Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-15 nuosprendžio, kuriuo:

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė.

Taip pat V. D. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-07-05, ir konfiskuojant automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

I. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant teisę kreiptis civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo V. D. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bausmės skyrimo, jam ji atrodo nepagrįstai griežta, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo V. D. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad V. D. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (ne kartą teistas (t. 2, b. l. 79-88), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-26 baudžiamuoju įsakymu), teistumas neišnykęs, ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 107-115), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis V. D. atžvilgiu bus pasiekta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus areštą, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, šias bausmes subendrinant apėmimo būdu.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei jo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų, nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad V. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnes bausmes, taip pat ir nuteistojo prašomą laisvės apribojimą ir taikyti įvairius įpareigojimus (pavyzdžiui, skunde nurodomą įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), intensyvią priežiūrą, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad nepaisant V. D. neigiamos charakteristikos, nuteistajam paskirtos bausmė yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis V. D., nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, jų trukmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo, o bendrinant taikytas švelniausias būdas – apėmimas bei galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

11. Apeliacinės instancijos teismo manymu, V. D. paskiriant kitokias nei laisvę ribojančias bausmes teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o V. D. apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, kad jis turi sužadėtinę, kurią myli, nenori jos prarasti, mano, jog ji nelauks, kol V. D. atliks laisvės atėmimo bausmę, turi rūpintis savo neįgalia motina, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Sutiktina su nuteistuoju, kad laisvės atėmimas gana ilgam terminui neabejotinai pakeis jo ir šeimos įprastą gyvenimą, vis dėlto, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats V. D.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

12. V. D. skunde nurodo, kad jo artimieji arba jo sužadėtinė galėtų už jį laiduoti, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes šio nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pagrindu būtina aukščiau išvardintų sąlygų visuma. Nors nuteistasis V. D. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, vis dėlto, iš jo asmens charakteristikos duomenų matyti, kad jis yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl šis nuteistasis neatitinka sąlygos, jog asmuo turi būti nusikaltęs pirmą kartą, taigi atleisti jo nuo teisinės atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo.

13. Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadoms, susijusioms su nuteistajam V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymu. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo V. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus, teistumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.