Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 1748,10 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. vasario 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė nuomos Sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytą Sutartį, šalys susitarė, kad garažo nuomos kaina 110 Eur per mėnesį, nuomos mokestis mokamas kas du mėnesius po 220 Eur (Sutarties 3. p.). Šalys taip pat susitarė, kad garažo nuomos terminas yra iki 2024 -02-08 tęstinumas kas mėnesį (Sutarties 1.6 p.). Pagal Sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti visus su garažo eksploatavimu susijusius mokesčius ir konkretų 140 Eur mokestį bendrijai, taip pat, sudarydamas sutartį, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei vieno mėnesio depozitą – 110 Eur. Atsakovas pagal Sutartį tinkamai ir laiku neatsiskaitinėjo, be to, nurodytu Sutarties nutraukimo terminu, neatlaisvino patalpų. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas pateiktame atsiliepime neginčija aplinkybės, jog susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas, tačiau atsakovo teigimu ieškovė nedetalizavo kaip apskaičiavo nesumokėtą nuomos mokestį; atsakovo skaičiavimu, ši suma yra mažesnė, nei nurodyta ieškinyje.

Susipažinus su šalių pateiktais procesiniais dokumentais, teismas negali sutikti su atsakovo išreikšta pozicija, jog ieškovė netiksliai apskaičiavo sudariusią skolą dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, teikdamas atsiliepimą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl netiksliai apskaičiuotos skolos, juolab, nepateikė savo paskaičiavimo, koks jis turėtų būti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog teismui 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustačius ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o būtent nurodyti konkrečius laikotarpius, už juos susidariusias sumas ir ieškovei pateikus teismui rašytinius papildomus paaiškinimus, atsakovas iki paskirto rašytinio teismo posėdžio jokių naujų įrodymų ir paaiškinimų nepateikė. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė savo reikalavimą dėl nesumokėto 730 Eur nuomos mokesčio priteisimo.

Kaip byloje jau nustatyta, tarp ieškovės ir atsakovės nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.305 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.

Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kitas šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė atsakovui nuomos paslaugas, o atsakovas privalėjo už jas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti, tačiau atsakovas praleido prievolės vykdymo terminą, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti apie fiksuotą 730 Eur atsakovo įsiskolinimą, tuo tarpu duomenų apie tai, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, nėra. Atsižvelgdamas į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nesumokėjo nuomos mokesčio bei Sutartyje numatyto 140 Eur garažo eksploatavimo mokesčio bendrijai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 730 Eur nuomos mokestį ir 140 Eur garažo eksploatavimo mokestį bendrijai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tam, kad kiltų civilinė sutartinė atsakomybė, reikalingos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas iki nustatyto Sutartyje termino neperdavė ieškovei garažo; atsakovas nereagavo į ieškovės raganimus atsiskaityti ir grąžinti garažo raktus. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, kurie sudaro: 140 Eur garažo spynos keitimas, 193,60 Eur antstolio paslaugos ir 544,50 Eur daiktų utilizavimas; ieškovė pateikė šiuos nuostolius patvirtinančius įrodymus. Atsakovo teigimu, ieškovė neturėjo teisės utilizuoti jo laikomų daiktų nuomojame garaže, kurių vertė, pasak atsakavo, sudaro 14 490 Eur. Pažymėtina, kad įrodymų dėl laikomų daiktų vertės minėtame garaže atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, ieškovė dėjo pastangas, jog atsakovas atsiimtų savo daiktus iš jai nuosavybes teise priklausančio garažo; atsakovas, žinodamas apie ieškovės raginimus atlaisvinti garažą, į juos nereagavo ir tokiu savo neveikimu leido kilti padariniams, kurie atsirado būtent dėl paties atsakovo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Taigi, ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą, kurį susidarė dėl ieškovės patirtų nuostolių - 140 Eur už garažo spynos keitimą, 193,60 Eur už antstolio paslaugas ir 544,50 Eur už daiktų utilizavimą, tenkintinas.

Kiti atsakovo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1748,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 520 Eur išlaidas: už pateiktą ieškinį ji sumokėjo 40 Eur žyminį mokestį ir turėjo 480 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, be to, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, aplinkybę, kad advokatas rinko įrodymus, teismas sprendžia, kad prašomos atstovavimo išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir protingos, todėl patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 520 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės I. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1748,10 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1748,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.