Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-28 · Administracinė byla Nr. eI3-1935-535/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-28
Bylos Nr.
eI3-1935-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07252-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1935-535/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07252-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Žukauskui,atsakovės atstovei Karinai Naumkinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2023-05-18 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus sprendimą Nr. A51-85622/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Administraciją atlikti veiksmus – kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išnagrinėti jos 2022-08-25 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kurį 2022-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrius (toliau – Skyrius) raštu Nr.49SD-11644-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ persiuntė atsakovei, t. y. parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, raštu informuojant apie tai jos atstovus; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, kuriuo inter alia patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka), nuostatomis, ji dar 2022-08-25 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Iš prašymo matyti, jog ji siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo preliminarioje teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės plotas Nr. 1), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės plotas Nr. 2), sankirtoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės plotas Nr. 3). Ginčo teritorija, t. y. Žemės plotai Nr. 1, 2 ir 3 patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, ji yra laisva ir neužstatyta, kas leistų pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą šioje teritorijoje atkurti nuosavybės teises natūra.

Pareiškėja nurodo, kad ne kartą kreipėsi į NŽT ir atsakovę nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. Atsakovė Sprendimu konstatavo, jog visa ginčo teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei, kuri natūra negrąžinama. Jos vertinimu, Sprendime pateikiamos atsisakymo patenkinti prašymą priežastys yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo išnagrinėjus jos prašymą nedelsiant nesiimti Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje nurodytų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimui natūra ginčo teritorijoje. Iš atsakovės veiksmų ir priimtų sprendimų yra akivaizdu, jog atsakovė visais įmanomais būdais siekia dirbtinai ieškoti neegzistuojančių priežasčių neatkurti jai nuosavybės teisių, t. y. riboti Atkūrimo įstatymo suteikiamas teises ir vilkinti jų įgyvendinimą.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas ignoruojant teisės aktus, kurie reglamentuoja administracinių teisės aktų nagrinėjimo (priėmimo) terminus, jų turinį bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Sprendimas yra neaiškus, o jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinį 20 darbo dienų terminą atsakymui pateikti. Į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022-09-26 raštą Nr.49SD-11644-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ atsakytą skundžiamu Sprendimu pateikė tik po 168 darbo dienų; į 2022-12-05 jos prašymą „Dėl informacijos suteikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ skundžiamu Sprendimu atsakė tik po 118 darbo dienų.

Pažymi, kad procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais. Jeigu dėl objektyvių priežasčių atsakovė negalėjo išnagrinėti NŽT Vilniaus skyriaus 2022-09-26 rašto ir 2022-12-05 jos prašymo ir pateikti atsakymo laiku, per VAĮ nustatytą terminą, ji, remdamasi VAĮ 10 straipsniu, privalėjo pratęsti terminą ne ilgiau 10 darbo dienų ir apie tai informuoti NŽT ir/ar ją. Tačiau atsakovė sprendimo pratęsti NŽT ir/ar jos prašymo nagrinėjimo terminą nepriėmė ir neinformavo NŽT ir/ar ją apie tai, atsakymą pateikė ženkliai praleidusi VAĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą. Iš to, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, netinkamai nagrinėjo NŽT ir jos kreipimąsi, nepateikdama atsakymo per VAĮ nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad atsakovė savo veiksmais iš esmės pažeidė gero administravimo principo turinio pagrindinius aspektus – „teisę būti išklausytam“ ir „administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą“. Atsakovė, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022-09-26 raštu gavusi jos prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, organizavo, kaip ji pati teigia, oficialius pasitarimus, kurių metu buvo sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos nurodytose ginčo teritorijose. Nepaisant to, kad šiuose pasitarimuose buvo sprendžiamas klausimas, ar ginčo teritorijoje jai galima atkurti nuosavybės teises, ji į šiuos pasitarimus nebuvo kviečiama, kitaip tariant, jai nepagrįstai buvo apribota „teisė būti išklausytai“.

Pareiškėja pastebi, kad iki šios dienos jai nėra pateikti atsakovės minimi pasitarimų protokolai, t. y. 2022-10-03 protokolas Nr. A17-724/22 ir 2022-10-13 protokolas Nr. 28-256/22(1.2.13E-T1), kuriais iš esmės grindžiamas skundžiamas Sprendimas. Dar daugiau, minimi pasitarimų protokolai nėra viešai skelbiami, todėl ji objektyviai neturi galimybės susipažinti su šių protokolų turiniu, t. y. pasitarimų metu sprendžiamais klausimais, teisiniais argumentais ir kt. Taigi, susidaro tokia teisei priešinga situacija, kai Sprendime yra remiamasi protokolais, nors nėra sudaryta galimybė susipažinti su jų turiniu. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė išsamumo principą, įtvirtintą VAĮ 3 straipsnio 5 punkte.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad atsakovė gudrauja ir visais įmanomais būdais siekia dirbtinai ieškoti neegzistuojančių priežasčių neatkurti jai nuosavybės teisių.

Pabrėžia, kad Žemės sklypo Nr. 1 ginčo teritorija yra nurodyta apytikslė, preliminari. Teikdama prašymą ji negalėjo įvertinti visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos šios teritorijos naudojimo, todėl tikslios prašomo suformuoti žemės sklypo vietos ar jo ribų nurodyti negalėjo, o ir neturėjo tokios pareigos, kadangi šią funkciją pagal Atkūrimo įstatymą ir Įgyvendinimo tvarką atlieka savivaldybių administracijos. Akivaizdu, kad ginčas yra kilęs ne dėl konkretaus žemės sklypo (kuris nėra suformuotas), o dėl teritorijos, kurioje formuotino žemės sklypo tikslios ir galutinės ribos, tikslus sklypo dydis dar nėra nustatyti. Ji nereikalauja, kad atsakovė būtinai suformuotų žemės sklypą absoliučiai visoje apytiksliai apibrėžtoje Žemės ploto Nr. 1 teritorijoje, ypač jei jos dalyje yra objektyviai tą kliudančių daryti aplinkybių. Ją tenkina ir žemės sklypo suformavimas bei nuosavybės teisių atkūrimas ginčo teritorijos dalyje – toje dalyje, kurioje nėra kliūčių tam padaryti (net jei nurodyti infrastuktūros objektai galėtų būti tokia kliūtimi, ką paneigs toliau nurodomi argumentai).

Ji nekvestionuoja, kad nedidelėje visos ginčo teritorijos dalyje pvz., palei Žemės ploto karininę esantys pėsčiųjų takai, nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas, tačiau ji į šią teritoriją nepretenduoja, nes nurodė tik apytikslę teritoriją. Atsakovė tuo tarpu, visą ginčo teritoriją laiko vientisu ir nedalomu žemės plotu, t. y. nustačiusi formalią kliūtį nuosavybės teisių atkūrimui nors kurioje nedidelėje teritorijos dalyje, deklaruoja negalimumą atkurti nuosavybės teises natūra visoje teritorijoje (paprasčiau tariant, laikosi pozicijos „viskas arba nieko“).

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Sprendime nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, jog visiškai visoje ginčo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas. Pėsčiųjų takai, šaligatviai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuluotus teismų praktikos išaiškinimus, vien inžinerinės infrastruktūros buvimas ginčo teritorijoje nėra kliūtis teritorijoje suformuoti žemės sklypą ir grąžinti pretendentams į jį nuosavybės teises natūra. Tokiu atveju infrastruktūros naudojimui teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nustatyti servitutai.

Atsakovės argumentas, kad Žemės sklype Nr. 1 yra automobilių aikštelė ir dėl to jai negali būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją, yra absoliučiai nepagrįstas. Žemės sklype Nr. 1 nėra registruota automobilių stovėjimo aikštelė. Sprendime minima automobilių stovėjimo aikštelė yra ne kas kitą, kaip nelegaliai sustatyti automobiliai ant vejos (pastaba: ženklų leidžiančių statyti transporto priemones ant vejos ginčo teritorijoje nėra).

Pareiškėja sutinka, kad Žemės sklypas Nr. 1 yra apželdintas žole ir jame auga pavieniai želdiniai, tačiau priešingai nei atsakovė bando sudaryti įspūdį, šie želdiniai neturi konkrečios paskirties ir tuo labiau neapsaugo kvartalo nei nuo triukšmo, nei nuo taršos. Akivaizdu, kad tokie pavieniai želdiniai, kurie iš esmės neturi konkrečios paskirties, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad priešingai nei teigia atsakovė, ne visoje ginčo teritorijoje (Žemės plote Nr. 2-3) yra nustatyta želdinių funkcinė zona. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ginčo teritorijoje nustatyta želdinių funkcinė zona nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises bent jau į dalį ginčo teritorijos, kurioje nėra nustatyta želdinių funkcinė zona.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ginčo teritorijoje yra nustatyta želdinių funkcinė zona LAZ-8-2 ir LAZ-8-5, kas šiose žemės plotuose, be kita ko, leidžia rekreacinės paskirties žemės naudojimo būdą. Rekreacinės teritorijos (R) - žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, kas jai leistų žemės plotus naudoti rekreaciniais tikslais. Vien tai, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į ginčo teritoriją, kurioje yra nustatyta želdinių funkcinė zona, savaime nereiškia, kad būtų apribotas nustatytas žemės naudojimo būdas. Priešingai, atkūrus nuosavybės teisė į ginčo teritorijas, ji būtų saistoma nustatytų funkcinių zonų ir žemės sklypų naudojimosi būdų, kas niekaip nepažeistų ir visuomenės poreikių.

Šalies argumentai

Pareiškėja pastebi, kad nors atsakovė nurodo, kad dalis Žemės ploto Nr. 3 patenka į Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės detaliajame plane numatytą susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, tačiau nenurodo kokia tai ginčo teritorijos dalis. Atkreipia dėmesį, kad Žemės plotas Nr. 3 nepatenka nei į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini), ribas, abi šios gatvės yra seniai įrengtos ir naudojamos. Jos žiniomis, poreikio ir planų sklypo teritorijoje statyti naują ar platinti esamas gatves nėra, todėl inžinerinės infrastruktūros koridorių zona (jei jis yra nustatyta) yra betikslė ir nepagrįstai varžanti jos teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.

Atsakovės dėstomi samprotavimai apie galimus ateities ginčo teritorijos panaudojimo želdiniams nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ginčo teritorijoje. Tuo labiau, kad šie planavimai „atsirado“ tik tada, kai ji kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo teritorijoje. Atsakovė siekia visais įmanomais būdais sudaryti dirbtinas kliūtis, kurios neleistų ai įgyvendinti savo teisių, atkuriant nuosavybės teises į ginčo teritorijas. Nurodomi argumentai neabejotinai patvirtina, jog skundžiamame Sprendime atsakovė nurodo nepagrįstus argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo teritorijose negalimumo.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovė dėsto LVAT praktiką ir nurodo, kad laikosi pozicijos, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamus, pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo abejoti atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, jį naikinti vadovaujantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra teisinio, nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų, nepagrindė sprendimo neteisėtumo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai taip pat buvo pasiūlytas atlyginimo mechanizmas, nurodant, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad visos ginčo teritorijos, užtikrinant viešuosius poreikius, naudojamos gyventojų poreikiams tenkinti, pareiškėja buvo informuota, kad jos pateiktose schemose nurodyti žemės plotai (Nr. 1, 2, 3) priskiriami valstybės išperkamai žemei. Už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, piliečiams atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Sprendimą šiuo klausimu priima NŽT.

Atsakovė pažymi, kad Lazdynai, kaip saugomas kultūros paveldo objektas, įregistruotas registre (unikalus objekto kodas 16079). Administracija Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pareiškėjos pateiktose schemose nurodytos teritorijos negali būti grąžintos natūra.

Paaiškina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-03-10 sprendimu Nr. 1-893 „Dėl tarybos 2017-07-26 sprendimo Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pareiškėjos pateiktoje schemoje (Žemės plotas Nr. 1) nurodyta teritorija patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus.

Schemoje (Žemės plotas Nr. 1) nurodyta teritorija užimta gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos pateiktoje schemoje nurodyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (Žemės plotas Nr. 2) pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-97 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius patenka į neurbanizuojamą intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-06-23 įsakymu Nr. 30-1518/23 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ šioje teritorijoje pradedamas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – formuoti kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypas savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjos pateiktoje schemoje nurodyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Žemės plotas Nr. 3) pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-97 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius patenka į neurbanizuojamą intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022-12-02 įsakymu Nr. A30-4601/22 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ šioje teritorijoje pradedamas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – formuoti kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypas savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Kita dalis teritorijos prie (duomenys neskelbtini) patenka į Vilniaus miesto tarybos 2006-06-22 sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės“ patvirtinto detaliojo plano (TPDR Nr. T00057834) ribas, pagal kurio sprendinius ši teritorija numatyta kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zona.

Pažymi, kad Atkūrimo įstatymas nustato, jog žemė gražinama natūra turėtojo vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei (įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti gražintinoje piliečiui žemėje.

Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 34 punkte.

Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktose schemose nurodytos teritorijos Nr. 1, 2, 3 patenka į susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorių ir yra užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais. Patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus.

Šios objektyviai egzistuojančios kliūtys neleidžia pritarti pareiškėjos argumentams dėl jos pasirinktose teritorijose nuosavybės teisių atkūrimo galimumo. Pareiškėjos pažymėti plotai atsižvelgiant į tai, kad šias teritorijas numatoma naudoti visuomenės poreikiams, yra priskiriami valstybės išperkamai žemei.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Nurodo, kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 998 ir joje saugomų dokumentų nustatyta, kad pilietė R. R. yra M. R. ir Č. R. turto paveldėtoja. 2003-03-20 Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03/15-60 (toliau – Aktas) buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos. Aktas yra nenuginčytas ir galiojantis.

Šalies argumentai

NŽT dėsto pareiškėjos teiktų prašymų chronologiją ir nurodo, kad Vilniaus miesto skyriuje 2023-05-18 gautas Administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštas dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose“ (registracijos Nr. 49GD-1031).

Nurodo, kad LVAT kolegija yra išaiškinusi, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas –NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995-06-01 buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į ją natūra.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę t. y. NŽT, bet ir savivaldybių administracijai.

Buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtų žemės sklypo ribų kartografavimas yra priskirtas NŽT kompetencijai.

Akcentuoja, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos, kaip jau minėta prieš tai, turi atlikti NŽT. Šios procedūros baigiamasis aktas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, o nesant galimybės – atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

Pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra vykdomas buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau tam tikros objektyvios priežastys gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanomas (LVAT 2013-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-129-13).

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015). Priešingu atveju, NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, reikštų NŽT kompetencijos išplėtimą Įgyvendinimo tvarkos nuostatų prasme. Be to, tuo būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Taigi, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Taip pat aptartas teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta Administracijos direktoriui. Todėl tuo atveju, jei bus tenkintas pareiškėjos skundas ir bus pripažinta, kad Administracija nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, NŽT teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkami. Gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai įgyvendinti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo preliminariose teritorijose tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Žemės plotas Nr. 1), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Žemės plotas Nr. 2) bei sankirtoje tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Žemės plotas Nr. 3), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Byloje nustatyta, kad iš NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 998 ir joje saugomų dokumentų matyti, kad pilietė R. R. yra M. R. ir Č. R. turto paveldėtoja.

2003-03-20 Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03/15-60 (toliau - Aktas) buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos. Aktas yra nenuginčytas ir galiojantis.

Vilniaus miesto meras 2004-09-02 raštu Nr. 51-10433-(3.6) ,,Dėl žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau - VAVA), kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje žemės sklypai, nurodyti kartogafiniame plane yra priskiriami valstybės išperkamai žemei, nes yra užstatyti daugiabučiais namais.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022-08-29 gautas R. R. įgalioto asmens atstovo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (registracijos Nr. 49JP-3784).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022-09-16 raštu Nr. 49SD-11070-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ išsiuntė paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydamas pagal pareiškėjos pateiktas schemas suprojektuoti laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių“.

Pareiškėja 2022-12-05 kreipėsi į Administraciją su prašymu „Dėl informacijos suteikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“, kuriuo prašė suteikti informaciją: „Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija projektuoja grąžintiną/grąžintinus natūra žemės sklypą/sklypus, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje? Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja žemės sklypo/sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534? Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino natūra grąžintino/grąžintinų žemės sklypų/sklypo planą/planus?“

Pareiškėja 2023-01-27 pakartotinai kreipėsi su prašymu „Dėl informacijos suteikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023-04-06 raštu Nr.49SD-3856-(14.49.136 E.) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, persiųsdamas pareiškėjos 2022-08-25 prašymą.

Administracijos tvarkymo ir administravimo skyrius priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, piliečiams atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį“.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, teigia, kad ginčo teritorija, t. y. Žemės plotai Nr. 1, 2 ir 3 patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, ji yra laisva bei neužstatyta, kas leistų pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą šioje teritorijoje atkurti nuosavybės teises natūra.

Pagal Atkūrimo įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis (toliau - Sąlygos), piliečiams grąžinama natūra tik laisva (neužstatyta) bei nepriskirta valstybės išperkamai žemė.

Byloje pateiktos schemos patvirtina, kad jose nurodytos teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-97 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius patenka į neurbanizuojamą intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, o kita dalis teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir į Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės“ patvirtinto detaliojo plano (TPDR Nr. T00057834) ribas, pagal kurio sprendinius ši teritorija numatyta kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zona. Pažymėtina, kad minėtos teritorijos naudojamos gyventojų poreikiams.

Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad minėtos teritorijos patenka į Vilniaus miesto dalį - vadinamą Lazdynais, kuri, kaip saugomas kultūros paveldo objektas, įregistruota registre (unikalus objekto kodas 16079).

Schemos duomenys tvirtina, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja prašo suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą, užimta gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais - pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštele, želdynais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų, bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracijos direktorius 2023-04-25 raštu Nr. A51-72228/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir NŽT apie rėžinius kaimus (sąraše yra ir (duomenys neskelbtini), rėžinis kaimas), kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, o nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai pagal kompetenciją turėtų būti sprendžiami Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, todėl Administracija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai piliečiams atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Ginčijamas Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl darytina išvada, kad Administracija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti.

Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę Administraciją atlikti veiksmus – kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išnagrinėti jos 2022-08-25 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kurį 2022-09-26 NŽT) Vilniaus miesto skyrius raštu Nr.49SD-11644-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ persiuntė atsakovei, t. y. parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, raštu informuojant apie tai jos atstovus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

TeisėjaiJūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė