Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-304-796/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2S-304-796/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05725-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Kristina Domarkienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius, ,,Medicinos bankas", " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Westtransit", UAB AUKSO OBUOLYS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Luminor bankas"
Kreditorius
"If&C Insurance AS" filialas, Lietuvos Centrinė kredito unija, AB "Klaipėdos energija", Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, "Dainuoma"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-304-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05725-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.1; (S) 3.4.2.8.3.2; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjui D. B. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restrus“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bankroto administratorė UAB „Restrus“ 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo D. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – ir mokumo atkūrimo planas). Bankroto administratorė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. įvyko bankrutuojančio D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas nepritarti D. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Bankrutuojantis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, pakoregavo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. įvykęs kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vėl nepritarti D. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens D. B. mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. vyko pirmasis bankrutuojančio D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Luminor Bank AS, turintis 68,47 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, balsavo prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą. 2019 m. lapkričio 12 d. vyko antrasis bankrutuojančio D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu taip pat nebuvo pritarta reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Luminor Bank AS, turintis 68,47 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, balsavo prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą.

5. Vertindamas kreditoriaus Luminor Bank AS pastabas, jog bankrutuojantis fizinis asmuo yra nesąžiningas, nes slepia gaunamas pajamas iš nuomojamų patalpų, teismas atsižvelgė į tai, kad teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo gaunamomis pajamos iš nuomos. Vien tik deklaratyvūs teiginiai, jog D. B., nuomodamas patalpas, gauna žymiai didesnes pajamas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą bei elgiasi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais.

6. Teismas nurodė, jog kreditoriaus Luminor Bank AS pastabos dėl nepakankamų D. B. pastangų atkurti mokumą yra pagrįstos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis yra tik 277,50 Eur. Mokumo atkūrimo plano projekte paaiškinama, kad turimus pastatus pareiškėjas yra išnuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė jam moka 4 000 Eur nuomos mokestį. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, jog jis rūpinasi nuomininkais, jų paieška, pastatų priežiūra, šildymu, o dirbdamas kitur tokių pajamų negautų ir tai lemtų nuomininkų išėjimą ir nuomos pajamų praradimą. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas nebedirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigas užimtų kitas darbuotojas, kuris taip pat atliktų pareiškėjo nurodytas funkcijas. Susiradęs geriau apmokamą darbą, pareiškėjas gautų ne tik 4 000 Eur nuomos pajamų, bet ir didesnį darbo užmokestį, kuris padidintų jo galimybę kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo ir tebeturi galimybę ieškotis geriau apmokamo ir/ar papildomo darbo, panaudoti turimas vadybos žinias, tačiau bankroto proceso metu buvo pasyvus, nesiekė iš esmės pagerinti savo turtinės padėties. Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios ir nukreiptos į pareiškėjo mokumo atkūrimą, jos neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jo bei kreditorių interesų pusiausvyros.

7. Teismas taip pat nurodė, kad mokumo atkūrimo plano projekte nėra pateikta duomenų, kokia lėšų suma turėjo būti iki šiol sukaupta iš turto nuomos, nors pareiškėjas gauna 4 000 Eur nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, o pareiškėjui bankroto byla iškelta 2018 m. liepos 25 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Teismas nustatė, kad kreditorius Luminor Bank AS taip pat nesutiko su mokumo atkūrimo plane numatytoms bankroto administravimo išlaidomis, tačiau atsižvelgęs į tai, jog bankroto administravimo išlaidų klausimas neturi įtakos galutiniam procesinio sprendimo rezultatui, teismas plačiau dėl bankroto administravimo išlaidų nepasisakė.

8. Teismas padarė išvadą, kad bankrutuojančio D. B. mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nenumato konkrečių realių įgyvendintinų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, nepažeidžiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas atsisakė patvirtinti planą ir nutraukė bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesiekia atkurti savo mokumo ir pagerinti savo turtinės padėties. Apelianto teigimu, jis visada stengėsi ir iki šiol deda maksimalias pastangas, siekdamas gauti kuo daugiau pajamų, atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu pareiškėjo atliekamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigos leidžia jam uždirbti 4 277,50 Eur pajamų, kurių jis netektų susiradęs kitą darbą. Apelianto turima verslo patirtis parodė, jog nuomojamų patalpų priežiūrai yra būtinas jo asmeninis indėlis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog tas pačias funkcijas gali atlikti kitas asmuo.

9.2 Pareiškėjas šiuo metu yra įsidarbinęs panašia veikla užsiimančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, todėl tai kiekvieną mėnesį užtikrins papildomų 550 Eur pajamų gavimą. Be to, pareiškėjas domisi darbo skelbimais, šiuo tikslu parengė savo gyvenimo aprašymą ir užsiregistravo internetiniame portale www.cvbankas.lt, pretenduoja į darbo vietas, kuriose būtų mokamas didesnis darbo užmokestis, todėl tai patvirtina pareiškėjo pastangas atkurti savo mokumą.

9.3 Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas mokumo atkūrimo plane nepateikė duomenų apie sukauptas lėšas. Kartu su bankroto administratorės prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą teismui buvo pateiktas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje yra sukaupta 6 903,96 Eur. Ta aplinkybė, jog iki plano pateikimo tvirtinti pareiškėjas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti išleido didesnes sumas, nei plane numatyta 1 050 Eur suma, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumo.

9.4 Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas patiria teisinės pagalbos išlaidas civilinėje byloje su Luminor Bank AS dėl žalos atlyginimo, nors byloje nėra pateiktas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Net jeigu tokios išlaidos ir būtų patirtos, pareiškėjo siekis ginti savo pažeistas teises teisme negali būti vertinamas kaip vengimas atkurti savo mokumą.

9.5 Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokumo atkūrimo planui nepritarė tik balsų daugumą turtintis hipotekos kreditorius Luminor Bank AS, kiti kreditoriai su mokumo atkūrimo planu sutiko. Apelianto nuomone, kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas sudaryti sąlygas skaičiuoti baudines palūkanas pareiškėjui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 2“ prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią asmens sąžiningumo klausimas svarbus tik sprendžiant jo tapimo nemokiu priežastį. Šiuo atveju skundžiama nutartimi nesąžiningais pripažinti pareiškėjo veiksmai atlikti po bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas pareiškėjo sąžiningumą vertino pažeisdamas FABĮ nuostatas.

10.2 Aplinkybė, jog pareiškėjas naudojasi advokato pagalba kitoje civilinėje byloje nereiškia asmens nesąžiningumo prieš jo kreditorius.

10.3 Kreditorė UAB „EDS INVEST 2“ sutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo planu, nes mano, jog nėra kitos galimybės bent iš dalies gauti prievolės įvykdymą. Palikus skundžiamą nutartį galioti, kitų kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, teisėti interesai būtų pažeisti.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS prašo pareiškėjo skundą atmesti, bankroto bylą nutraukti papildomai FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų pagrindais, kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad pareiškėjas nededa realių pastangų savo mokumui atkurti. Pareiškėjo gaunamas 277,50 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbant vadovu yra mažesnis, nei nekvalifikuoto darbo apmokėjimas ir žemesnis, nei vidutinis darbo užmokestis pareiškėjo įmonėje. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad skolininkas nesiekė atkurti savo mokumo. Be to, pareiškėjo gaunamas 827,50 Eur darbo užmokestis iš dviejų darboviečių neatitinka nei skolininko patirties, nei rinkos sąlygų.

Šalies argumentai

11.2 Pareiškėjas nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kodėl iš nuomos veiklos jo gaunamos pajamos sudaro tik 4 000 Eur, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pajamos 2018 metais per mėnesį vidutiniškai sudarė 25 828 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu, skolininkas slepia nuo kreditorių tikrąjį iš nuomos veiklos gaunamų pajamų dydį.

11.3 Skolininko iniciatyva prieš banką yra iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurioje pareiškėją atstovauja advokatas. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog teisinės paslaugos jam yra teikiamos neatlygintinai, tai reiškia, kad pareiškėjas nuo kreditorių slepia ne tik realias pajamas, bet ir išlaidas.

11.4 Pareiškėjas savo būtiniesiems poreikiams patenkinti išleido didesnę lėšų dalį, nei teismo nustatyta 800 Eur per mėnesį suma, todėl atitinkamai pareiškėjo banko sąskaitoje buvo sukaupta žymiai mažesnė lėšų suma.

11.5 Mokumo atkūrimo plane numatyta įkeisto turto pardavimo tvarka yra nesąžininga, neadekvati ir prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams.

11.6 Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad bankas piktnaudžiauja savo teisėmis nepritardamas mokumo atkūrimo planui. Suinteresuoto asmens teigimu, bankas siekia, kad realiomis ir protingomis sąlygomis būtų parduotas įkeistas turtas, nes jau daugiau nei 5 metus kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeisto turto dėl pareiškėjo inicijuojamų teisminių procesų ir kitų nesąžiningų skolininko veiksmų.

11.7 Teismo nurodytas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neperveda į jo vardu atidarytą sąskaitą visų savo gaunamų pajamų, neteisėtai naudojasi įkeistu turtu, pareiškėjo bankroto byla turėjo būti nutraukta ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano bei nutraukti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – darbo sutarties kopiją, gyvenimo aprašymą, darbo skelbimų kopijas, diplomo kopiją.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

17. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su šiai bylai aktualiomis aplinkybėmis dėl bankrutuojančio fizinio asmens pastangų atkurti savo mokumą. Įrodymai buvo gauti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjui D. B. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“. Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditinių reikalavimų suma – 1 914 049,66 Eur. Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi į bankrutuojančio D. B. kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius Luminor Bank AS su 3 765 346 Eur kreditiniu reikalavimu. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo parengtas pareiškėjo D. B. mokumo atkūrimo planas, kuriam 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 5 d. parengė patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesiekia atkurti savo mokumo ir pagerinti savo turtinės padėties. Apelianto teigimu, jis visada stengėsi ir iki šiol deda maksimalias pastangas, siekdamas gauti kuo daugiau pajamų, atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu jo atliekamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigos leidžia jam uždirbti 4 277,50 Eur pajamų, kurių jis netektų susiradęs kitą darbą. Pareiškėjo turima verslo patirtis parodė, jog nuomojamų patalpų priežiūrai yra būtinas jo asmeninis indėlis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog tas pačias funkcijas gali atlikti kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

20. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

22. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad susirinkime dalyvavę kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 68,73 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (68,47 proc. iš hipotekos kreditorių grupės + 0,26 proc. iš kitų kreditorių grupės), nutarė nepritarti D. B. parengtam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Iš byloje esančio Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus balsavimo raštu biuletenio ir prie jo pridėtų pastabų matyti, kad patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta dėl to, jog plane netinkamai nurodytos skolininko nemokumą lėmusios priežastys, nenurodytos visos per bankroto procesą numatomos gauti pajamos, nenurodytos tinkamos priemonės skolininko mokumui atkurti, plane nurodyta neteisinga prievolės bankui suma, plane nurodyta turto pardavimo tvarka neatitinka FABĮ nuostatų bei įsiteisėjusių teismų sprendimų, administravimo išlaidos yra per didelės, netinkamas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas.

23. Įvertinęs kreditoriaus nurodytas atsisakymo pritarti patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios priežastys yra susijusios su plano projekto neatitiktimi FABĮ 7 straipsnio reikalavimams. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nėra numatytos realios priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, todėl šiuo pagrindu teismas atsisakė patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, susijusius su bankrutuojančio fizinio asmens pastangomis atkurti savo mokumą ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.

24. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti lėšas (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Be to, pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas mokumo atkūrimo plane turi būti numatytos kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

26. Susipažinus su byloje esančiu 2019 m. lapkričio 5 d. parengtu mokumo atkūrimo plano projektu matyti, kad per visą bankroto proceso laikotarpį pareiškėjo numatomas gauti periodines pajamas sudaro 277,50 Eur darbo užmokestis per mėnesį ir 4 000 Eur nuomos pajamos, kiekvieną mėnesį gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 10, b. l. 43). Plano projekte yra paaiškinta, kad pareiškėjas yra išnuomojęs jam priklausančias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dirbdamas minėtoje įmonėje pareiškėjas kasdien rūpinasi nuomininkais, jų paieška, pastatų priežiūra, šildymu ir tai leidžia jam gauti 4 277,50 Eur dydžio pajamas per mėnesį. Plane teigiama, kad dirbdamas kitur, tokio dydžio pajamų pareiškėjas negautų ir tai lemtų nuomininkų praradimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditoriaus Luminor Bank AS nurodytomis pastabomis bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad plane numatytas 277,50 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį šiuo atveju negali būti vertinamas kaip atitinkantis pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį (įmonės vadovas), jo turimą kvalifikaciją (statybos technikas), darbinę patirtį ir patvirtinantis maksimalias pareiškėjo pastangas gauti kuo daugiau pajamų kreditorių reikalavimams kuo didesne apimtimi patenkinti. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nuomojamų patalpų priežiūrai yra būtinas jo asmeninis dalyvavimas, todėl jis negali ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau šie atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Pažymėtina, kad nuomininkų paieška, pastato priežiūra ir kiti apelianto nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip išskirtinės kvalifikacijos ir gebėjimų reikalaujanti veikla, kurios kokybiškai negalėtų atlikti kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad 4 000 Eur dydžio nuomos pajamos yra gaunamos ne darbo sutarties, bet nuomos sutarties pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog darbo pakeitimas kartu lemtų ir nuomos pajamų praradimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal pareiškėjo pateiktą mokumo atkūrimo planą apeliantui priklausančius administracinės paskirties pastatus su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), numatoma parduoti varžytynėse, pagal plano projektą šio turto pardavimo procedūros turi būti pradėtos įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Vadinasi, pajamos iš nuomos veiklos galėtų būti gaunamos tik iki turto pardavimo, todėl rengdamas mokumo atkūrimo planą, pareiškėjas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir dėti maksimalias pastangas siekdamas rasti kitų pajamų šaltinių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad geriau apmokamo darbo suradimas būtų viena iš priemonių, kuri sudarytų sąlygas pareiškėjo pajamoms padidėti ir atitinkamai leistų jam patenkinti didesnę kreditorių reikalavimų dalį.

28. Vis dėlto, sisteminis pareiškėjo mokumo atkūrimo plano vertinimas neleidžia daryti išvados, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas įsipareigoja ieškoti jo kvalifikaciją bei darbo patirtį atitinkančio darbo ir tokiu būdu siekti padidinti savo pajamas. Pareiškėjo pateikto mokumo atkūrimo plano projekto 19 dalyje, skirtoje persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitoms priemonėms mokumui atkurti, nurodoma, jog pareiškėjas neužsiims veiklomis, kurios didins jo finansinius įsipareigojimus, pagal galimybes sieks karjeros ir darbo užmokesčio augimo, plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks, kad darbo užmokestis nesumažėtų. Pažymėtina, kad šios plane nurodytos priemonės iš esmės yra deklaratyvios, jų įgyvendinimo tvarka nėra aiški, todėl tai apsunkintų galimybes užtikrinti šios plano dalies įgyvendinimo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrinta teisinga bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

29. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, dirbant 20 val. per savaitę už 550 Eur darbo užmokestį. Be to, pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog jis parengė savo gyvenimo aprašymą ir užsiregistravo internetiniame portale www.cvbankas.lt, jo gyvenimo aprašymai buvo išsiųsti keletui darbuotojų ieškančių įmonių (t. 10, b. l. 87-104). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi minėti veiksmai buvo atlikti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl šios aplinkybės savaime nepatvirtina maksimalių pareiškėjo pastangų patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą pagal kreditoriaus nurodytas pastabas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki patikslinto mokumo atkūrimo plano sudarymo ir jo pakartotinio svarstymo 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkime, pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių priemonių savo mokumui atkurti, pavyzdžiui, ieškojo papildomo darbo, ėjo į darbo pokalbius, teikė galimiems darbdaviams savo gyvenimo aprašymą, kėlė kvalifikaciją, dėjo kitas pastangas savo mokumui atkurti. Taigi pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo veiksmai rengiant mokumo atkūrimo plano projektą ir vėliau jį tikslinant bei teikiant pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui negali būti vertinami kaip patvirtinantys sąžiningas pareiškėjo pastangas atkurti savo mokumą bei siekti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš esmės analogiškos kreditoriaus Luminor Bank AS pastabos dėl pareiškėjo darbo užmokesčio dydžio, jo nepakankamų pastangų atkurti mokumą buvo nurodytos ir svarstant pirminį pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektą 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Iš bylos duomenų matyti, kad teikdamas mokumo atkūrimo planą pakartotinai svarstyti 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimui, pareiškėjas jokių esminių šių plano dalių pakeitimų neatliko ir į kreditorių pastabas neatsižvelgė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos nepritarimo planui priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių išsakytos pastabos dėl plano projekto trūkumų, susijusių su skolininko numatomomis gauti pajamomis ir nepakankamomis jo pastangomis atkurti savo mokumą, yra pagrįstos, pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 5 reikalavimų, taip pat skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tikslindamas mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į pagrįstas kreditorių pastabas, neįvykdė pareigos pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio plano netvirtino ir bankroto bylą nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant anksčiau nurodytiems fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto trūkumams, šio plano projekto tvirtinimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo veiksmų vertinimas, t. y. duomenų apie sukauptas lėšas (ne)nurodymas, naudojimasis advokato pagalba kitoje byloje reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šių veiksmų atitiktis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrai nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bankroto bylos nutraukimo teisinio pagrindo

33. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad bankroto byla pareiškėjui nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS prašo bankroto bylą nutraukti papildomai FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų pagrindais.

34. FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.

35. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog šiuo atveju nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktame atskirajame skunde bankroto bylos nutraukimo teisinio pagrindo klausimas nebuvo keliamas. Kreditorius Luminor Bank AS pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė ir bankroto bylos nutraukimo teisinio pagrindo aspektu nutarties teisėtumo neginčijo. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su bankroto bylos nutraukimo teisiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė