Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-13 · Administracinė byla Nr. eA-2152-415/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
eA-2152-415/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04756-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2152-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04756-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S35448 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjo teises. Sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo ir neįvertinus kartu su prašymu pateiktų dokumentų. Sprendimas grindžiamas argumentais ir motyvais, neturinčiais įtakos klausimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo išspręsti, pažeidžiant gero administravimo principą, todėl jis turėtų būti panaikinamas.

2.2. Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas, nes priimant Sprendimą nebuvo vertinami pareiškėjo duomenys, pagrindžiantys prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindą, t. y. kad pareiškėjas ketina vykdyti religinę veiklą Lietuvos Respublikoje, o pats atsisakymas išduoti tokį leidimą grindžiamas su prašymu nesusijusiais argumentais, t. y. jo ūkinės komercinės veiklos vykdymu ir jam paskirtomis nuobaudomis.

2.3. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 2 d. vykdo religinę veiklą. Jis atsakovui pateikė 2022 m. sausio 2 d. savarankiškos veiklos sutartį Nr. 20/01, kuria įsipareigojama vykdyti savanorišką veiklą ne daugiau kaip 20 val. per savaitę, taip pat Vilniaus stačiatikių šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijos klebono K. L. paaiškinimą. Daugiau dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo vykdomą religinę veiklą, atsakovas pareiškėjo pateikti neprašė.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo pateiktas jo religinės veiklos vykdymo pagrindu, jam esant Vilniaus stačiatikių šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijos nariu, todėl būtent aplinkybės, pagrindžiančios šią vykdomą veiklą, jos vykdymo realumą turėjo būti įvertintos Migracijos departamento, nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Tačiau Migracijos departamentas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas ir vertino aplinkybes, nesusijusias su prašymu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas vertino pareiškėjo praeityje ir šiuo metu vykdomą ūkinę komercinę veiklą, jam taikytas sankcijas už mokestinius pažeidimus, nuobaudas už administracinius nusižengimus bei pradėtą baudžiamąjį procesą bei šių duomenų pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tinkamu teisiniu pagrindu atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos nesusijusios su pateiktu prašymu ir galėtų būti vertinamos kitame kontekste.

2.5. Pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo nagrinėjamas pusantrų metų ir šis terminas viršija maksimalius tokio prašymo išnagrinėjimo terminus. Migracijos departamentas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių maksimalus prašymo išnagrinėjimo terminas buvo viršytas kelis kartus.

2.6. Migracijos departamentas nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus, pažeisdamas pareiškėjo teisę būti išklausytam. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi duomenimis, nesusijusiais su prašymo dalyku, peržengė prašymo nagrinėjimo ribas, pažeidė gero administravimo principą, teisingumo, teisėtumo ir protingumo principus, todėl Sprendimas turėtų būti panaikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo keturis nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 1 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad pareiškėjas teikė Migracijos departamentui melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas turi mokestinę nepriemoką VMI, todėl nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodyti pagrindai, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieno pareiškėjo prašymą, atsižvelgia ne tik į patį prašymą, bet ir į visumą aplinkybių, svarbių priimant sprendimą ir nustatant, ar pareiškėjas atitinka visus Įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei patikrina, ar nėra leidimo laikinai gyventi neišdavimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas ne tik pareiškėjo prašymas ir prie prašymo pridėti dokumentai, bet ir kita Sprendimui priimti reikšminga informacija. Šių duomenų pagrindu ir buvo priimtas motyvuotas bei pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.4. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaravo, kad jo pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – teisėta veikla. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenų visumą, pareiškėjo migracijos istoriją, nustatė, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą įmonėje ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, todėl Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ir pačiame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis.

4.5. Pareiškėjas neginčija Migracijos departamento Sprendime nustatytų faktų, o Sprendimą vertina kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų. Migracijos departamentas išanalizavo byloje esančių duomenų visumą, faktines aplinkybes susiejo su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, sudarė jam galimybę pateikti paaiškinimus, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.

4.6. Aplinkybė, kad prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau, nei Įstatyme numatytas nagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dalį pareiškėjo nurodomo laikotarpio pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o prašymo nagrinėjimas iš esmės užtruko dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. D. skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti religinę veiklą, t. y. jis yra Vilniaus stačiatikių šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijos narys.

6.2. Pareiškėjas turėjo keturis jam nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 1 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo UAB „Conte Baltic“ dalyvis (nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo vienintelis UAB „Conte Baltic“ akcininkas ir direktorius). 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi 2 m. tuo pagrindu, kad jis buvo UAB „VanLee“ dalyvis (nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 12 d. buvo UAB „VanLee“ valdybos narys).

6.3. Pareiškėjas 2018 m. sausio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Bilan“ dalyvis (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. buvo UAB „Bilan“ akcininkas). Migracijos departamentas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą, pareiškėjui apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3477-189/2018 atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo. Nustatyta, kad pareiškėjas teikė Migracijos departamentui melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kas kelia pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, be to, pareiškėjas turi didesnę negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką VMI.

6.4. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas turi nepriemoką VMI. Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas išaiškino, jog pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas). Teismas nustatė, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo jam paskirtų baudų, neinformavo Migracijos departamento, kada ir ar ketina sumokėti baudas. Pareiškėjas vengia laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų bei vykdyti valstybės institucijų jo atžvilgiu priimtus sprendimus ir įpareigojimus.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi grindė prieštaringais bei tikrovės neatitinkančiais duomenimis taip siekdamas sau palankaus sprendimo, o dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipėsi tik todėl, kad bet kokiu įmanomu būdu būtų įteisintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintų sąlygų buvimas savaime nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas.

9. Teismas pažymėjo, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą, o kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė gero administravimo principo, įvertino ne tik pareiškėjo pateiktą prašymą ir įrodymus apie jo vykdomą religinę veiklą, tačiau ir visus kitus duomenys, reikšmingus sprendimui priimti, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Migracijos departamento padidėjusio darbo krūvio ir pareiškėjo netinkamo bendradarbiavimo su Migracijos departamentu, todėl vien tik dėl uždelsto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo negalima pripažinti priimto Sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.

III.

11. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. sirgo, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjo atstovas L. B. informavo teismą, kad pareiškėjas serga ir paprašė perkelti teismo posėdį dėl to, kad pareiškėjas asmeniškai pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, tačiau teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nedarbingumą. Pareiškėjas 2023 m. liepos 6 d. gavo pažymą, pagrindžiančią, kad jis nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 30 d. sirgo, nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ir šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismui atsisakius perkelti teismo posėdį, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, teikti paaiškinimus byloje.

12.2. Informacija apie pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisakymus išduoti vizas / leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui yra prieinama ir žinoma, nes jis disponuoja šia informacija. Atsakovas, be kita ko, turi prieigą prie SODROS informacinės sistemos, kurioje teikiama informacija apie pareiškėjo esamas ir buvusias darbovietes. Todėl pareiškėjui nenurodant tam tikrų duomenų, kai duomenys yra prieinami atsakovui, nepagrįstai laikoma, kad pareiškėjas sąmoningai slepia tam tikrus duomenis. Pareiškėjas dėl laiko stokos, streso ir kitų asmeninių priežasčių nenurodė duomenų apie visas savo darbovietes, praeityje priimtą sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

12.3. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nagrinėjamas pusantrų metų. Šis terminas kelis kartus viršija maksimalų leidimo laikinai gyventi išdavimo sprendimo priėmimo terminą. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių sprendimo priėmimas užtruko, o toks ilgas sprendimo priėmimas terminas pažeidė pareiškėjo teises.

12.4. Pareiškėjas nežinojo, kokios aplinkybės vertinamos priimant Sprendimą, o jeigu būtų žinojęs, būtų pateikęs išsamius paaiškinimus dėl jam skirtų baudų, jų mokėjimo ir apskundimo. Pareiškėjas yra pateikęs VMI prašymą leisti baudas mokėti dalimis per 24 mėn. Tai rodo pareiškėjo ketinimą įvykdyti įsipareigojimus valstybės biudžetui.

12.5. Pareiškėjas atsakovui pateikė savarankiškos veiklos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo vykdyti savanorišką veiklą ne daugiau kaip 20 val. per savaitę bei klebono K. L. paaiškinimą. Daugiau dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo vykdomą religinę veiklą, atsakovas pareiškėjo pateikti neprašė. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas vykdo religinę veiklą, kuri sudaro pagrindą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas, peržengdamas skundo nagrinėjimo ribas, įvertino aplinkybes visiškai nesusijusias su pareiškėjo prašymu.

12.6. Pareiškėjas neneigia, kad yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, tačiau šiai aplinkybei buvo suteikta ypatinga reikšmė ignoruojant visas kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo šeima, du mažamečiai vaikai, lankantys bendrojo ugdymo įstaigas, todėl yra pažeidžiama jo teisė į šeimos gerbimą. Šeiminius ryšius patvirtinančios aplinkybės yra ne mažiau reikšmingos nei pareiškėjo įsiskolinimai valstybei.

12.7. Migracijos departamentas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sprendime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tinkamu atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisiniu pagrindu, nes jos nesusijusios su pareiškėjo prašymu. Teismas formaliai konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės normomis, tačiau neanalizavo susidariusios situacijos, neįsigilino į susiklosčiusias aplinkybes bei jų neįvertino.

12.8. Teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių argumentų, neįvertino įrodymų, kuriais jis grindė savo poziciją dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pamatinių VAĮ principų pažeidimo, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, teismas atsižvelgė į visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir jo pateiktus duomenis. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovu, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtina įvertinti visą su pareiškėju susijusią informaciją, o ne kaip prašo pareiškėjas – pateikto prašymo ribose. Tiek Migracijos departamento, tiek teismo sprendimuose buvo išanalizuotos visos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl priimti sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus.

14.2. Migracijos departamentui neteikiami duomenys parodo asmenų nesąžiningumą. Pareiškėjas, pasirašydamas klausimyną, patvirtino, kad pateikta informacija yra išsami ir teisinga, tačiau ji neatitiko tikrovės. Todėl toks pareiškėjo elgesys suteikė pagrindą abejoti pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslu.

Šalies argumentai

14.3. Pareiškėjo argumentas, kad jo prašymas buvo nagrinėjamas pusantrų metų ir tai viršijo maksimalų terminą kelis kartus, turėtų būti vertinamas kritiškai. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau, nei Įstatyme įtvirtintas prašymo išnagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, dalį pareiškėjo nurodomo laikotarpio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o pats nagrinėjimas užtruko dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio ir pareiškėjo nebendradarbiavimo su atsakovu.

14.4. Aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nesuteikia pareiškėjui teisės gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas ginčija Sprendimą religijos, o ne šeimos susijungimo, pagrindu. Pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tik tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14.5. Teismo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Sprendime aptartos faktinės aplinkybės, jos susietos su teisės aktų normomis, todėl teismo sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Byloje nustatytos visos ginčui išspręsi reikšmingos aplinkybės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, o pateiks savo vertinimus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

16. Dėl šios Nutarties 12.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

16.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalimi, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

16.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo ligos, nes iki teismo posėdžio pradžios, o ir teismo posėdžio metu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ligą.

16.3. Pažymėtina, kad pareiškėjui teisme atstovavo advokatas, jam buvo sudarytos procesinės galimybės teikti visus argumentus, reikšmingus bylai išspręsti. Kad visi reikšmingi bylai argumentai buvo išdėstyti procesiniuose dokumentuose bei pareiškėjo atstovo teisme, patvirtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurias pareiškėjas norėjo išdėstyti pirmosios instancijos teisme, tačiau to negalėjo padaryti nedalyvaudamas posėdyje dėl ligos, ir kurios turėtų esminę reikšmę šios bylos galutinei procesinei baigčiai.

16.4. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo ligos procesinės teisės normų nepažeidė.

17. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais, kad yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, kai dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

18. Vertindamas, ar yra pagrindas užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bet kuriuo iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, atsakovas, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, privalo nustatyti, ar nėra sąlygų, dėl kurių tokį leidimą atsisakoma išduoti.

19. Šiuo atveju atsakovas nustatė du pagrindus, dėl kurių pareiškėjui atsakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19.1. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakoma išduoti, jeigu duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

19.2. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu jis pateikia išsamią informaciją apie save.

19.3. Vadovaujantis LLG aprašo 10.31 punktu, pareiškėjas pildė Migracijos departamento parengtą klausimyną. Pareiškėjas į prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2111-LLG-0278 anketos klausimą: „Ar buvo atsisakyta išduoti Jums vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę“, atsakė „Ne“ bei patvirtino, padėdamas varnelę, kad žino, jog už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tą patį atsakymą „ne“ užsienietis pateikė ir 2022 m. gruodžio 21 d. apklausos lape, atsakydamas į 24 klausimą: „Ar Jums buvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi kurioje nors valstybėje (jeigu taip – kada, kodėl ir kurioje)?“. Užsienietis 2022 m. lapkričio 28 d. atsiųstame klausimyne, atsakydamas į 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“), nurodė tik dvi darbovietes (UAB „Conte Baltic“ ir Dosnu, UAB). Migracijos departamento duomenimis, V. D. nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo įdarbintas UAB „VAN-LEE“, nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. – UAB „Ekoprojektai LT“, kurioje buvo akcininku nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki šios įmonės bankroto 2022 m. spalio 12 d., taip pat yra MB „Tėvo ir sūnaus galerija“ vadovu. Migracijos departamento parengtame klausimyne prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus, taip pat įspėjama, kad, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. V. D., pasirašydamas klausimyną, patvirtino, kad jo pateikta informacija yra išsami ir teisinga.

19.4. Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai teikė Migracijos departamentui melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

19.5. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakoma išduoti, jeigu užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);

19.6. Remiantis VMI 2023 m. kovo 22 d. duomenimis, pareiškėjo nepriemoka Lietuvos Respublikos biudžetui sudaro 2 465,37 Eur.

19.7. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu būtų priimti sprendimai dėl nepriemokos biudžetui išdėstymo ar mokėjimo atidėjimų, ar vyktų ginčai dėl nepriemokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

20. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta šios Nutarties 12.7 ir 12.8 punktuose nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Atsakovo priimtas sprendimas visiškai atitinka VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktų bei 10 straipsnio 5 dalies nuostatas – yra pagrįstas faktiniais duomenimis, teisiniai santykiai teisingai kvalifikuoti taikant teisę.

21. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai: dėl ilgo prašymo nagrinėjimo, dėl galimybės atsakovui pačiam rinkti duomenis apie pareiškėją ir kt., nėra reikšmingi galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

23. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis