- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-657-397/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-0-00015-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- K. Š., A. G., R. T.
- Civilinis ieškovas
- Alytaus pataisos namų
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. Š. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, jo atbūtas suėmime nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio 2 d.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio K. Š. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir dokumento paėmimas – K. Š. paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Alytaus pataisos namų civilinis ieškinys tenkintas pilnai - 1 660,12 Eur sumai, šią sumą išieškant solidariai iš A. G., R. T. ir K. Š..
Taip pat šiuo nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, pripažinti kaltais ir nuteisti A. G. ir R. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. Š., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, A. G. ir R. T. 2018 m. birželio 2 d. apie 23.45 val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), atskirame lokaliniame sektoriuje, veikdami bendrai, atlenkė grotas ir išardę lubų konstrukciją bei išlaužę dalį sienos, įsibrovė į palėpę, tyčia sudaužė dvi mobiliojo ryšio blokavimo antenas, kurių viena nepataisomai sugadinta, kita-dingusi, nupjovė kabelius, sugadino jungtis ir maitinimo bloką, pažeidė maitinimo ir valdymo kabelius bei sugadino judesio daviklį, taip sugadino mobiliojo ryšio blokavimo sistemą ir tokiu būdu savo veiksmais sugadino svetimą turtą bei padarė (duomenys neskelbtini) pataisos namams 1 660,12 eurų turtinę žalą.
2. Alytaus apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad kaltinamieji A. G., K. Š. ir R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Š. prašė, skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti ir pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmės rūšį.
3.1. Nuteistojo teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog K. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, nors jis savo kaltę pripažino iš dalies. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendyje taip pat yra iškreipti A. G. parodymai nurodant, jog teismas pripažindamas K. Š. kaltu remiasi A. G. parodymais. Teismas neatkreipė dėmesio į faktines bylos aplinkybes, jog tiek ant sienų, tiek ant strypų, kubelių ir durų yra tik A. G. DNR, kas patvirtina A. G. parodymus, jog jis vienas padarė nusikaltimą.
3.2. Skunde taip pat pažymima, jog nagrinėjamoje byloje asmuo, kuris padarė nusikaltimą, gavo mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei K. Š., kuris nusikaltimo nedarė. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog posėdyje apklausti pataisos namų pareigūnai melavo nurodydami, kad jie atbėgo per 2 min. suveikus visoms signalizacijoms, nors tai fiziškai neįmanoma padaryti, kas rodo, jog teismas nenuosekliai išsiaiškino visas aplinkybes ir tuo buvo pažeista nuteistojo ir kitų suinteresuotų asmenų teisė į teisingą ir teisėtą teismą. Nuteistojo manymu skundžiamame nuosprendyje buvo pridaryta daug klaidų, todėl jis nėra teisingas. Be to, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. Š. atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi šeimą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, nuomoja gyvenamąją vietą ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.
6. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl K. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo K. Š. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant K. Š. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad K. Š. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino baudžiamojoje byloje esančių prieštaravimų bei paskyrė jam per griežtą bausmę. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia, kad būtų panaikintas skundžiamas nuosprendis ir jam paskirta švelnesnė bausmė yra nepagrįsti ir atmetami. K. Š. kaltę dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų turto sugadinimo neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo nurodoma versija, jog jis nieko apie tai, kad bus gadinama mobiliojo ryšio įranga nežinojo, o tik buvo paprašytas įspėti jei pasirodytų pareigūnai, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. K. Š. kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojais apklaustų V. J., P. K., E. P., R. V., M. P. parodymais, kurie kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto R. V. tarnybiniu pranešimu (1 t. b. l. 1-2), (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų P. K., E. P., V. J. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 4), UAB "(duomenys neskelbtini)" raštu (1 t., b. l. 6), (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažyma, lokaline sąmata (1 t., b. l. 8-9), (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareiškimu dėl padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 42-43), 2018 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 31-35), papildomu palėpės apžiūros protokolu (1 t., b. l. 36-39), priežiūros paros žiniaraščio įrašais (1 t., b. l. 106-107), parodymų patikrinimo vietoje protokolu, fotolentelėmis (1 t., b. l. 73-98), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 171-194), specialisto išvada (2 t., b. l. 6-9), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštu (2 t., b. l. 93-94), specialisto išvada (pluoštų, cheminis, plastikų, mikrodalelių tyrimas) (2 t., b. l. 15-25), specialisto išvada (mikrodalelių, pluoštų, cheminis tyrimas) (2 t., b. l. 30-36), specialistas išvada (metalų, plastikų, trasologinis tyrimas) (2 t., b.l. 44-56), specialisto išvada (pluoštų, plastikų, cheminis, dažų, mikrodalelių tyrimas) (2 t., b. l. 61-74), specialisto išvada (metalų, trasologinis tyrimas) (2 t., b. l. 76-81) ir kaltinamojo A. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, kur išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 197-199) bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
8.1. Nors nuteistasis K. Š., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teigė, jog jis nieko negadino, nelaužė, nematė, negirdėjo ką kiti darė ir, kad jo paskirtis buvo tik užbėgti ant stogo ir duoti ženklą kai pamatys pareigūnus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, padaryta bendrais nuteistųjų R. T., A. G. ir K. Š. veiksmais. Kadangi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išankstinis ar staiga kilęs, išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-475/2012). Formuojamoje teismų praktikoje, esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016).
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visi nuteistieji ruošėsi nusikaltimui iš anksto, (pasiruošė dvi poras pirštinių, atsuktuvą, peilius, strypus), vėliau organizuotai, veikiant bendrai bei vedami vieningos tyčios įvykdė nusikalstamą veiką ir jų vaidmuo šios veikos mechanizme buvo lygiavertis. Tai, kad būtent visi trys nuteistieji dalyvavo darant nusikalstamą veiką nurodė ir nuteistasis A. G. tuoj pat po nusikaltimo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos. A. G. nurodė, jog jis su K. Š. ir R. T. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) būryje, 2018 m. birželio 2 d. kitam nuteistajam už atlygį rūkalais, daiktais pasiūlius sugadinti telefoninio ryšio blokatorius, visi kaltinamieji sutiko tą padaryti ir jau tos pačios dienos vakare per būrio prausykloje esančią skylę, išlupę rankomis skylės įtvirtinimus - metalines juostas ir plokštes - pateko į palėpę. Gadindami skylės angą, kaip nurodė A. G., jie buvo su pirštinėmis. Šį faktą patvirtiną ir tai, kad visi kaltinamieji ant stogo buvo sulaikyti su pirštinėmis. A. G. nurodė, jog su savimi turėtu statybiniu raktu išardė durų iš palėpės ant stogo spyną. Durų, vedančių ant stogo spyną išlupo visi trys ir taip pateko ant stogo, kur ir buvo sulaikyti. K. Š. padėjo atplėšti skardas, grotas ir atidaryti duris, jis nieko nedaužė. Ir nors nuteistasis A. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad visus nusikalstamus veiksmus jis atliko vienas, tačiau apylinkės teismas tokią A. G. poziciją pagrįstai vertino kritiškai ir rėmėsi jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek, kiek jie atitiko nustatytas bylos faktines aplinkybes bei tiek, kiek juos patvirtino kita bylos medžiaga.
8.3. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai P. K., V. J., E. P., patvirtino, jog sulaikymo metu šalia visų trijų kaltinamųjų buvo rasti peiliai. Ir nors tiek nuteistasis K. Š., tiek kiti nuteistieji teigė, kad jie jokių peilių neturėjo ir nežino, iš kur tie peiliai atsirado, šiuos jų parodymus paneigė specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. G., K. Š. ir R. T. mūvėtų guminių pirštinių išorinis paviršius kontaktavo su abiejų peilių rankenomis. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad buvo nupjauti kabeliai. Ištyrę kabelio dalis, specialistai nustatė, kad kabelio dalys buvo atidalintos kaltinamųjų turėtais peiliais. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. G., K. Š. ir R. T., dėvėdami megztas ir gumines pirštines, turėtais peiliais nupjovė kabelius, strypais sugadino gipskartonio sieną, strypu sugadino pakabinamą spyną. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, jog A. G., K. Š. ir R. T. turėdami savo nusikalstamos veikos tikslą - sugadinti mobilaus ryšio blokavimo sistemą, kuri nuteistiesiems trukdė neteisėtai bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis, veikdami bendrais veiksmais, vedami vieningos tyčios, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jų vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu, buvo lygiavertis.
9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas nuteistajam K. Š. skyrė per griežtą bausmę.
9.1. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
9.2. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Š. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos motyvai savanaudiški, padaryta didelė žala svetimam turtui, kuri yra neatlyginta. Atsižvelgė į tai, kad K. Š. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo veika pripažinta kaip nusikaltimo vykdytojo ir jo vaidmuo nusikalstamos veikos mechanizme su kitais bendrininkais buvo lygiavertis. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – K. Š. teisiamas jau tryliktą kartą, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, pataisos namuose baustas 23 kartus. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti K. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
10. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad K. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, nors jis savo kaltę pripažino iš dalies, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nors K. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nurodė, jog iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau kaip matyti iš jo teisme duotų parodymų jis iš esmės kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis nieko negadino, nelaužė, žalos nepadarė, kad nematė ir negirdėjo ką kiti darė, kad neva tai tik turėjo perspėti kitus pasirodžius pareigūnams, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo K. Š. prisipažinimo vertinti kaip dalinio ar nuoširdaus bei tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
11. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą, kad turi darbą, nuomoja gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas K. Š. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas net 12 kartų už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą už nusikaltimą nuosavybei, teistumui neišnykus, atlikdamas bausmę vėl nusikalto ir buvo teisiamas, kas rodo nuteistojo K. Š. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, nuteistasis ją padarė bendrininkų grupėje, be to, būdamas recidyvistu. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo K. Š. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti K. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
12. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad K. Š. paskirtoji galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.