- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- eI-3477-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02038-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. D., A. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., A. V. ir jų nepilnamečių vaikų E. D., E. D. (E. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–10), prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-626(00355), 627(00356), 628(00357), 629(00358) /17I-250, 251, 252, 253 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. D. bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiams A. V., E. D., E. D.“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu Sprendimu, nurodo, kad UAB „Bilan“ (toliau -Bendrovė) realiai vykdo veiklą, ką nustatė ir pats Migracijos departamentas savo sprendime bei ką patvirtina byloje esantys oficialūs įrodymai, o Migracijos departamento argumentas neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog įmonė teikia buhalterinės veiklos paslaugas (kurių teikimas nėra draudžiamas ir yra visiškai legali ir įprasta ūkinė veikla) kitoms įmonėms, kur dirba ar yra dalyviai trečiųjų šalių piliečiai, yra prieštaraujantis LR Konstitucijai, LR civiliniam kodeksui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas; pareiškėjas V. D. realiai užsiims veikla UAB „Bilan“ ir iš to gaus pajamas, tačiau šiuo metu jis, laikantis teisės aktų reikalavimų, negali įmonėje dirbti, nes nėra įsigaliojusi jo darbo sutartis, kuri galės įsigalioti tik kai pareiškėjas gaus leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl Migracijos departamento išvados, kad kyla abejonių dėl realios UAB „Bilan“ veiklos ir kad kyla abejonių dėl pareiškėjo realios veiklos bendrovėje, nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka realios tikrovės ir prieštarauja paties Migracijos departamento sprendime nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms, todėl sprendimas neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nustačius, kad pareiškėjas V. D. atitinka teisės aktų nustatytas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas, todėl atitinkamai ir pareiškėja A. V., ir nepilnamečiai vaikai E. D. bei E. D., kaip V. D. šeimos nariai, atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti, atsisakė skunde nurodyto prašymo iškviesti ir apklausti Bendrovės direktorių E. S.. Akcentavo, kad Migracijos departamentas neteisingai taikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes Bendrovė realiai vykdo veiklą ir teikia buhalterines paslaugas. Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (2 t., b. l. 1–10) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Ginčijamas sprendimas priimtas išanalizavus pareiškėjų pateiktus dokumentus, apklausus įmonės darbuotojus, patį pareiškėją, atlikus patikrinimą nurodytos įmonės adresu. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo veiklą bendrovėje ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t. y. Bendrovės verslo planas nepatvirtina, kad Bendrovė savo veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjo šeimos nariai neatitinka Įstatymo 43 straipsnyje sąlygų.
Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes bei patikrinimo medžiagą, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Bendrovės verslo planas parengtas ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 1 d. Be to, Bendrovės verslo planas yra be datos, todėl nepatvirtina, kad Bendrovė savo veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą, tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.
Nurodo, kad atsižvelgiant į surinktus duomenis apie juridinius asmenis, kuriems Bendrovė teikia paslaugas bei, kad Bendrovė teikia buhalterines paslaugas veiklą vykdančioms įmonėms, atsižvelgiant į nustatytus faktus apie Bendrovėje dirbančius asmenis, darytina išvada, kad viena iš Bendrovės veiklos sričių yra tarpininkavimas trečiųjų šalių piliečiams, padedant jiems gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Tai yra Bendrovė užsiima buhalterinių dokumentų tvarkymu bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Pažymi, kad Bendrovės direktorius E. S. yra gerai žinomas Migracijos departamentui, kaip tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Be to, Migracijos valdyba ne kartą vyko atlikti patikrinimų užsieniečių valdomų įmonių adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kadangi šiais adresas nuolatos steigiamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, o Migracijos departamentui gavus jų prašymus išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi, kilo pagrįstų abejonių dėl tokių įmonių veiklos realumo. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Migracijos departamento reikalavimas, kad paslaugos negali būti teikiamos įmonėms, kur dirba ar yra dalyviais trečiųjų šalių piliečiai, yra diskriminacinio pobūdžio, nes Migracijos departamentas netaikė tokio reikalavimo. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti dokumentai ir Migracijos departamento turimi duomenys.
Pažymi, kad tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad Bendrovė ir jos akcininkas pareiškėjas susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones, tai pat pažymi, kad minėtas užsienietis, būdamas Bendrovės akcininku, pats prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos. Migracijos departamentui, įvertinus surinktų duomenų visumą apie pareiškėją (tiek aplinkybę, kad jo leidimas buvo panaikintas, tiek apklausos metu pateiktus duomenis) ir su juo susijusius asmenis, kyla pagrįstų įtarimų, kad minėtas užsienietis siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje (jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tačiau 2018 m. sausio 2 d. jis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi kaip Bendrovės dalyvis, nes 2017 m. gruodžio 26 d. tapo Bendrovės, kurios direktorius susijęs su tarpininkavimu užsieniečiams, akcininku).
Nurodo, kad su skundu pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 19 d. sudarytą darbo sutartį, tačiau ši sutartis Migracijos departamentui pateikta nebuvo. Pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė daugiau duomenų nei Migracijos departamentui ir skunde teismui rėmėsi neištirtais duomenimis, tačiau atsakovo teigimu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).
Nurodo, kad užsienietis, būdamas Bendrovės akcininku, formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau faktiškai veikla Bendrovėje neužsiima, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas Bendrovės veiklai užtikrinti, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir užsiimti kita veikla, dirbdamas UAB „Conte Baltic“ ir UAB „Ekoprojektai LT“, o kaip minėtų bendrovių dalyvis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nesikreipė, nes šios bendrovės neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie savo veiklą Bendrovėje, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi).
Pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. dirbo UAB „Laisa“ (kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kurios dalyvei trečiosios šalies pilietei I. K. Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi), nuo 2017 m. gruodžio 22 d. ji dirba UAB „Rentatime“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini) ir yra vienintelė šios bendrovės darbuotoja.
Migracijos departamento turimais duomenimis, 2018 m. birželio 1 d. Bendrovė turėjo 2 475,56 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Tai rodo minėto užsieniečio neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas realios ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Kartu tai kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, o pareiškėjo šeimos nariai neatitinka sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi pareiškėjui nebus išduotas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu pagrįstai atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo šeimos nariams, kadangi jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Dėl Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, nurodo, kad užfiksuoti duomenys yra tikslūs ir objektyvūs. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos surinktą medžiagą. Be to, ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-626(00355), 627(00356), 628(00357), 629(00358) /17I-250, 251, 252, 253 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. D. bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiams A. V., E. D., E. D.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Bilan“ akcininkas, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2 t., b. l. 11–21). 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (2 t., 81–90, 112–123, 149–160, 178–188).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi ir atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę vizą, o pareiškėjo sutuoktinei ir jų nepilnamečiams vaikams panaikinti išduotas daugkartines nacionalines vizas. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo veiklą bendrovėje ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t. y. Bendrovės verslo planas nepatvirtina, kad Bendrovė savo veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjo šeimos nariai neatitinka Įstatymo 43 straipsnyje sąlygų (1 t., b. l. 24–34, 2 t., b. l. 100–110, 136–146, 434–444).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrįsta atsakovo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2001 m. birželio 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 235–236). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 567 bendrovės akcijų, t. y. 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo (2 t., b. l. 229). Pareiškėjas Bendrovės akcininku tapo 2017 m. gruodžio 26 d., t. y. prieš 1 savaites iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2 t., b. l. 11–21, 229).
Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad yra UAB „Bilan“ dalyvis (akcininkas), pateikė Bendrovės verslo planą (2 t., b. l. 26–39), kuriame nurodyta, kad Bendrovė teikia buhalterinės apskaitos, vidaus audito paslaugas, įvairių mokesčių paslaugas bei verslo konsultacines paslaugas. Įvertinus verslo planą, darytina išvada, kad Bendrovės verslo planas yra be datos, abstraktaus ir bendro pobūdžio, nes jame nėra konkretumo, pateikiama teorinė informacija, nėra detalizuotas verslo planavimas. Atsižvelgiant į verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes bei patikrinimo medžiagą, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Bendrovės verslo planas parengtas ne anksčiau kaip 2017-06-01. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės verslo planas yra be datos, todėl nepatvirtina, kad Bendrovė savo veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą, tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.
Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 17.5 ir 24.21 papunkčius būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą, taigi ir dokumentus, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis eA-4312- 556/2018).
Be to, nustatyta, kad Bendrovės direktorius E. S. dirba ne vienoje bendrovėje (2 t., b. l. 380–381), o jo sutuoktinė O. S. (2 t., b. l. 385–388) ir dukra J. S. (2 t., b. l. 379) dirba tam tikrais laikotarpiais tose pačiose Bendrovėse, kuriose įdarbinti arba įmonių valdyme dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai, kuriems, atsakovo teigimu, arba neišduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, arba tokie leidimai jau yra panaikinti. Be to, nustatyta, kad bendrovės, kuriose dirba E. S., O. S. ir J. S. registruojamos tais pačias adresais, pvz. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų Bendrovės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. išrašytų sąskaitų faktūrų sąrašo (2 t., b. l. 42–80) nustatyta, kad Bendrovės paslaugas perka tos įmonės, kuriose, atsakovo teigimu, kurių dalyviai ar darbuotojai buvo ar yra trečiųjų šalių piliečiai, kuriems buvo atsisakyta išduoti arba yra išduoti arba buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Be to, įmonės, kurios perka Bendrovės paslaugas daugeliu atveju registruotos tais pačiais adresais kaip ir įmonės, kuriose dirba tiek E. S., tiek O. S., tiek J. S.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės detaliai išanalizuotos ir išdėstytos skundžiamame Sprendime. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pareiškėjai, todėl laikytina, kad ginčo dėl minėtų nustatytų faktinių aplinkybių nėra.
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 4 d. dirba UAB „Conte baltic“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini) ir yra vienintelis darbuotojas šioje bendrovėje (2 t. b. l. 382). Nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB „Van-Lee“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad yra šios bendrovės dalyvis, turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu yra panaikintas (1 t., b. l. 16–19). Nuo 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjas dirba UAB „Ekoprojektai LT“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 171–173, 224–225, 362).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą dėl Bendrovės patikrinimo (2 t., b. l. 250–253). Migracijos valdybos darbuotojai apklausė biure dirbančius Bendrovės darbuotojus: R. L.-K., M. J., I. L.. R. L.- K. paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuo 2017 m. spalio mėnesio, ji atsakinga už korespondenciją, taip pat nurodė, kad Bendrovė teikia buhalterines paslaugas, Bendrovės darbuotoja G. Š. biure dirba tik penktadieniais, o jos darbo vieta yra UAB „TV-Manija“, kuriai Bendrovė teikia paslaugas, biure (2 t., b. l. 252). M. J. paaiškino, kad Bendrovėje dirba 4 metus, Bendrovė teikia buhalterines paslaugas, o ji dirba buhaltere, taip pat ji patvirtino, kad G. Š. darbo vieta yra UAB „TV-Manija“ biure (2 t., b. l. 253). I. L. paaiškino, kad Bendrovėje dirba 7 metus, įdarbinta 4 valandoms per dieną apskaitininke. I. L. patvirtino, kad G. Š. darbo vieta yra UAB „TV-Manija“ biure (2 t., b. l. 252).
Pažymėtina, kad Bendrovės darbuotojos (2 t., b. l. 363)M. J., R. L.-K., G. Š., E. B. ir I. L. dirbo bendrovėse, kurios registruotos adresais (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), ir kuriose, atsakovo teigimu, dalyviai ar darbuotojai buvo ar yra trečiųjų šalių piliečiai, kuriems buvo atsisakyta išduoti arba yra išduoti arba buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje (2 t., b. l. 406–412, 432–433).
Įvertinus šias nustatytas faktine aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai sprendime konstatavo, kad Bendrovė teikia buhalterines paslaugas veiklą įmonėms ir kad viena iš Bendrovės veiklos sričių yra tarpininkavimas trečiųjų šalių piliečiams, padedant jiems gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Bendrovė užsiima buhalterinių dokumentų tvarkymu bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Be to, Bendrovės direktorius E. S. yra gerai žinomas Migracijos departamentui, kaip tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo tarp šalių nėra, kad Migracijos valdyba atliko ne vieną patikrinimą įmonių, kurios steigiamos tais pačiais adresais, o šių įmonių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie, Migracijos departamento teigimu, pateikę prašymus išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi (2 t., b. l. 240–247, 250–254). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai atskleidžia schemą, kurios pagalba, tai yra sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, imituojama įmonių veikla ir Migracijos departamentui su užsieniečių prašymais išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi pateikiami įmonių veiklą patvirtinantys įrodymai - ūkinės komercinės veiklos sutartys, banko sąskaitos išrašai ir kt. Šios schemos tikslas yra trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė rašytinius Bendrovės direktoriaus E. S. paaiškinimus (3 tomas), tačiau teismas šių paaiškinimų nevertina kaip objektyviais įrodymais, kadangi šis asmuo dirba Bendrovėje, kurios viena iš veiklos sričių tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė ir jos akcininkas V. D. susiję su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones, todėl, pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku, pats prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos. Įvertinus surinktų duomenų visumą apie V. D. ir su juo susijusius asmenis, kyla pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. V. D. siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje (jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tačiau 2018 m. sausio 2 d. jis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi kaip Bendrovės dalyvis, nes 2017 m. gruodžio 26 d. tapo Bendrovės, kurios direktorius susijęs su tarpininkavimu užsieniečiams, akcininku).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamento reikalavimas, kad paslaugos negali būti teikiamos įmonėms, kur dirba ar yra dalyviais trečiųjų šalių piliečiai, yra diskriminacinio pobūdžio. Su šiais teiginiais nesutiktina, nes Migracijos departamentas Sprendime nekonstatavo, kad tokios paslaugos negali būti teikiamos. Ginčijamame aptarti ir įvertinti ne tik pareiškėjo pateikti dokumentai, bet ir Migracijos departamento turima informacija. Nagrinėjamu atveju iš esmės atkleidžiama schema (sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, tokiu būdu imituojant įmonių veiklą), kurios tikslas yra trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo esminę reikšmę turėjo ne ta aplinkybė, kad įmonės darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, bet kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti, kad tokios įmonės vykdo realią veiklą Lietuvoje (pvz., įmonės vienintelis darbuotojas - trečiosios šalies pilietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje arba kuriam leidimas gyventi buvo panaikintas ir pan.), todėl šiuo atveju diskriminacinio aspekto nenustatyta.
Be to, įvertinus pareiškėjo apklausos protokolą, nustatyta, pareiškėjas atsakydamas į apklausos lapo klausimą Nr. 4, nurodė, kad jis neturi su Bendrovės veikla susijusių darbinių funkcijų, kaip ir kiti akcininkai esant reikalui atlieka Bendrovės veiklos auditą. Vadinasi, V. D. patvirtino, kad neturi su Bendrovės veikla susijusių darbinių funkcijų, o tai reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje nevykdo veiklos, susijusios su buhalterinių paslaugų teikimu ar kitokia Bendrovė veikla, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pastovus jo buvimas Lietuvos Respublikoje Bendrovės veiklai vystyti nėra reikalingas. Be to, V. D., atsakydamas į apklausos lapo klausimą Nr. 14, nurodė pajamų šaltinius - jis yra UAB „Conte Baltic“ akcininkas (vienintelis šios bendrovės darbuotojas - direktorius, gaunantis 410 Eur mėnesinį darbo užmokestį), taip pat jis yra UAB „Ekoprojektai LT“ akcininkas ir darbuotojas (gauna apie 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį). Tai reiškia, kad V. D. Bendrovėje veikla neužsiima, tačiau dirba ir užsiima veikla kitose bendrovėse, o jo pagrindiniai pajamų šaltiniai yra ne iš Bendrovės veiklos, tačiau darbo užmokestis UAB „Conte Baltic“ ir UAB „Ekoprojektai LT“.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku, formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau faktiškai veikla Bendrovėje neužsiima, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas Bendrovės veiklai užtikrinti, todėl V. D. tik siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir užsiimti kita veikla, dirbdamas UAB „Conte Baltic“ ir UAB „Ekoprojektai LT“. Vadinasi, V. D., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie savo veiklą Bendrovėje, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi).
Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė A. V. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. dirbo UAB „Laisa“ (kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kurios dalyvei trečiosios šalies pilietei L K. atisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (2 t., b. l. 245), nuo 2017 m. gruodžio 22 d. ji dirba UAB „Rentatime“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 174–177).
Nustatyta, kad 2018 m. birželio 1 d. Bendrovė turėjo 2 475,56 Eur įsiskolinimą VMI prie FM. Tai rodo pareiškėjo, kaip akcininko, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles.
Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktos sutartys, sąsajos su kitomis įmonėmis ir jose dirbusiais ar dirbančiais asmenimis, leidžia daryti išvadą, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo bei realumo. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tikrųjų nėra suinteresuotas ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Migracijos departamentui papildomai pateikti dokumentai ir paaiškinimai taip pat nepagrindžia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Bendrovės veiklos grindžiama bendradarbiavimu su glaudžiai susijusiomis įmonėmis) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Tai rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.3 p., 22.3.3 pap.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2005-662/20162016 m. sausio 21 d. nutartyje pažymėjo, jog Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos vykdymo, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne užsiimti ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); Bendrovė yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.
Kadangi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius atsisako išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadinasi, pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas. Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų). Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti V. D. nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas V. D. atsisakyti išduoti jam nacionalinę vizą ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad V. D. sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai yra pateikę prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nes V. D. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte - kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimams laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, nes pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišduotas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo sutuoktinei ir jų nepilnamečiams vaikams buvo išduotos daugkartinės nacionalinės vizos pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IV-899/V-330 (toliau - Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 papunktį, kuris nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinės nacionalinės vizos A. V., E. D., E. D. išduotos kaip pateikusiems prašymus išduoti jiems leidimus laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį, o Migracijos departamentas išduoti A. V., E. D., E. D. leidimus laikinai gyventi atsisako, minėti užsieniečiai neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktyje nustatyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindo ir Šengeno sienų kodekso 6 str. 1 d. c punkte nustatytų atvykimo sąlygų, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą ir panaikino išduotas vizas tiek pareiškėjo sutuoktinei, tiek jų nepilnamečiams vaikams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-626(00355), 627(00356), 628(00357), 629(00358) /17I-250, 251, 252, 253 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. D. bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiams A. V., E. D., E. D.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjų V. D. (V. D.), A. V. ir jų nepilnamečių vaikų E. D., E. D. (E. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.