TeisėjasDmitrij Rancev