Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., nukentėjusiajai nepilnametei P. P., jos atstovėms L. G. ir Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei D. K., gynėjui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1977-02-04 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyvenantis faktinėje šeimoje su sugyventine ir turintis 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, nuolatinio darbo nedirbantis – registruotas Darbo biržoje ieškančiu darbo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2010-11-29 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 6 d., 144 str. – 5 m. terminuoto laisvės atėmimo; 2) 2015-08-04 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 199² str. 1 d. – 116 BBND bauda (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis I. P. 2017-09-17 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje, kilus šeiminio pobūdžio ginčui, tyčia fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narį nepilnametę dukrą P. P., gim. 2000-06-16 : sudavė kumštimi į pilvą, jai susmukus 3-4 kartus spyrė į sėdmenis, suėmęs už plaukų, nutempė iš kambario į kiemą ir įsodino į automobilį, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje : paklupdė ant žirnių, įdėjo į rankas po 2 kg svarmenį ir liepė jas laikyti iškeltas į viršų, šiai neišlaikius ir nuleidus žemyn, sudavė keliolika kartų odiniu diržu bei musių mušykle per sėdmenis ir kt. kūno vietas, tokiu būdu smurtaudamas, padarė P. P. nubrozdinimus abiejuose keliuose, kraujosruvas abiejų žastų, sėdmenų, abiejų šlaunų bei blauzdų srityse ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis I. P. kaltu teisiamajame posėdyje neprisipažino visiškai, pareikšdamas, kad nė vieno iš jam inkriminuotų kaltinime smurto veiksmų prieš dukterį neatlikęs. Apie byloje nagrinėjamus įvykius paaiškino, jog teismui nutraukus jo santuoką su buvusia sutuoktine, jų nepilnametės dukters P. P. gyvenamoji vieta nuo 2016 m. nustatyta pas jį, tačiau dukra paskutiniu metu gyveno jo motinos, savo senelės, namuose, nes pati taip norėjo. Įvykio vakarą jis kartu su sugyventine atvažiavo savo automobiliu į motinos namus, kad pasikalbėti su dukra dėl jos netinkamo elgesio – dukra ėmė labai vėlai, jau nakties metu grįžti į namus, socialiniame tinkle bendrauti su jai nepriderančiais asmenimis. Jis nuėjęs į dukters kambarį antrame aukšte, pirmiausiai prašęs pasakyti jam prisijungimo prie dukters paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ slaptažodį, tačiau duktė atsisakė jį pasakyti. Tuomet jis liepęs dukrai važiuoti į jo šeimos namus, kad pasikalbėti toliau. Dukra sutikusi, pati laisva valia nulipusi žemyn, atėjusi ir atsisėdusi į jo automobilį, jokio smurto jis nevartojęs. Grįžęs į savo šeimos namus, toliau su dukra kambaryje kalbėjosi, stengėsi ją pamokinti, auklėti, kad ji pakeistų savo elgesį, tačiau smurto jis nevartojęs, maždaug po valandos dukterį parvežęs atgal į jo motinos namus. Kai po keleto dienų atvyko pasiaiškinti aplinkybių policija, jis pareigūnui pripažino, kad dukrą klupdė ant žirnių, tačiau taip pasakė per nesusikalbėjimą, įvyko klaida, tikrovėje to nebuvo. Jis manantis, kad dukra jį tyčia apkalba, norėdama būti apgyvendinta Kybartų vaikų globos namuose, kur galbūt turėtų daugiau laisvės, be to, jo nuomone kerštaujanti dėl paimto anksčiau jo nupirkto mobilaus telefono. Anksčiau dukra jį niekada nėra melagingai kaltinusi smurtu ar kitokiu netinkamu elgesiu su ja, yra skundusis patėvio smurtu, skundas pasitvirtinęs. Jis dar prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio vakaro ant dukters kojų matęs mėlynių, todėl manantis, jog duktė susižalojo ar buvo sužalota dar iki įvykių, dėl kurių jam byloje pareikštas kaltinimas. Jo teigimu, dukra yra linkusi meluoti.

3. Nukentėjusioji P. P. patvirtino, kad tėvams išsituokus, nuo 2016 m. jos gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą, kaltinamąjį, tačiau paskutiniu metu ji gyvenusi jo motinos, jos senelės namuose, kadangi buvo susipykusi su tėvo sugyventine. Ji pripažįstanti, jog paskutiniu metu dažnai vėlai grįždavo iš draugų į namus ir meluodavo namiškiams siekdama pasiteisinti, paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ ji neturinti, tai klaida, todėl tėvui negalėjusi pasakyti prisijungimo duomenų. Įvykio vakarą ji buvusi savo kambaryje senelės namų antrame aukšte, atvykęs tėvas su sugyventine atėję pas ją, tėvas ją barė dėl netinkamo elgesio, taip pat reikalavo pasakyti prisijungimo prie jos paskyros socialiniame tinkle slaptažodį, atsakiusi, kad paskyros neturinti. Supykęs kaltinamasis sudavęs kumštimi jai į pilvą, nuo smūgio ji susmukusi ant grindų, tuomet tėvas 2-4 kartus įspyręs jai į sėdmenis, po to liepęs važiuoti su juo į jo šeimos namus. Jai atsisakius, kaltinamasis suėmęs jai už plaukų ir prievarta už jų nuvedęs žemyn, įsodinęs į automobilį. Jiems nuvažiavus į tėvo šeimos namus, ją palikęs tėvas iš parduotuvės parvežė skaldytų maistinių žirnių, subėrė juos ant padėklo maistui, šį pastatė ant grindų, jai liepė klauptis ant žirnių, į rankas įdavęs po 2 kg svarmenis, liepęs rankas su jais iškelti virš galvos ir taip laikyti. Ji taip su pertraukomis praklūpojo ant žirnių apie 4 val., kai neišlaikiusi rankas su svarmenimis nuleisdavo, tėvas pradžioje su musių mušykle, po to ir su diržu, vis mušė, suduodamas apie 10 kartų per sėdmenis ir kojas, po to pats liovęsis parvežė ją į senelės namus. Iki šių įvykių ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvę, ji buvusi visiškai sveika, visi sužalojimai atsiradę tik dėl tėvo smurto. Ji buvo nusprendusi niekam dėl patirto smurto nesiskųsti, nes bijojusi, tačiau po keleto dienų mokykloje persirengimo kambaryje pamatę kraujosruvas ant jos kūno bendramokslės įkalbėjo ją apie įvykį papasakoti socialinei pedagogei liudytojai G. O., ką ji ir padariusi. Tiek socialinei pedagogei G. O., tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, tiek ir atvykusiems policijos darbuotojams ji viską papasakojo teisingai, nieko neišsigalvojo, ji tikrai nesiekianti būti apgyvendinta vaikų globos namuose, kaltinamasis išsigalvojantis, tai buvo primas kartas kai tėvas vartojo prieš ją smurtą, lig tol ji su tėvu sutardavo geriau nei su mama. Senelė jos niekada neužtaria, todėl įvykio metu jos pagalbos ji ir neprašiusi.

4. Liudytoja G. O. patvirtino, jog dirbanti socialine pedagoge nukentėjusios lankomoje Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinėje mokykloje, taip pat, kad anksčiau nukentėjusi jai niekada nėra skundusis dėl patirto smurto. Š. m. rugsėjo 20 d. nukentėjusi užėjo pas į kabinetą mokykloje, norėjusi pasikalbėti, nes turinti problemų. Nukentėjusi jai tvirtinusi, kad prieš kelias dienas, sekmadienį, apie 19.30 val. į senelės namus su sugyventine atvažiavęs jos tėvas, kuris reikalavęs jam pasakyti prisijungimo prie jos paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ slaptažodį. Jos žiniomis, nukentėjusi paskyrą socialiniame tinkle turinti, kodėl tėvui neatskleidusi prisijungimo slaptažodžio jai nepasakiusi. Toliau nukentėjusi tvirtino, kad jos tėvas, neišgavęs iš jos slaptažodžio, sudavęs į pilvą, nuo ko nukentėjusi parkritusi, tuomet kaltinamasis jai spyręs, suėmęs už plaukų ir nutempęs į pirmąjį namo aukštą, įsodinęs į savo automobilį ir parsivežęs į savo šeimos namus. Po šito kaltinamasis iš parduotuvės parvežęs žirnių, supylęs juos ant padėklo, liepęs nukentėjusiai ant jų klūpoti, iškėlus virš galvos abi rankas su svarmenimis, o kai ši neišlaikiusi nuleisdavo, kaltinamasis ją vis mušęs musių mušykle, po to diržu. Smurtas tęsiąsis nukentėjusios teigimu iki maždaug 2.30 val. nakties, po ko tėvas ją parvežęs į senelės namus. Jos paklausta nukentėjusi atsakiusi, jog ji buvo nusprendusi niekam nepasakoti ir dėl įvykio nesiskųsti, tačiau ją įkalbėję kraujosruvas ant jos kūno pamatę bendramokslės. Jai pačiai nukentėjusi rodžiusi šviežias kraujosruvas ant abiejų kojų, dešinės rankos žasto, taip pat daugybines ir dideles kraujosruvas ant sėdmenų. Išklausiusi nukentėjusią ir pamačiusi jos parodytus sužalojimus, ji apie įvykį informavusi mokyklos vadovus ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ji po įvykių lankiusis nukentėjusios paskyroje socialiniame tinkle, tačiau nederamo bendravimo ar pan. nukentėjusios elgesio ji ten nemačiusi.

5. Liudytoja Š. K. patvirtino, jog dirba Vilkaviškio r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje specialiste, pagal Virbalio pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės liudytojos G. O. pranešimą iš karto po jo vyko vietoje patikrinti informacijos apie nepilnametės nukentėjusios artimoje aplinkoje patirtą smurtą. Mokykloje nukentėjusi jai nurodžiusi apie patirtą tėvo smurtą lygiai taip pat, kaip ir socialinei pedagogei liudytojai G. O., ji taip pat mačiusi šviežias kraujosruvas ant nukentėjusios rankos.

6. Liudytojas P. M. patvirtino, kad dirba Vilkaviškio rajono policijos komisariate vyr. patruliu, jog vyko vietoje patikrinti iš savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautą informaciją apie nepilnametės nukentėjusios artimoje aplinkoje patirtą tėvo smurtą. Viską ką esminio jam apie patirtą smurtą nurodė nukentėjusi, jis užrašęs specialiajame tarnybiniame pranešime apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, taigi ir tai, jog kaltinamasis klupdęs dukrą ant žirnių, sudavęs į pilvą, spyręs jai kojomis, mušęs musių mušykle bei diržu. Socialinė pedagogė liudytoja G. O. jam patvirtinusi, jog pas nukentėjusią yra šviežios kraujosruvos ant kelių, kojų, rankų, sėdmenų. Jo klausinėjamas apie įvykį kaltinamasis jam pripažinęs, jog konfliktas su dukterimi buvęs, kad savo šeimos namuose klupdęs ant žirnių nukentėjusią dėl jos blogo elgesio, kitokį smurtą prieš dukterį kaltinamasis jam neigė.

7. Liudytoja L. M. patvirtino, kad yra kaltinamojo sugyventinė, kad įvykio vakarą abu su kaltinamuoju nuvažiavę į jo motinos namus, kaltinamasis norėjęs pasikalbėti su dukra dėl jos netinkamo elgesio – grįžimo į namus labai vėlyvu laiku, bendravimo socialiniame tinkle su abejotinos reputacijos vyriškos lyties asmenimis. Jie abu nuėję į nukentėjusios kambarį 2-ame aukšte, ten kaltinamasis reikalavęs dukrą pasakyti prisijungimo prie jos paskyros socialiniame tinkle slaptažodį, smurto prieš dukterį nevartojęs. Po to jie visi trise nulipę laiptais žemyn ir važiavę toliau pasikalbėti į jų namus. Šeimos namuose kaltinamasis bendravęs su dukra gretimame kambaryje, nesmurtavęs, žirnių jų namuose nebuvę ir kaltinamasis jų parvežti nevažiavęs, tačiau iš kur pas nukentėjusiąją ant abiejų kelių daugybiniai nubrozdinimai, ji paaiškinti negalinti. Praėjus maždaug valandai kaltinamasis dukrą išvežęs atgal į savo motinos namus.

8. 2017-09-21 įvykio vietos apžiūra užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) Z. P. gyvenamas namas yra mūrinis dviejų aukštų, įėjimas iš kiemo pusės, koridoriaus kairėje pusėje yra mediniai 15 pakopų laiptai į antrąjį namo aukštą. Antrame aukšte iškart kairėje yra nukentėjusiai paskirtas gyvenamas kambarys, apstatytas baldais, grindys užtiestos kilimu, visa aplinka tvarkinga (b. l. 12-16).

9. 2017-09-20 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) policijos vyr. patrulis P. M. užfiksavęs, jog apie nagrinėjamą smurtą policijai pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė liudytoja Š. K.. Vietoje pranešimo tikrinimo metu nukentėjusi nepilnametė P. P. pareiškusi, jog jos tėvas liepęs jai klūpoti keliais ant pabertų žirnių bei laikyti iškeltas virš galvos rankas su svarmenimis, taip pat mušęs musių mušykle ir diržu per sėdmenis ir kojas, sudavęs į pilvą. Kaltinamasis I. P. pripažino klupdęs dukterį ant žirnių, kitą smurtą neigęs, tvirtindamas, jog dukra išsigalvojanti (b. l. 18-21).

10. Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinės mokyklos administracija, pateikdama nukentėjusios P. P. charakteristiką, pažymėjusi, kad mokykloje ji rami, mandagi ir taktiška mokinė, pažangumas vidutinis, į jokius negatyvius įvykius įsivėlusi nebuvo, melavimo, išsisukinėjimo, bėgimo iš pamokų ir pan. elgesio atvejų nebuvę (b. l. 33).

11. 2017-09-21 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 641/2017(09) nukentėjusiai P. P. konstatuota daugybiniai smulkūs susiliejantys nubrozdinimai abiejų kelių srityse 5x4 ir 4x7 cm plotuose, taip pat kraujosruvos : po vieną - abiejų žastų, septynios susiliejančios tarpusavyje ovalo formos - dešinio sėdmens, trys - abiejų šlaunų (zigzago formos), bei vienuolika - blauzdų srityse, nukentėjusi taip pat atžymi skausmingumą ties krūtinkaulio apatiniu galu (pilvo viršuje); sužalojimai buvo padaryti galimai 2017-09-17, kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriaunių savybių daiktais, išviso 31 trauminiu poveikiu į nukentėjusios kūną, jai esant bet kokioje padėtyje; sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant rankomis, kojomis bei kietu plokščiu pailgu daiktu, pvz. diržu ar pan., jie sukėlė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 52).

12. 2017-09-21 Gyventojų registro duomenimis nukentėjusi P. P., gim. 2000-06-16, yra kaltinamojo I. P. duktė (b. l. 62-65).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

13. Nors kaltinamasis I. P. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog neatliko nė vieno jam inkriminuoto kaip nusikalstamo fizinio smurto veiksmo prieš nukentėjusiąją, pastarasis jo pareiškimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių (punktas 1), teismo nustatytų visuma įrodymais pripažįstamų duomenų iš aukščiau vardintų įrodymų šaltinių (punktai 3-6, 8-12), kaltinamojo parodymus, kaip neatitinkančius tikrovės, visiškai paneigia pirmiausiai nuoseklūs nuo pat bylos tyrimo pradžios, išsamūs ir logiški nukentėjusios parodymai, kurie byloje yra patikimai patvirtinti su kaltinamuoju ir nukentėjusia asmeniniais ryšiais nesusijusių liudytojų G. O., Š. K. bei P. M. parodymais, taip pat objektyvaus pobūdžio duomenimis, nustatytais įvykio vietos apžiūra bei nukentėjusios kūno medicininiu tyrimu. Kita vertus, paties kaltinamojo pareiškimai dėl bylos esmę sudarančio smurto prieš nukentėjusiąją nebuvo nuoseklūs, štai tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui jis pripažino, kad klupdęs dukterį ant pabertų žirnių dėl jos blogo elgesio, o vėliau iš gauto pranešimo apie įtarimą įvykdžius nusikaltimą suvokęs, jog jo pareigūnui pripažintas veiksmas dukters atžvilgiu taip pat kvalifikuojamas nusikalstamu fiziniu smurtu, pirminio savo pareiškimo (klupdymo ant žirnių pripažinimo) atsisakęs, jo nurodyti pozicijos (dalies parodymų) pakeitimo motyvai teismą visiškai neįtikina. Vertinant kaltinamojo parodymus yra svarbu pažymėti ir tai, kad jis visiškai patvirtina nukentėjusios nurodytą byloje įvykių eigą, savo paties buvimą nusikaltimo įvykių vietose, tarpusavio ginčo dėl nukentėjusios netinkamo elgesio kilimą, kas taip pat, kad ir netiesiogiai, patvirtina kaip teisingą ne jo, o būtent nukentėjusios poziciją ir parodymus dėl nusikaltimo įvykių.

14. Nukentėjusios nepilnametės P. P. parodymai teismo vertinami teisingais, kadangi jie yra visiškai patvirtinti nei su ja, nei su kaltinamuoju jokiais asmeniniais ryšiais nesusijusių liudytojų G. O., Š. K. ir P. M. parodymais, kurie teismo vertinami patikimais, nukentėjusios parodymus kaip teisingus patvirtina ir objektyvaus pobūdžio bylos duomenys (punktai 8-12). Nors kaltinamasis ir liudytoju apklausta jo sugyventinė L. M. pareiškė, jog nukentėjusi linkusi meluoti ir melagingai apkalba kaltinamąjį siekdama išvengti tolimesnės tėvo rūpybos ir toliau gyventi institucinės globos/rūpybos įstaigoje (vaikų globos namuose), tačiau šiuos pareiškimus visiškai paneigia ne tik pačios nukentėjusios parodymai, tačiau ir jos mokymo įstaigos detali charakteristika, kurioje pateikiami priešingi duomenys, taip pat ir abiejų pusių pripažįstami ir teismo nustatyti faktai, jog nukentėjusios santykiai su kaltinamuoju, savo tėvu, buvę kur kas geresni nei su motina, kad niekada anksčiau nukentėjusi nėra skundusis, kaltinusi tėvo smurtiniu ar kitokiu neteisėtu ar nederamu elgesio jos atžvilgiu, o prieš kurį laiką pateiktas skundas dėl nuo patėvio patirto fizinio smurto pasitvirtino ir šis buvo nuteistas. Kaltinamojo nurodytas kaip nukentėjusios neteisingų jo atžvilgiu parodymų motyvas – siekis iki pilnametystės apsigyventi vaikų globos namuose, vertinamas visiškai nepagrįstu ir nelogišku, o kaltinamojo tvirtinimą apie nukentėjusios sužalojimų (jų dalies) atsiradimą anksčiau nei buvo nusikaltimo įvykis paneigia objektyvaus pobūdžio ir todėl patikimesni duomenys – teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų padarymo laiko, o taip pat aplinkybės, kad skirtingu laiku padarytų sužalojimų nekonstatuota. Be to, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusios dėl bylos esmės pateiktais parodymais ir aplinkybės, kad ji, kaip pati teismui pripažino, meluodavusi namiškiams dėl vėlyvų sugrįžimų į namus priežasčių, o taip pat siekė nuslėpti faktą, kad visgi turi paskyrą socialiniame tinkle. Toks paauglio elgesys, teismo vertinimu, yra sąlygotas ne siekio melagingai apkaltinti ją rūpinantį savo tėvą, bet siekio išvengti jos asmeninio gyvenimo aplinkybių išviešinimo (draugų, su kuo, kur ir kaip bendrauja, leidžia laisvalaikį ir pan.).

15. Kaltinamojo prašymu liudytoja teisme apklaustos jo sugyventinės L. M. parodymus, kuriais iš esmės buvo patvirtinta kaltinamojo gynybinė versija, teismas, priešingai nei nukentėjusios ir visų kitų liudytojų (G. O., Š. K., P. M.), vertina nepatikimais dėl faktinių šeimos santykių su kaltinamuoju ir neatitinkančiais tikrovės. Pastaroji liudytoja, kažkodėl atsisakiusi dėl faktinių šeimos santykių liudyti bylos procese ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui, teisme davė parodymus iki detalių sutampančius su kaltinamojo parodymais, akivaizdu, kad jie buvo iš anksto priderinti. Kita vertus, ši liudytoja yra bloguose santykiuose su nukentėjusia, pati pripažino nenorinti, jog ji gyventų jos šeimos namuose, kas rodo, kad yra prieš ją nusistačiusi ir dėl jau minėtų faktinių šeimos santykių siekia padėti savo sugyventiniui kaltinamajam I. P. išvengti atsakomybės ar bent jau ją sušvelninti.

16. Visi kiti aukščiau nurodyti, aptarti ir teismo įvertinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka duomenys, išskyrus aukščiau jau atmestą dalį kaltinamojo ir liudytojos L. M. parodymų, pripažįstami teisėtai gautais įrodymais, kurie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją jo rūpinamą nepilnametę savo dukrą P. P., suduodamas jai smūgį kumštimi į pilvą, spirdamas kojomis į sėdmenis, tempdamas už plaukų laiptais, ilgą laiką klupdydamas ant pabertų kapotų žirnių padėkle ir versdamas laikyti iškeltas į viršų su svarmenimis rankas, taip pat mušdamas per sėdmenis ir kojas musių mušykle bei diržu, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, išorinius kūno sužalojimus ant kojų kelių, sėdmenų, abiejų šlaunų ir blauzdų, kurie nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusios sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

17. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį kumštimi, smūgius kojomis, mušykle ir diržu, tempdamas laiptais suėmęs už plaukų bei klupdydamas ant padėkle pabertų maistinių kapotų žirnių) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t.y. fizinio skausmo jai sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, aukščiau (antrame papunktyje) išvardinti kaltinimo veiksmai nukentėjusios nepilnametės atžvilgiu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios atitinkamai mušimu (smūgis kumštimi į pilvą, spyriai kojomis į sėdmenis, smūgiai mušykle ir diržu per sėdmenis ir kojas) ir kitokiu smurtavimu (tempimas suėmus už plaukų, klupdymas keliais ant pabertų žirnių). Ketvirta, byloje nukentėjusios ir liudytojų parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis nukentėjusios mušimo ir kito prieš ją smurto pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas ir nežymaus jais sveikatos sutrikdymas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios pareiškimais, tiek liudytojų parodymais apie nukentėjusios išvaizdą netrukus po nusikaltimo įvykio, tiek betarpiško nukentėjusios kūno medicininio tyrimo rezultatais. Penkta, kaltinamojo ir jo rūpinamos nukentėjusios tiek biologiniai, tiek socialiniai ryšiai nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi yra tiek biologiniai, tiek socialiniai tėvas ir dukra, pastarajai teismo nutartimi yra nustatyta nuolatinė rūpyba ir kaltinamasi paskirtas jos rūpintoju, nukentėjusi gyvena kaltinamojo šeimos ar jo motinos, senelės, namuose, yra jo išlaikoma, auklėjama ir prižiūrima, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

18. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį ir šios pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis naudojo daiktus (odinį diržą ir plastikinę mušyklę), didinusius sužalojimų nukentėjusiai riziką bei jų sunkumą, b) kaltinamasis smurtavo ilgą laiko tarpą (su pertraukomis apie 4 valandas), jo fizinis smurtas pasireiškė dideliu trauminių poveikių į nukentėjusios kūną skaičiumi, be to, turėjo ir žmogaus kankinimo požymių (nevienkartinis klupdymas keliais ant pabertų skaldytų (aštriabriaunių) maistinių žirnių, vertimas laikyti tokiomis sąlygomis klūpant į viršų iškeltas rankas su svarmenimis iki jėgų išsekimo), c) kaltinamasis fizinį smurtą naudojo dar nepilnamečio (17 m. amžiaus) ir moteriškos lyties asmens atžvilgiu, jo naudota fizinė jėga buvo aiškiai perteklinė. Kita vertus, teismo byloje buvo nustatyta, jog konflikto vada buvo pačios nukentėjusios elgesys, tikėtina neatitikęs tokio amžiaus nepilnamečiams asmenims tiek šeimoje, tiek visuomenėje taikomų reikalavimų, ką iš esmės teisme pripažino ir pati nukentėjusi (vėlai grįždavusi į namus, meluodavusi artimiesiems dėl negrįžimo laiku priežasčių ir pan.), o kaltinamasis pradžioje bandęs aiškintis to priežastis ir aplinkybes be smurto. Jo paskatos auklėti ir teigiamai koreguoti nepilnametės rūpinamos dukters elgesį viešojo intereso požiūriu pripažįstamos iš esmės pozityviomis. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį.

19. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio, išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiai momento, kas iš esmės sutapo su pačių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

20. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina dar patenkinamai : kaltinamasis nusikalto ir teisiamas trečią kartą (b. l. 80-82), pakartotinai nusikalto dar neatlikęs iki galo pirmiau paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), turi 3 galiojančias administracines nuobaudas už neatsargius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 77-79), tačiau kita vertus jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina ir išlaiko 3 nepilnamečius vaikus (b. l. 62-65), pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, ieškosi nuolatinio darbo per Darbo biržą (b. l. 75).

21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje sprendžia nenustatęs. Jo atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama aplinkybė, kad jis tyčia nusikalto būdamas recidyvistu, t.y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą (2015-08-04 Kauno apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-346-658/2015) (BK 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 13 p.).

22. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius lengvinančių, kartu konstatavus daugiau neigiamų nei teigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu didesnę nei įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalaus ar artimo tokiam dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 18 ir 20), buvo nustatyta ir kaltinamojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo kaltės laipsnį mažinančių aplinkybių.

23. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajam paskirtina griežtesnės nei buvo skirta anksčiau (baudos), tačiau dar nesusijusios su realiu laisvės atėmimu rūšies laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina 1 m. 3 mėn. Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

24. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.). Kadangi kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, BK 64¹ str. 1 d. taisyklės taikymas ir skiriamos jam bausmės dydžio (trukmės) mažinimas šiuo pagrindu nėra galimas.

25. Kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatytini jo asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtis atitinkantys įpareigojimai : a) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p. p.).

26. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamo laisvės apribojimo (BK 66 str. 2 d.).

27. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su nebaigta atlikti baudos bausme, paskirta 2015-08-04 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-346-658/2015, nebendrintina, kadangi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre (b. l. 80-82) nėra duomenų apie pastarosios bausmės vykdymo eigą, įvykdytą ir neįvykdytą bausmės dalis.

28. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

29. Kaltinamajam I. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

30. Daiktinių įrodymų nėra, civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo.

Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą skiriamos bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) per 6 (šešis) mėn. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į skiriamą bausmę įskaičiuoti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.