- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-482-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04070-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei T. S. dėl žalos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės 396,27 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 06 07 iš T. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas1), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau –butas2). Aplietas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. 2382012, draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovas išmokėjo 396,27 Eur draudimo išmoką buto2 savininkui UAB „Jotvainio prekyba“. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti žalos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė T. S. (toliau – ir atsakovė) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesistengė taikiai spręsti ginčo. Paaiškino, kad neturi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jai nuosavybes teise priklausantis butas apdraustas. Teigė, kad ieškinys nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 396,27 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2019 02 11 bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės 8,70 Eur išlaidų valstybės naudai susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad butas1 nuosavybės teise priklauso atsakovei, o butas2, apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, nuosavybės teise priklauso UAB „Jotvainio prekyba“. Butas2 buvo užlietas 2017 06 07. Ieškovas buto2 savininkui sumokėjo 396,27 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2018 09 13 siuntė atsakovei pretenziją. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad butas2 užlietas iš atsakovei priklausančio buto1, kuris yra virš buto2.
6. Nustatė, kad pagal apžiūros aktą, sąmatą, draudimo išmokos skaičiavimo išvadas, ieškovas užlieto buto2 savininkui UAB „Jotvainio prekyba“ išmokėjo 396,27 Eur draudimo išmoką.
Atsiliepimas
7. Pažymėjo, kad atsakovė savo atsiliepime remiasi deklaratyviais paaiškinimais nurodydama, jog butas1 jai nepriklauso, jog ieškovas nesistengė su ja ginčo spręsti taikiai. Sprendė, kad minėtos atsakovės nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje pateiktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad butas2 buvo užlietas iš virš jo esančio buto1. Padarė išvadą, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda deliktinės atsakomybės pagrindais ir ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė T. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, paskirti ieškovui baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, pridėti prie bylos naujus įrodymus – išrašą iš registrų centro ir draudimo sutartį.
10. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso tik dalis 30,37 kv. m buto1, kuri apdrausta AB Lietuvos draudimas. Kita buto1 dalis priklauso kitiems asmenims. Pažymėjo, kad teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų.
11. Ieškovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – buto1 išrašą iš Registrų centro ir buto1 draudimo liudijimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateiktas įrodymas prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, ieškovas su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas buvo apdraudęs butą2, nuosavybės teise priklausantį UAB „Jotvainio prekyba“, gyventojų turto draudimu. 2017 06 07 butas2 buvo užlietas. Ieškovas buto2 savininkui UAB „Jotvainio prekyba“ sumokėjo 396,27 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
16. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
17. Pirmosios instancijos teismas, remiantis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
18. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 06 17 butas2 buvo aplietas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus konstatavo, kad butas2 buvo užlietas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir mano, jog byloje nebuvo pakankamai patikimų įrodymų konstatuoti atsakovės deliktinę civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
20. Ieškovo į bylą pateiktame 2017 06 14 turto apžiūros akte nurodyta, kad įvykio kaltininko adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. butas, esantis virš aplieto buto 2, iš esmės kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad už buto2 užliejimą atsakinga buto1 savininkė nepateikta.
21. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad adresas (duomenys neskelbtini) suteiktas dviem nekilnojamojo turto objektams – butui1, unikalus Nr. 1094-0268-1014:0004, kuris nuosavybes teise priklauso atsakovei, bei butui, unikalus Nr. 1094-0268-1014, kuris 2017 06 07 buto2 užliejimo metu nuosavybes teise priklausė L. K. (toliau – butas). Jokių objektyvių įrodymų, nurodančių, iš kurio konkrečiai nekilnojamojo turto objekto buvo užlietas butas2, išskyrus ieškovo 2017 06 14 atliktame turto apžiūros akte nurodytą nekilnojamojo turto adresą – (duomenys neskelbtini), į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) registruoti du nekilnojamojo turto objektai, t. y. butas ir butas1, priklausantys skirtingiems savininkams, nesant ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad butas2 buvo užlietas būtent iš atsakovei priklausančio buto1, negalima daryti išvados, kad už buto2 užliejimą yra atsakinga buto1 savininkė atsakovė.
23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti tai, kad informacija apie buto2 užliejimą iš buto1 yra grindžiama tik spėjimu, ir jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokį faktą, byloje nėra. Dėl šios priežasties sprendimą priėmusiam teismui nebuvo pagrindo spręsti apie fakto įrodymų pakankamumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, iš kokio konkrečiai nekilnojamojo turto, registruoto adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas2. Nenustačius nurodytos aplinkybės, negalima prieiti išvados, kas yra atsakingas už buto2 užliejimą.
25. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams priklauso ir bendrojo naudojimo patalpos. Nustačius, kad butas2 buvo užlietas iš bendrojo naudojimo patalpų, pirmosios instancijos teismas į bylą turėtų įtraukti visus bendrojo naudojimo patalpų savininkus.
26. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aukščiau paminėtų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas1 apdraustas, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Prie apeliacinio skundo pateikta buto1 draudimo sutartis pagrindžia, kad butas1 buvo apdraustas turto ir civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019 04 13 iki 2020 04 20, tačiau tai nepagrindžia, kad butas1 buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ginčui aktualiu laiku 2017 06 17 buto2 užliejimo metu.
28. Apeliantė prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavusi prašymo dėl baudos ieškovui paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už nepagrįsto ieškinio pareiškimą. CPK 312 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliantės reikalavimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.