Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. T., jos atstovui advokatui E. V., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios ir gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, neteistos administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstove, 2019 m. lapkričio 7 d., 13.46 val. (duomenys neskelbtini), pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), ir joje neteisingai nurodė prekės vertę (22 ir 42 deklaracijos langeliai) – 1277,80 Eur, kai prekės vertė sąskaitoje (INVOICE) Nr. 12622 (2019 m. lapkričio 1 d.) yra 12277,80 Eur, dėl ko neteisingai apskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai (46 ir 47 langeliai): pateiktoje deklaracijoje apskaičiuota 274 Eur PVM mokesčio, o turi būti sumokėta 2584 Eur PVM mokesčio, deklaracijoje apskaičiuoto ir privalomo sumokėti PVM mokesčio skirtumas – 2310 Eur, kas sudaro 46,2 bazinių baudų ir nuobaudų dydžius, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu R. T. parodė, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, kad pildydama importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), padarė rašymo apsirikimo klaidą, o elektroninėje sistemoje pateikdama dokumentus (priedus prie deklaracijos), prisegė ir muitinei pateikė teisingus duomenis, todėl nurodytų teisės aktų reikalavimų R. T. nepažeidė. Muitinės elektroninėje sistemoje buvo prisegti tinkami dokumentai, su teisingais duomenimis. R. T. pati pastebėjusi savo klaidą, kreipėsi su prašymu dėl padarytos klaidos ištaisymo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, nes jau buvo pradėta administracinė teisena dėl klaidos deklaracijoje. Teigė, kad ji turėjo galimybę ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, paspausdama redagavimo mygtuką, kadangi elektroninėje sistemoje buvo pateikti neteisingi duomenys, tačiau klaidos taisymui reikia muitinės atstovo sutikimo, o muitinė to padaryti neleido. Padarytą rašymo apsirikimo klaidą R. T. pastebėjo valandos bėgyje. R. T. prisipažįsta, kad suklydo įrašydama skaičiukus, tyčia pateikti netikslių duomenų siekiant mokesčių nemokėjimo, tikrai neketino. Jei Klaipėdos muitinė šios klaidos nebūtų pastebėjusi, vėliau vis tiek ši klaida būtu pastebėta ir žala valstybei nebūtų kilusi.

R. T. atstovas advokatas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad deklaracijos yra teikiamos elektronine sistema, muitinei susirašinėjant su duomenų pateikėju. Kiekvienas veiksmas, teikiami prašymai yra fiksuojami atitinkamuose elektroninės sistemos vietoje. Langelyje „elektroninės deklaracijos tikslinimas“ R. T. nurodė, kad pildant elektroninės importo deklaracijos 22 langelį dėl techninės klaidos buvo įrašyti klaidingi duomenys, vietoje 1277,80 Eur turi būti įrašyta 12277,80 Eur. Ji pateikė naują, patikslintą deklaraciją ir paprašė priimti, tačiau Klaipėdos muitinė tą pačią dieną pateikė neigiamą atsakymą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė R. S. teismo posėdyje nurodė, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia pateikti deklarantui patikslintą deklaraciją iki kol nėra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Yra Europos parlamento tarybos reglamento 252/2013 2013 m. spalio 9 d., Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris neleidžia taisyti pateiktos deklaracijos, kai muitinė nustato, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Nurodė, kad minėtas teisės aktas neleidžia patikslinti deklaracijos, kai muitinė nustato, kad duomenys yra neteisingi. Pateiktus tam tikrus duomenis muitinės pareigūnai tikrina juos, nustačius neatitikimus, muitinė apie klaidingus duomenis elektroniniu laišku praneša ūkio subjektui. Šiuo atveju buvo visiškai kitaip, nei aiškina R. T. ir jos atstovas. Dėl atitinkamų normatyvų deklaracija buvo nukreipta į „geltonąjį kanalą“, kur atidžiau tikrinamos deklaracijos. Nors deklaracijos priede ir buvo pridėta sąskaita (Invoisas) apie tikrąją prekių vertę, tačiau pačioje deklaracijoje buvo padaryta akivaizdi klaida. Kol nepradėta administracinė procedūra, galima daug kartų tikslinti deklaraciją, į ką ir nurodo ir ES teisės aktai. Šiuo atveju R. T. klaidos nepastebėjo, deklaracijos nepatikslino. Iš susirašinėjimo, pateikto medžiagoje matyti, kad tik tada, po kelių valandų, kai buvo pasikreipta į juridinį asmenį dėl neteisingai deklaruotos jo prekių vertės, buvo pateikta patikslinta deklaracija, tačiau jos priimti jau nebebuvo galima dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Buvo pranešta, kad dėl pateiktų duomenų ženkliai skiriasi mokesčiai ir informavo, kad Europos tarybos reglamentas jau nebeleidžia taisyti pateiktos deklaracijos, ir kodėl. Pažeidimas buvo užfiksuotas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo atveju nevertinama, ar R. T. norėjo padaryti šį pažeidimą, ar nenorėjo, muitinė užfiksavo pažeidimo faktą, t. y. neteisingos deklaracijos pateikimą. Prie R. T. pateiktos deklaracijos buvo pridėta sąskaita su tikrąja verte, tačiau ne kita (patikslinta) deklaracija, kaip kad bandome teisme teigti. R. T. turėjo galimybę tikslinti deklaraciją iki pareigūnams pastebint, kad duomenys yra neteisingi, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad žalos atsiradimas ar neatsiradimas veikos klasifikavimui reikšmės neturi. Teigė, kad teisės aktai nenumato prekių deklaravimo tvarkos, prekės deklaruojamas sutartyse numatyta tvarka pagal nustatytas ir patvirtintas deklaracijų formas. Neužpildžius reikiamų duomenų, techniškai negalima pateikti pačios deklaracijos. Nurodė, kad bet kokia klaida gali būti ištaisyta deklaranto prašymu, kol nėra užfiksuotas pažeidimas. Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui taisyti pateiktas prekių deklaracijas, tokia teisė laisvai realizuojama, todėl administracinė atsakomybė turi būti taikoma formaliai.

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. elektroninės importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje yra deklaruotos prekės (sėdimieji baldai su metaliniais karkasais). Deklaracijos 22 langelis nurodo valiutą ir bendrąją faktūrinę vertę – 1277 Eur, 46 langelis nurodo prekių vertę – 1 277,8 Eur (b. l. 3) .

Iš pateiktos sąskaitos „INVOICE“ matyti, kad bendra prekių vertė sudaro 12 277,80 Eur (b. l. 4).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. elektroninės importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje yra deklaruotos prekės (sėdimieji baldai su metaliniais karkasais). Deklaracijos 22 langelis nurodo valiutą ir bendrąją faktūrinę vertę – 12 277 Eur, 46 langelis nurodo prekių vertę – 12 277,8 Eur (b. l. 42) .

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Būtent pagal šią teisės normą administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. T..

Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Neginčytina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

R. T. savo kaltės nepripažino, teigė, kad pildydama importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), padarė rašymo apsirikimo klaidą, o elektroninėje sistemoje pateikdama dokumentus prisegė ir muitinei pateikė teisingus duomenis, todėl nurodytų teisės aktų reikalavimų ji nepažeidė. Nors R. T. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad klaidingus duomenis pateikė ne dėl to, kad siekė suklaidinti muitinę ar ką nors nuslėpti, o dėl to, kad pildydama deklaraciją suklydo įrašydama skaičius, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos įsitikinti, kad teikiami duomenys muitinei yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje. Būtina atsižvelgti į tai, kad R. T. turi didelę patirtį deklaravimo srityje, ne kartą jai skirtos žodinės pastabos už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, abejoti, kad ji galėjo nežinoti ar nesuprasti, jog būtent jai, kaip deklarantei, kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog jau nuo 2015 metų R. T. užsiima muitinės tarpininkės veikla, konstatuotina, jog ji yra profesionali deklarantė, gebanti faktiškai deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, jai yra žinoma prekių deklaravimo tvarka ir jos, kaip deklarantės, teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog R. T., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiau pildyti visus deklaracijos laukus ir patikrinti teikiamą informaciją. Teismo posėdžio metu R. T. atstovas teigė, kad nėra nustatytos prekių deklaravimo tvarkos, tačiau asmeniui, beveik ketverius metus besiverčiančiam profesionalia muitinės tarpininko veikla, kilus klausimų dėl prekių deklaravimo tvarkos ar neaiškumų, jo, kaip deklaranto, teisių ar pareigų turinio ar apimties, jis kreiptųsi į atitinkamas institucijas dėl šių klausimų išaiškinimo ir neaiškumų pašalinimo. Į teisėjo klausimą R. T. atsakė, kad jai viskas yra suprantama ir ji žino, kuo yra kaltinama bei kokią klaidą pildant deklaraciją padarė, taip pat žinomos jos veiklą reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, jog R. T., neva nežinodama prekių deklaravimo tvarkos ar savo teisių ir pareigų, būtų bandžiusi šią tvarką išsiaiškinti. Akivaizdu, jog motyvas dėl prekių deklaravimo tvarkos aprašymo nebuvimo yra siekis išvengti administracinės atsakomybės už deklaravimo tvarkos pažeidimus, už kuriuos, kaip minėta, R. T. anksčiau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn kelis kartus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad R. T. jai inkriminuotus veiksmus padarė suvokdama jų neteisėtumą ir norėdama taip elgtis, siekdama dėl šio pažeidimo padarymo atsiradusių padarinių bei leisdama jiems kilti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinį nusižengimą ji padarė tyčia. Tačiau, kaip jau buvo minėta, svarbu pažymėti, kad tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju R. T. nenumatė, jog jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos padarytame administraciniame nusižengime yra ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. T. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, jeigu jis nebūtų nustatytas, padarytas net ir neatsargiai, sudaro prielaidas ūkio subjektui, turinčiam pareigą mokėti mokesčius, išvengti dalies mokestinės prievolės), į nusižengimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą (padarytas neatsargiai), pažeidėjo asmenybę – R. T. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nusižengimo padarymo yra padariusi kitų su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu susijusių administracinių nusižengimų (dažniausiai R. T. buvo skiriamos žodinės pastabos), neteista, dirba, taip pat atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad R. T. už administracinio nusižengimo padarymą skirtina bauda, kuri artima straipsnio sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Teismo vertinimu, tokia nuobauda bus teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinkanti pažeidėjo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, bei jai paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.