Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.9.11; 3.3.2.2

2016 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2948-848/2016 pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei DNSB (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovui nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

2. Ieškovas, kaip bendrijos narys, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei (bendrijai) dėl informacijos pateikimo. 2016 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo nustatyta, kad ieškovo pateiktas 2016 m. spalio 3 d. patikslintas ieškinys yra su trūkumais, todėl teismas protokoline nutartimi nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. teismui protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukus trečiuosius asmenis, ieškovas įpareigotas patikslintame ieškinyje juos nurodyti.

3. Ieškovas pateikė 2016 m. vasario 17 d. patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad šių trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą yra netikslingas, nes ieškinio reikalavimo patenkinimas neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2016 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.

5. Teismas nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline teismo nutartimi nustatytų trūkumų ieškovas nepašalino ir nepateikė teismui patikslino ieškinio, kuriame būtų nurodyti visi žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai bei nenurodyti jų vardai, pavardės, asmens kodai (jei žinomi) gyvenamoji vieta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nesutiko su ieškovo 2016 m. vasario 17 d. patikslinto ieškinio argumentu, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas neturėtų reikšmės ir teisinių pasekmių sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkams, todėl jų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis yra netikslingas.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reiškiamas patikslinto ieškinio antrasis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. Kaip bendrijos pirmininkas posėdžio metu nurodė, tarp sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų yra susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, kiekvienas savininkas turi jo automobiliui statyti skirtą vietą. Todėl tenkinus ieškovo antrąjį reikalavimą ir ieškovui statant automobilį minėtame sklype, tai bus susiję su kažkurio iš sklypo savininkų teisėmis ir pareigomis. Taip pat ir ieškinio devintasis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. Šio reikalavimo tenkinimo atveju, atsakovė turėtų nustatyti sklypo naudojimo tvarką, kas taip pat būtų susiję su sklypo savininkų teisėmis ir pareigomis. Tuo tarpu ieškovas nurodo priešingas aplinkybes, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra bendras ir priklauso visiems 20 namo butų savininkams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2016 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Priimdamas 2016 m. vasario 10 d. protokolinę nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas užkirto apeliantui galimybę ją apskųsti, deramai ir suprantamai nenurodė konkrečių trūkumą ir nepateikė nurodymų dėl trūkumų pašalinimo. Apeliantas, vykdydamas teismo protokolinę nutartį, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame sąžiningai bandė, pagal savo suvokimą ir galimybes, pašalinti trūkumus. Todėl, net jeigu ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, tai buvo padaryta ne dėl apelianto veiksmų, o būtent teismui netinkamai atlikus savo pareigas.

9. Tretieji asmenys ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai) dalyvauti byloje buvo įtraukti teismo iniciatyva, to prašant atsakovei, o apeliantui tam prieštaraujant, todėl trečiųjų asmenų nurodymas ieškinyje yra perteklinis. Kita vertus, teismas nepakankamai įsigilinęs į byloje pateiktus dokumentus, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė patikslinto ieškinio, kuriame būtų nurodyti visi žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai bei nurodyti jų vardai ir pavardės. Tokią informaciją ieškovas pateikė prie 2015 m. spalio 3 d. patikslinto ieškinio, pridėdamas NTR centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyti visų nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) sklypą įregistravusių asmenų (įskaitant apelianto) vardai ir pavardės, jų dalys bendrojoje nuosavybėje, nuosavybės teisių į sklypą atsiradimo pagrindas ir data.

10. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio dalyką ir padarė neteisingą išvadą, kad tenkinus patikslinto ieškinio antrąjį ir devintąjį reikalavimus, tai tiesiogiai turės įtakos trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. Apeliantas neprašo priimti jo naudai jokių sprendimų, galinčių pakeisti ar apriboti kitų asmenų teises ar pareigas, išskyrus įpareigojimą atsakovės valdymo organui – bendrijos pirmininkui atlikti įstatymuose ir bendrijos įstatuose numatytą pareigą, t. y. pateikti jam, kaip bendrijos nariui ir bendrijos administruojamų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, aktualią informaciją bendrijos veiklos klausimais. Pažymėtina, kad panašią išvadą dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų padarė teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, kuria atmetė apelianto prašymą įtraukti į bylą buvusį bendrijos pirmininką E. S. trečiuoju asmeniu, motyvuodamas tuo, jog apeliantas, reikšdamas ieškinio reikalavimus, iš esmės prašo suteikti informaciją apie bendrijos veiklą ir bylos išsprendimas neturės įtakos E. S. teisėms ir pareigoms, nes informacijos apie juridinio asmens veiklą pateikimas negali sukurti teisių ar/ir pareigų buvusiam bendrijos pirmininkui, kaip subjektui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ieškovui nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose. Jų (reikalavimų) privalo laikytis visi dalyvaujantys byloję asmenys, tačiau, jei paaiškėja, kad ieškinys su trūkumais, CPK 138 straipsnis numato jų (trūkumų) šalinimo galimybę. Jei tokios faktinės aplinkybės paaiškėja bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, teismas taip pat privalo pareikalauti, kad bylos šalis ieškinio trūkumą pašalintų. Tokia nuostata įtvirtinta CPK 296 straipsnio 2 dalyje. Ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-681-180/2016).

13. Nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir 2015 m. spalio 3 d. patikslintu ieškiniu (1 t. 28–30) prašė įpareigoti atsakovę (bendriją) pateikti jam, kaip bendrijos nariui ir bendrijos administruojamų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, aktualią informaciją bendrijos veiklos klausimais. Prašomą pateikti informaciją jis išdėstė dešimtyje punktų. Šioje byloje aktualiame antrame punkte jis prašė pateikti rašytinę informaciją, kurioje būtų nurodytas automobilių saugyklos Sartų g. 40 vartų valdymo telefono numeris, kartu nurodant tvarką, kaip yra įkonfigūruoti telefono numeriai tiek į Automobilių saugyklos Sartų g. 40 vartų, tiek ir į (duomenys neskelbtini) automobilių parkavimo vietų grandinės valdiklius; bei asmens, turinčio valdantįjį telefoną, kontaktinius duomenis (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioje byloje taip pat aktualiame devintame punkte jis prašė pateikti rašytinę informaciją, kurioje nurodyti, kokiu pagrindu namo sklypo dalyje esančias automobilių parkavimo vietas užvaldė ir išimtinai naudojasi dalis butų savininkų, nors sklypas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priklauso visiems 20 namo butų savininkų, ir kokių priemonių DNSB (duomenys neskelbtini) valdymo organas numato imtis, kad šio bendrojo naudojimo objekto naudojimas ir priežiūra užtikrintų visų namo butų savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktųjų teisėtus interesus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų yra susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, kiekvienas savininkas turi jo automobiliui statyti skirtą vietą, todėl teismo nuomone, tenkinus ieškovo antrąjį reikalavimą ir apeliantui statant automobilį minėtame sklype, tai bus susiję su kažkurių iš sklypo savininkų teisėmis ir pareigomis. Teismo nuomone, devintojo reikalavimo tenkinimo atveju atsakovė turėtų nustatyti sklypo naudojimo tvarką, kas taip pat būtų susiję su sklypo savininkų teisėmis ir pareigomis. Todėl 2016 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje (1 t., b. l. 84–85), atsakovės prašymu, teismas protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą dalyvauti trečiaisiais asmenimis įtraukė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkus (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taip pat šiame parengiamajame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi įpareigojo apeliantą pašalinti 2015 m. spalio 3 d. patikslinto ieškinio (priimto teisėjos 2015 m. spalio 15 d. rezoliucija) trūkumus. Teismas nurodė, kad apeliantas patikslintame ieškinyje turi nurodyti visus žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkus, t. y. jų vardus, pavardes, asmens kodus (jei žinomi) ir gyvenamąją vietą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15. Apeliantas, šalindamas 2016 m. vasario 10 d. protokolinėje nutartyje konstatuotus trūkumus, 2016 m. vasario 18 d. pateikė teismui 2016 m. vasario 17 d. patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 57–90). Tačiau šiame patikslintame ieškinyje apeliantas (duomenys neskelbtini) savininkų nenurodė, pažymėdamas, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą yra netikslingas, nes ieškinio reikalavimo patenkinimas neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Apelianto nuomone, svarbu yra tai, kad jis neprašo priimti jo naudai jokių sprendimų, galinčių pakeisti ar apriboti kitų asmenų teises ar pareigas, išskyrus įpareigojimą atsakovės valdymo organui – bendrijos pirmininkui atlikti įstatymuose ir bendrijos įstatuose numatytą pareigą, t. y. pateikti jam, kaip bendrijos nariui ir bendrijos administruojamų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, aktualią informaciją bendrijos veiklos klausimais. Teismas nesutiko su tokiu apelianto argumentu, todėl skundžiamoje 2016 m. vasario 29 d. nutartyje konstatuodamas, kad trūkumas ieškinyje nurodyti sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkus yra nepašalintas, patikslintą ieškinį palikto nenagrinėtą.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 10 d. protokoline nutartimi nustatęs apeliantui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, nesilaikė procesinių teisės normų reikalavimų. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad šiame straipsnyje išvardytos nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka, o CPK 115 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas protokolinę nutartį dėl trūkumų nustatymo, užkirto apeliantui galimybę ją apskųsti.

17. Tuo labiau, kad pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju teismas rašytinio proceso tvarka nutarties nepriėmė ir joje trūkumo nekonkretizavo, o jį nurodė protokolinėje nutartyje, todėl šio trūkumo nepašalinus ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas.

18. Be to, pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi nustatytas trūkumas – ieškinyje nurodyti trečiuosius asmenims, nėra esminis, dėl kurio bylos negalima išnagrinėti, todėl prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuosius asmenis ir įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. patikslintame ieškinyje šiuos trečiuosius asmenis nurodyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas patikslinto procesinio dokumento CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą trūkumą, nenurodė apeliantui pateikti patikslinto ieškinio su priedais kopijas tretiesiems asmenims (CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

19. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (įskaitant išspręsti jo kompetencijai priklausantį 2016 m. vasario 17 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.