Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, teista 2010-04-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjusi, teistumas išnykęs, kaltinama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nuo 2007-06-03 iki 2015-09-29 eidama Sodų bendrijos „G.“ (toliau – SB ,,G.“), bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkės pareigas, užimamų pareigų ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ pagrindu būdama atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 42 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato ūkio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas“, nes neinventorizavo ir nenustatė neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto (administracinio pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinės, esančios SB “G.”, (duomenys neskelbtini);

- Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 50 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama ūkio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes neįformino Bendrijos naudojamo ilgalaikio turto (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės) pradžios apskaitos dokumentu;

- Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų 2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1934 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas”, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikimą laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes nepateikė bendro naudojimo objektų aprašo ir neatliko turto inventorizacijų.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-10-01.

Kaltinamoji G. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007-06-03 tapo SB ,,G.“ pirmininke. Pradėjusi eiti šias pareigas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iš anksčiau dirbusio pirmininko neperėmė, su buhaltere D. V. viską pradėjo nuo nulio. Kontora ir siurblinė buvo pastatytos dar 1970 metais, juos pastatė ,,D.“, SB ,,G.“ jais naudojosi, bet niekas neįteisino bendrijos vardu, kadangi nebuvo pastatų dokumentų. Ankstesni pirmininkai tuo nesirūpino. Pirmą kartą į Registrų centrą ji kreipėsi 2007-01-15, kuomet buvo bendrijos pirmininko K. pavaduotoja, antrą kartą kreipėsi raštu 2010-09-15. Buvo pasakyta, kad reikia surinkti visų 447 sodininkų parašus. Ji iškėlė šitą klausimą SB ,,G.“ valdybos posėdyje ir pradėjo rinkti parašus, o kai surinko 327 parašus, bendrijos pirmininku 2015-09-29 tapo K. P., todėl neįvykdė to, ką planavo. Ji pati pildė pastato deklaraciją ir teikė ją Registrų centrui, iš ,,Registrų“ centro pasiėmė matininko aprašymą apie pastatų būklę, pati kreipėsi į archyvą, tačiau ten pastatų dokumentų nebuvo. Nesant pastatų dokumentų negalėjo jų įtraukti į buhalterinę apskaitą kaip ilgalaikio materialaus turto, negalėjo nustatyti jų vertės. Administracinis pastatas – kontora ir siurblinė yra SB ,,G.“ teritorijoje, šie pastatai yra veikiantys, jie buvo remontuojami sodų bendrijos lėšomis. Siurbline naudojosi ne tik SB ,,G.“, bet ir kitos sodų bendrijos, kurioms SB ,,G.“ išrašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas.

Liudytoja D. V. parodė, kad nuo 2010-04-15 iki 2016-01-19 dirbo buhaltere SB ,,G.”. Bendrija visą laiką naudojosi administraciniu pastatu – kontora, vandens siurbline, tačiau į apskaitą šie pastatai nebuvo įtraukti, nenustatyta jų vertė, naudojimosi pradžia, jie neinventorizuoti, nes jie nebuvo įregistruoti Registrų centre kaip bendrijos turtas. G. A. jai pateikė kontoros ir siurblinės inventorizacijos bylutę, bet ji negalėjo jų įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes nebuvo atlikta teisinė inventorizacija, pastatai nebuvo įregistruoti kaip SB ,,G.“ nuosavybė. Kartu su G. A. skambino į Registrų centrą, kur sužinojo, kad reikalinga surinkti visų bendrijos narių parašus. Žino, kad reikia nustatyti neatlygintinai naudojamo turto vertę, bet nežino, kaip tai padaryti nesant pastatų dokumentų. Inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes turi būti vadovo įsakymas. Siurbline naudojosi ir kitos sodų bendrijos, SB „G.“ paskaičiuodavo ir proporcingai išdalindavo mokesčius už suteiktas paslaugas, organizavo remonto darbus, nes pastatai buvo prastos būklės.

Liudytojas N. R. parodė, kad SB „G.“ nariu yra nuo 1967 metų, laikotarpiu, kai valdybos pirmininke buvo G. A., jis buvo valdybos nariu. SB „G.“ naudojosi administraciniu pastatu – kontora, vandens siurbline, kuria naudojosi ir kitos bendrijos, pastatai yra veikiantys. Minėti pastatai nebuvo įtraukti į SB ,,G.“ buhalterinę apskaitą, nes jie pastatyti dar sovietiniais laikais, jų dokumentų nebuvo, o ankstesni pirmininkai jų neįteisino. Kai valdybos pirmininke tapo G. A., per susirinkimą buvo kalbėta apie pastatų įteisinimą, buvo renkami sodininkų parašai, bet kažko pritrūko ir nepabaigė.

Liudytojas R. G. parodė, kad yra SB „G. revizijos komisijos narys ir bendrijos narys. SB ,,G.“ naudojosi kontora ir siurbline, kurios buvo statytos tarybiniais laikais. Siurbline realiai naudojosi 8 bendrijos. Ši siurblinė kaip ir kontora neįregistruotos. Ankstesni pirmininkai nebandė įregistruoti šių pastatų, o G. A. pradėjo tai daryti: rinko parašus, suformavo kadastrinę bylą. Kai jis buvo revizijos komisijos pirmininku, klausė dėl šio turto inventorizacijos. Jam buvo pasakyta, kad neįregistravus šio turto Registrų centre, nieko negalima daryti. Visuotiniame sodų bendrijos narių susirinkime klausimas dėl pastatų įteisinimo nebuvo keliamas, apie tai buvo kalbama tik Valdybos narių susirinkime.

Liudytojas L. M. parodė, kad SB „G.“ nariu yra nuo maždaug 2010-2011 metų, valdybos nariu buvo laikotarpiu, kai pirmininkavo G. A.. SB „G.“ naudojasi kontora, vandens siurbline. Kiek žino, jie neįteisinti, nes nebuvo dokumentų, nebuvo įteisinta žemė, reikėjo rinkti parašus. Tuo užsiėmė G. A., bet nespėjo, nes pasikeitė pirmininkas. Siurbline naudojosi dar 8 sodų bendrijos. Abu pastatai buvo suremontuoti bendrijos narių lėšomis. Pastatai nebuvo inventorizuoti, tačiau visi laikė, kad jie priklauso SB ,,G.“, nes jais naudojosi.

Liudytoja V. J. parodė, kad SB „G.“ nare yra nuo 1968 metų, valdybos nare buvo, kai pirmininkavo G. A.. SB „G.“ naudojosi kontora, vandens siurbline. Žinojo, kad jie neįregistruoti, nes nebuvo dokumentų. Buvusieji pirmininkai išvis netvarkė dokumentų. Registrų centre sužinojo, kad norint pastatus įteisinti, reikia surinkti bendrijos narių parašus. Tai darė ji, G. A. ir E. G., bet parašų surinkti nespėjo, nes buvo išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas. Administracinis pastatas – kontora veikė, jame sėdėjo žmonės, o siurbline naudojosi ne tik SB ,,G.“, iš viso šešios bendrijos.

Liudytojas E. G. parodė, kad nuo 2008 iki 2014 metų buvo SB ,,G.“ brigadininkas. Siurblinė priklauso 8 sodų bendrijos, o kontora – tik SB „G.“. Šiuos pastatus pastatė ,,Dirbtinis pluoštas“ maždaug 1969 metais. Jie nebuvo įteisinti, nes tuo niekas neužsiėmė. Tik G. A. pradėjo tvarkyti dokumentus, rinkti parašus. To padaryti nespėjo, nes pasikeitė valdybos pirmininkas.

Liudytoja O. M. parodė, kad nuo 1967 metų yra SB ,,G.“ nare, o 2007-2010 metais dirbo bendrijos buhaltere. Tuo laikotarpiu valdybos pirmininke buvo G. A.. SB ,,G.“ naudojosi kontora ir siurbline, kurie buvo pastatyti ,,Dirbtinio pluošto“ lėšomis, tačiau jokių dokumentų apie pastatų perdavimą SB ,,G.“ nėra, šie pastatai į SB ,,G.“ buhalterinę apskaitą įtraukti nebuvo. Siurbline naudojosi gal 5-6 sodų bendrijos, o SB ,,G.“ surinkdavo iš kitų bendrijų pinigus už elektrą ir kitas išlaidas. Kai ji pradėjo dirbti buhaltere, ankstesnis pirmininkas K. jokių šių pastatų dokumentų neperdavė. Ji visą laiką manė, kad šiuos pastatus reikia įteisinti, tačiau kaip buhalterė į tai nesigilino. Visuotiniame sodų bendrijos narių susirinkime šis klausimas nebuvo keliamas. G. A., kaip valdybos pirmininkė, jai nebuvo davusi nurodymo apskaityti šiuos pastatus.

Liudytojas N. D. parodė, kad SB „G.“ nariu yra nuo maždaug 1993 metų, valdybos nariu buvo laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2015-09-29. SB „G.“ naudojosi kontora, vandens siurbline, kuria naudojosi dar 6 sodų bendrijos. Kai Registrų centras pradėjo numeruoti sodus, maždaug 2014 metais, sužinojo, kad šie pastatai neįregistruoti. Valdybos posėdžių metu pradėjo spręsti, ką daryti. G. A. ėmėsi iniciatyvos, sužinojo, kad reikia rinkti parašus. 2015 m. vasarą pradėjo juos rinkti, bendrijos narių yra apie 400, todėl buvo labai sunku surinkti tiek parašų, be to, 2015-09-29 pasikeitė valdybos sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

2016-08-01 SB „G.“ ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/108 patvirtina, kad pagal tyrimui pateiktus SB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, jog SB „G.“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-10-01 iš dalies negalima nustatyti SB „G.“ turto. Turto iš dalies negalima nustatyti, kadangi neinventorizuota ir nenustatyta neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertė (administracinio pastato – kontoros ir siurblinės), dėl to pažeista Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. IK-372 (su pakeitimais) patvirtintų “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 42 punkto reikalavimai, kad „Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato ūkio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei pamosimu naudoti susijusias išlaidas“; apskaitos dokumentu neįforminta bendrijos naudojamo ilgalaikio turto pradžia, dėl to pažeista Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. IK-372 (su pakeitimais) patvirtintų “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 50 punkto reikalavimai, kad „Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama ūkio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu“; nepateiktas bendro naudojimo objektų aprašas ir neatlikta turto inventorizacija, dėl to pažeista Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 (su pakeitimais) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimai, kad „Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas“. Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų SB ,,G.” apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, .kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr.lX-574 21 straipsnį “Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal SB ,,G.” Įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2013-06-06, 37 punktą „Bendrijos valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas“. Tiriamuoju laikotarpiu SB ,,G.” bendrijos pirmininke laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2015-09-29 buvo G. A. (3 t., b.l. 74-200, 4 t., b.l. 1-109).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. D. teisiamajame posėdyje 2016-08-01 išvadą Nr. 5-2/108 patvirtino ir paaiškino, kad SB ,,G.“ neatlygintinai naudojosi administraciniu pastatu – kontora ir siurbline. Naudojimosi faktą nustatė iš liudytojų parodymų, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, statinio plano, pagrindinio pastato aplikacijos, kadastrinių matavimų duomenų, sąskaitų už elektrą, vandenį. Nors siurbline naudojosi ir kitos bendrijos, iš apskaitos dokumentų matyti, kad SB ,,G.“ išrašydavo joms sąskaitas ir surinkdavo pinigus. SB ,,G.“ prižiūrėjo, remontavo, išlaikė abu pastatus, o kitoms bendrijos pateikdavo sąskaitas ir visas išlaidas įtraukdavo į bendrijos apskaitą. Kontorą remontavo tik SB ,,G.“ savo narių lėšomis. Jokių susitarimų dalintis turtą tarp bendrijų nebuvo, yra tik sąskaitos ir susitarimai dėl atsiskaitymų. Tai rodo, kad bendrija eksploatavo ir valdė šiuos pastatus. Kadangi nėra jokių dokumentų apie apmokėjimą už šiuos pastatus, padarė išvadą, kad bendrija jais naudojosi neatlygintinai. Tam, kad šį turtą įtraukti į apskaitą, nereikalinga teisinė registracija Registrų centre, bendrijos narių parašai. Kauno rajono savivaldybės raštas (6 t., b.l. 120), jog minėti pastatai nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė ir nėra duomenų apie jų perdavimą SB ,,G.“, įtakos jos išvadai neturi. Bendrijos pirmininkas turėjo surašyti laisvo formos aktą apie šio turto naudojimą. Nesvarbu, kad turtas nebuvo perduotas bendrijai, pakako surašyti aktą, atlikti šio turto vertinimą, inventorizuoti šį turtą ir sudaryti aprašą. Jei būtų nustatyta, kad pastatais bendrija nesinaudojo, kiltų klausimas, kokiu pagrindu ji bendrijos narių lėšomis juos remontavo.

Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės registracijos nėra (6 t., b.l. 135).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-14 raštas Nr. SD-517 patvirtina, kad administracinis pastatas – kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, esanti SB ,,G.“, (duomenys neskelbtini), nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų apie šio turto perdavimą SB ,,G.“ (6 t., b.l. 120).

Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ 2016-09-20 informavo, kad paslaugų apskaitos sistemos ir Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Kauno filialo gautų bei siunčiamų dokumentų registrų duomenimis, SB ,,G.“ prašymų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus (suminėti) ir paklausimų dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, Valstybės įmonėje ,,Registrų centras“ Kauno filiale gauta nebuvo (4 t., b. l. 182-183).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas aplaidžiai organizavus buhalterinės apskaitos tvarkymą G. A. pasitvirtino.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-370-139/2017).

Nors savo kaltės G. A. nepripažino, paaiškindama, kad nesant SB ,,G. teritorijoje stovinčių administracinio pastato – kontoros ir siurblinės dokumentų, negalėjo jų inventorizuoti, nustatyti jų vertę ir įtraukti juos į ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, tačiau byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog būtent dėl SB ,,G.“ valdybos pirmininkės G. A. neveikimo organizuojant buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti minėtos bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-10-01.

Byloje apklaustų liudytojų: D. V., N. R., R. G., L. M., V. J., E. G., O. M., N. D. parodymais bei 2016-08-01 specialisto išvada Nr. 5-2/108 nustatyta, kad SB ,,G.“ naudojosi AB ,,Dirbtinis pluoštas“ sukurtu turtu: administraciniu pastatu – kontora bei siurbline. Liudytojai patvirtino, kad abu pastatai funkcionavo, veikė pagal paskirtį, iš specialisto išvados nustatyta, kad minėti pastatai buvo remontuojami SB ,,G.“ lėšomis. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog SB ,,G.“ neatlygintinai naudojosi ilgalaikiu materialiuoju turtu: administraciniu pastatu – kontora bei siurbline.

Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 42 punkte nurodyta, kad „neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato ūkio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas“. G. A., būdama SB ,,G.“ valdybos pirmininke, šiuo atveju neinventorizavo ir nenustatė neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės), vertės, nors pagal užimamas pareigas privalėjo organizuoti tokių veiksmų atlikimą.

Tų pačių taisyklių 50 punkte įtvirtintas reikalavimas kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžią įforminti ūkio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu, be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju G. A., būdama SB ,,G.“ valdybos pirmininke, neįformino bendrijos naudojamo ilgalaikio turto (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės) pradžios apskaitos dokumentu, nors pagal užimamas pareigas privalėjo organizuoti tokių veiksmų atlikimą.

Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų 2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1934 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas. Su šia įstatymo norma sietinas ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimas, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikimą laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. G. A., būdama SB ,,G.“ valdybos pirmininke, šiuo atveju nepateikė bendro naudojimo objektų (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės) aprašo ir neatliko turto inventorizacijų, nors pagal užimamas pareigas privalėjo organizuoti tokių veiksmų atlikimą.

Kaltinamosios G. A. paaiškinimai, jog aukščiau paminėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų nevykdė dėl to, kad prieš ją dirbę valdybos pirmininkai jai neperdavė administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės dokumentų, o neturėdama dokumentų, negalėjo įtraukti minėtų objektų į buhalterinę apskaitą ir tai, kad ji vienintelė iš pirmininkų ėmėsi konkrečių veiksmų (kreipėsi į Registrų centrą, pradėjo rinkti SB ,,G.“ narių parašus), siekiant pastatų įteisinimo, neatleidžia jos nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, akivaizdu, kad SB ,,G.“ naudojosi administraciniu pastatu – kontora ir vandens siurbline, netgi juos remontavo bendrijos lėšomis, todėl, neįtraukus šių pastatų į buhalterinę apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus, neinventorizavus ir nenustačius šio turto vertės, SB ,,G.“ buhalterinė apskaita neatitinka tikrosios faktinės padėties – iš dalies negalima nustatyti minėtos bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-10-01. Gynybos argumentas, kad SB ,,G.“ nepriklausantis turtas (Registrų centro duomenimis, iki šiol neįregistruota administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės nuosavybė), negalėjo būti įtrauktas į bendrijos buhalterinę apskaitą, taip pat nepaneigia kaltinamosios atsakomybės, kadangi SB ,,G.“ neatlygintinai naudojosi minėtu turtu, jį remontavo, netgi išrašė sąskaitas ir kitoms sodų bendrijoms už vandens siurblinės paslaugas. Ir nors minimas turtas nebuvo perduotas SB ,,G.“, ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialistės paaiškinimu, tokiu atveju pakanka surašyti aktą, atlikti šio turto vertinimą, jį inventorizuoti ir sudaryti aprašą. Kadangi G. A., nuo 2007-06-03 iki 2015-09-29 būdama SB ,,G.“ valdybos pirmininke, tokių veiksmų neorganizavo ir neužtikrino buhalterinės apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-10-01. G. A. veikė nusikalstamai nerūpestingai – nors ir nenorėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau ji turėjo ir galėjo juos numatyti. Tokie jos veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu G. A. buvo kaltinama ne tik neorganizavusi SB ,,G. buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir aplaidžiai ją tvarkiusi. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog laikotarpiu nuo 2007-06-03 iki 2015-09-29, kuomet G. A. užėmė bendrijos valdybos pirmininkės pareigas, bendrijoje dirbo ir buhalterės: D. V. nuo 2010-10-03 iki 2014-11-28 ir nuo 2014-12-01 iki 2015-12-31, prieš tai – O. M.. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasacinė 2016-11-29 nutartis Nr. 2K-370-139/2016), G. A. negali būti tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu BK 223 straipsnio 1 dalies kontekste, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

G. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant G. A. asmenybę, pažymėtina, kad ji anksčiau teista, tačiau 2012-05-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjusi, todėl laikytina, kad ji neteista (BK 97 str. 6 d.), kaltinamoji bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruota, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sulaukusi pensinio amžiaus.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus ir turinčiam neįgalumą, skirti viešųjų darbų bausmę, netikslinga, todėl kaltinamajai skirtina BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nustatant paskirtos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji turi neįgalumą, yra sulaukusi pensinio amžiaus, todėl skiriama ženkliai už bausmės vidurkį mažesnė bauda, taip nustatomas ilgesnis negu įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduotus SB „G.“ valdybos pirmininkui K. P., palikti AB „G.“ nuosavybėje (5 t., b.l. 16-17).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 24 MGL (903,84 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Baudą privaloma sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – SB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduotus SB „G.“ valdybos pirmininkui K. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti AB „G.“ nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.