Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovei adv. V. Kisielienei, atsakovui Ž. T., jo atstovui adv. L. Meškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4243-54/2010 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui Ž. T., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo Ž. T. priešieškinį ieškovei V. T., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimo dalį, ją pakeičiant:

1.1. priteisti iš atsakovo dukrai išlaikyti po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2010-01-12 iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.2. nustatyti, kad atsakovas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos kiekvienais metais dieną po jos gimimo dienos, taip pat Tėvo dieną ir įpareigojamas tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18 val. parvežti ją į jos gyvenamąją vietą;

1.3. nustatyti, kad kasmetinių vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra ne mažiau kaip savaitę, vežasi dukrą atostogauti, iš anksto įspėjęs ieškovę ne mažiau kaip prieš mėnesį apie savo ir dukters atostogas;

1.4. nustatyti, kad dėl darbo grafiko, komandiruočių ar kitų priežasčių negalėdamas pasiimti dukros numatytomis dienomis, atsakovas įpareigojamas apie tai pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 7 dienas;

1.5. priteisti iš atsakovo ieškovei 2 256, 50 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų;

2) priteisti iš atsakovo ieškovės apeliaciniame procese turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės paaiškinimai dėl išlaikymo dydžio yra prieštaringi, kadangi teismo posėdžių metu jai nebuvo leidžiama pasinaudoti prie ieškinio pridėta vaiko poreikių lentele, o iš atminties negalėjo tiksliai nurodyti visų mergaitės poreikiams reikalingų piniginių sumų, todėl teismas privalėjo analizuoti ir vertinti ne tik ieškovės duotus paaiškinimus, bet ir teismui pateiktą vaiko poreikių lentelę;

3) teismas nepagrįstai atmetė mergaitės poreikius, susijusius su mergaitės ugdymu bei laisvalaikiu, t. y. nepasisakė ir neįvertino kokia piniginė suma mergaitės poreikių tenkinime gali būti skirta draugų gimtadieniams, bei jų dovanoms; nepagrįstai prie poreikių nepriskyrė išlaidų susijusių su mergaitės dainų įrašų įgarsinimu, nors byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad mergaitė lanko vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų estrados studiją „M.E.S“, per 2008 - 2009 m. buvo įrašytos dvi dukters dainelės (vieno įrašo kaina 1 000 Lt), atsakovas 2010-06-08 teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad dukrai dainos įrašų reikia;

4) papildomų būrelių, muzikos mokyklos lankymas lavina mergaitę, padeda jai integruotis į visuomenę ir užtikrina pilnavertės asmenybės ugdymą.

5) teismas nenurodė, kurių papildomų užsiėmimų mergaitė turėtų atsisakyti, kad nebūtų pažeisti jos interesai nepasisakė, kiek dėl to turi sumažėti mergaitei skiriamų pinigų suma;

6) teismas nenustatė konkrečios pinigų sumos, kuri yra reikalinga nepilnametei šalių dukrai išlaikyti, dėl ko negalėjo spręsti kiek prie mergaitės išlaikymo turi prisidėti ieškovė, o kiek atsakovas;

7) į dukros poreikių lentelę ieškovė neįtraukė išlaidų, susijusių su mergaitės gyvenamuoju būstu, į šią aplinkybę, sumažindamas mergaitės poreikiams reikalingą sumą, teismas neatsižvelgė ir atleido tėvą nuo pareigos užtikrinti savo nepilnametei dukrai būstą bei jo išlaikymą;

8) ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė už atsakovo, ieškovės pajamos yra mažesnės negu teismas nustatė, VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra ne 3 700 Lt, o 3 061, 03 Lt, (duomenys neskelbtini) ieškovės sūnui, L. V., sueis 1 m., ieškovei išmokama motinystės pašalpa dar sumažės iki 75 proc., be to, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonės ar kito turto;

9) teismas nenurodė atsakovo gaunamų pajamų bei turtinės padėties, aplinkybė, jog atsakovo darbo užmokestis yra 2 616, 79 Lt, nėra vienintelis kriterijus nustatyti atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą 117 792 Lt vertės, bylos iškėlimo metu turėjo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kurią vėliau neatlygintinai perleido savo motinai, taip sąmoningai pablogindamas savo turtinę padėtį;

10) teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovas vengė išlaikyti dukrą, nors turėjo lėšų mokėti už savo mokslus, mokėti bankui palūkanas už suteiktą kreditą, taip nepagrįstai didindamas savo asmenines išlaidas ir nevykdydamas įstatymo numatytos prievolės - išlaikyti savo dukrą;

11) teismas neteisingai nurodo, jog atsakovas kiekvieną mėnesį dengia įsiskolinimą po 500 Lt, nors iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad įsiskolinimas dengiamas kiekvieną mėnesį nevienodai (505, 69 Lt; 356, 14 Lt; 276, 32 Lt ir kt);

13) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, kad abu tėvai gali teikti po 500 Lt išlaikymą dukrai, priešingai, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jo sutuoktinė gauna 3 000 Lt pajamas, pats atsakovas yra darbingas, tuo tarpu ieškovė šiuo metu yra nedarbinga (motinystės atostogose), jos draugas šiuo metu yra bedarbis, ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus;

14) tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna ženkliai didesnes pajamas negu minimali alga, todėl jų dukters buitiniai, kultūriniai ir ugdymo poreikiai gali būti tenkinami daugiau negu vidurkis, t.y. daugiau nei minimali alga;

15) teismas iš dalies patenkindamas ieškinį ir padidindamas nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas (priešieškinys dėl išlaikymo sumažinimo nebuvo patenkintas), faktiškai jas sumažino, kadangi iš pateikiamų banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010 m. iš atsakovo uždarbio buvo išskaičiuojamos dukters išlaikymui tokio dydžio sumos: - balandį 709, 23 Lt; - gegužę 559, 68 Lt; - birželį 695, 90 Lt; - liepą 479, 87Lt; - rugpjūtį 557, 58 Lt, taigi atsakovas pervesdavo didesnes sumas negu 500 Lt;

16) teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas, nustatė atsakovo bendravimo tvarką su dukra po jos gimimo dienos bei per Tėvo dieną, kadangi kita diena gali būti vidurys savaitės arba sekmadienis, dukra yra moksleivė, lanko mokyklą, vakarais ruošia pamokas, atsakovui grąžinus dukrą 20 val. nebus laiko nei paruošti pamokų, nei laiku atsigulti prieš mokslo dieną, dėl ko turėtų būti pakeistas laikas iki 18 val.;

17) teismo nustatytas terminas, kad atsakovas turi įspėti ieškovę apie suplanuotas atostogas su dukra prieš savaitę, yra per trumpas, kadangi ieškovė su dukra atostogas planuoja iš anksto, todėl tikėtina, jog ieškovė jau bus suplanavusi savo atostogas su dukra, be to, abi šalys apie savo kasmetines atostogas žino iš anksto, todėl nėra jokių kliūčių atsakovui informuoti ieškovę apie ketinimą atostogauti su dukra prieš vieną mėnesį;

19) teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovui nebuvo pagrindo reikšti priešieškinį, nenustačius, jog ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, be to, atsakovas patikslino priešieškinio reikalavimus atsižvelgdamas į ieškovės atsiliepime pasiūlytą bendravimo tvarką, taigi tarp šalių realaus ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo, daugelį klausimų, susijusių su bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, šalys išsprendė geruoju, taip pat teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas ilgą laiką vengė išlaikyti dukrą, nebendravo su dukra, slėpė savo gaunamas pajamas ir neteikė dukrai teismo nutarimu priteisto išlaikymo;

20) teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 30,20 Lt bylinėjimosi išlaidų už VĮ „Regitra“ atsakovui išduotą pažymą, kuri nesusijusi su priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo;

22) teismas priteisė ne visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kaip už VĮ Registrų centro išduotą pažymą (9 Lt, 50 Lt), teismas neišsprendė išlaidų, susijusių su dokumentų gavimu iš VĮ „Regitra“ (21 Lt), už Ūkio banko lizingo pažymą (25 Lt), taip pat teismas atsisakė prijungti mokėjimo kvitus apie turėtas išlaidas „Swedbank“, AB (41 Lt);

23) teismas iš atsakovo ieškovei priteisė ne visas už advokato teisinę pagalbą turėtas bylinėjimosi išlaidas, net ir skaičiuojant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, turėjo būti priteista 1 080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

1) atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukrą, be to, prie dukters poreikių tenkinimo jis prisideda ne oficialiais mokėjimais (duoda grynų pinigų dukrai);

2) atsakovas turi du vaikus ir kiekvienam negali skirti po 1000 Lt išlaikymui, neturi tokių galimybių, kadangi atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį yra 2600 Lt., iš jų 1500 Lt moka kreditą bankui (už įsigytą žemės sklypą, kuris įsigytas galvojant apie savo ir vaikų ateitį), 200 Lt skiria dukters išlaikymui, 200 Lt sumoka už mokslą (2005 m. įstojo į Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakultetą siekdamas pakelti savo kvalifikaciją), 200 Lt skiria išlaikymui kitam vaikui, 300 Lt - maistui ir 300 Lt – mokesčiams;

4) nėra būtinybės lankyti visus būrelius, reikia atsižvelgti į didžiausius vaiko gabumus, talentus ir būtent juos lavinti, be to, nėra būtina lankyti brangiausių būrelių, nes kaina nebūtinai atspindi kokybę, be to, galima sumažinti išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms, kadangi mokslai yra svarbiau;

5) ieškovės pateikta naujas įrodymas - 2010-09-15 VSDFV Kauno skyriaus pažyma yra išduota po teismo sprendimo priėmimo, nors galėjo būti pateiktas anksčiau, todėl nevertintinas;

6) net pagal ieškovės pateiktą naują pažymą jos gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovo pajamas (2600 Lt), nes vidutiniškai ieškovei išmokama 3313,61 Lt (((3397,80 Ltx6 mėn.= 20 3 86,80 Lt.) + (3061,03 Ltx2 mėn.=6122,06 Lt.)/8 mėn.=3313,61 Lt.);

7) dalį įsiskolinimo atsakovas jau yra padengęs, be to, turi būti atsižvelgta į išlaikymo įsiskolinimą vertinant atsakovo turtinę padėtį;

8) atsakovas, siekdamas pakelti kvalifikaciją bei neprarasti darbo, mokosi universitete, įsigijo žemės sklypą už kreditą galvodamas apie vaikų ateitį;

9) atsakovas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog geruoju susitarti su ieškove nepavyks, patikslino priešieškinį, kuriame sukonkretino bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nurodydamas konkrečias dienas ir laiką;

10) atsakovo darbo diena baigiasi 17 val., todėl po darbo pasiėmęs dukra, negalėtų jos parvežti į namus iki 18 val., be to, dukra pamokas turi ruošti po pamokų o ne vakarais, nes pamokos baigiasi apie pietus, o jai diena, kurią dukrą turėtų pasiimti tėtis, yra sekmadienis, dukra, prieš tai, gali paruošti pamokas penktadienį po pamokų arba šeštadienį;

11) nesuprantama apeliantės pozicija, jog tėvui planuojant atostogas su dukra, pasikeitus aplinkybėms, ieškovės įspėjimas prieš savaitę, yra per mažas laiko tarpas, o kai pasikeičia, dažniausiai atsakovo darbo grafikas, komandiruočių datos, tai savaitė yra pakankamas laiko tarpas ieškovei įspėti;

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2001 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G., a. k. (duomenys neskelbtini) po ¼ dalį visų rūšių uždarbio kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kai 1 MGL, iki dukros pilnametystės (1 t., b. l. 8-9). Ieškovė prašo pakeisti šį sprendimą ir nustatyti išlaikymą nepilnametei dukrai po 1 000 Lt, t. y. jį padidinti. Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių skaičiuotę, kadangi vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 2 041,61 Lt kas mėnesį (1 t., b. l. 20-24). Ieškovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos nuo 2010 m. spalio 1 d. yra 2 555,85 Lt (iki 2010 m. spalio 1 d. buvo 3 061,03 Lt). Atsakovas turi 0,1311 ha žemės sklypą (vertė 117 792 Lt), kuris yra įsigytas už paskolą (negrąžinta paskola apie 135 000 Lt) (1 t., b. l. 52-62), 2010 m. vasario 1 d. turėjo automobilį (duomenys neskelbtini) 2001 m. (1 t., b. l. 67), kuris parduotas už 15 000 Lt, gaunamos pajamos yra 2616,79 Lt. Abi šalys turi po antrą vaiką.

Ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas išlaikymo vaikui dydį, priteisdamas po 500 Lt kas mėnesį, faktiškai sumažino jau priteistą 2001 m. vasario 12 d teismo sprendimu išlaikymą po ¼ kas mėnesį nuo visų rūšių uždarbio, kas sprendimo priėmimo dienai sudarė apie 650 Lt. Toks teismo sprendimas, nesant atsakovo ieškiniui (priešieškiniui) sumažinti priteistą išlaikymą, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, t. y. gauti optimalų išlaikymą, reikalingą visapusiškam vystimuisi. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta 2 041,61 Lt suma, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelė. Tokio išlaikymo priteisimas neatitiktų proporcingumo principui tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (gautas ir gaunamas pajamas, turimą turtą, kitus išlaikytinius) darytina išvada, kad tėvų turtinė padėtis yra vienoda (atsakovo turimas žemės sklypas, už kurį yra 135 000 Lt įsiskolinimas (esant jo vertei 117 000 Lt), nėra aplinkybė rodanti jo geresnę turtinę padėtį, netgi vertintina, kaip aplinkybė bloginanti jo turtinę padėtį (vertės ir įsiskolinimo balansas neigiamas)). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ir tai, ar jį teikdami, tėvai galėtų tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (pajamos apie 2 600 Lt), į turimus kitus išlaikytinius (vaikus), nepilnametės dukros papildomus poreikius (akiniai ir pan.), jos gabumus muzikos srityje, nustatytina 1 300 Lt kas mėnesį pinigų suma, reikalinga vaikui išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą išlaikymą vaikui iki 650 Lt. Teisėjų kolegija nepasisako dėl konkrečių ieškovės nurodomų išlaidų vaiko poreikiams, nes tai nėra tikslinga. Vaiko poreikių skaičiuotėje nurodoma suma yra preliminari, nėra privaloma vaiko lėšas valdančiam asmeniui (ieškovei). Kiekvieną mėnesį vaiko poreikiai skirtingi, jie keičiasi vaikui augant, todėl tik ieškovė, auginanti vaiką, gali protingai ir tikslingai, priklausomai nuo vaiko poreikių tam momentui, šias lėšas paskirstyti (vienoje vietoje jas sumažinti, kitoje padidinti). Tuo labiau, nustačius mažesnę, negu ieškovė nurodė, reikalingą išlaikymui sumą, tik pati ieškovė gali tinkamai šią sumažintą sumą paskirstyti, suteikdama prioritetą vieniems ar kitiems poreikiams.

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl vaikui priteistino išlaikymo yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės (CK 3.192 str.) ir procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.) nustatant išlaikymo dydį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą išlaikymą iki 650 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su dukra yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad paėmus vaiką kitą dieną po jos gimtadienio ir Tėvo dieną bei grąžinus jį į namus 20 val. o ne 18 val. (kaip prašo ieškovė), gali būti pažeisti vaiko interesai, nes vaikui prieš mokyklą reikia paruošti pamokas ir pailsėti. Pažymėtina, kad kita diena po vaiko gimtadienio yra birželio 24 d. (šventinė diena), o Tėvo diena yra sekmadienis, t. y abi laisvos dienos, todėl vaikas gali pamokas paruošti, grįžęs iš mokyklos prieš šias dienas. Be to pamokas vaikas gali ruošti ir su atsakovu. Teisėjų kolegijos nuomone, grąžinimas vaiko 20 val., vaiko poilsiui, neturi įtakos, nes šią valandą paprastai 12 metų vaikai neina miegoti. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad apie atsakovo ir vaiko savaitės laiko vasaros atostogas, atsakovas turi įspėti prieš mėnesį laiko, o ne prieš savaitę, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nes ieškovė taip pat planuoja atostogas su vaiku. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nedaro žalos nei vaiko interesams, nei ieškovės interesams, nes juo numatyta tik minimali riba iki kada turi būti pranešta apie atostogas, kas nereiškia, jo atsakovui, žinant apie savo atostogas ankščiau, jos nebus suplanuotos ankščiau ir ankščiau apie tai pranešta ieškovei (to reikalauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai). Be to pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su tėvų bendravimu su vaiku, nors ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, svarbi aplinkybė yra vaiko noras bendrauti su tėvu nustatytu metu, todėl visais atvejais vaikui išreiškus aiškų nenorą bendrauti su tėvu, prievarta negali būti taikoma, t. y. tėvas negali pasiimti vaiko prieš jo valią arba negrąžinti ankščiau laiko, vaikui pageidaujant. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad įspėjimas ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie negalėjimą pasiimti vaiką nustatytomis dienomis, yra per trumpas laiko tarpas (turėtų būti septynios dienos), kad ieškovė galėtų pakeisti savo planus. Teisėjų kolegijos nuomone, įspėjimas ne vėliau, kaip prieš dvi dienas yra pakankamas laiko tarpas, nes objektyvios priežastys, dėl kurių negalės atsakovas pasiimti vaiko nustatytomis dienomis gali atsirasti savaitės bėgyje, kas gali sukelti sunkumų tiek atsakovui (negalėjimas tinkamai atlikti darbinių funkcijų ir pan.), tiek ieškovei (nepagrįstai tikinti, kad vaikas bus tikrai pasiimtas).

Pakeitus teismo sprendimą, perskaičiuotinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...>. CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovės ieškinys iš esmės nėra patenkintas, nes ieškinio padavimo dienai (ir sprendimo bei nutarties priėmimo dienai) ieškovei priteistas 2001 m. vasario 12 d. teismo sprendimu išlaikymas (1/4) sudarė apie 650 Lt, šia Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytas būtent toks išlaikymas, todėl ieškovės išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo nepriteistinos. Teisėjų kolegija priešieškinio dalyje sprendimą palieka nepakeistą, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog priešieškinys buvo patenkintas 90 %. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priešieškinys buvo pareikštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė iš dalies sutiko su siūloma bendravimo tvarka, tą patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai (ginčas vyko dėl neeisminių aplinkybių), tą pripažįsta ir abi šalys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priešieškinio dalyje atsakovo reikalavimai tenkintini 50 %. Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo išlaidas: 30,20 Lt už VĮ „Regitra“ pažymą, 130 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1 800 Lt išlaidos advokatui, todėl iš ieškovės jam priteistina 980,10 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei 21 Lt, o iš atsakovo – 7 Lt (CPK 96 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimų svarbą, reikšmingumą, apeliacinėje instancijoje ieškovės reikalavimai patenkinti 25 % (dėl išlaikymo priteisimo 30 % patenkinta, dėl bendravimo tvarkos - atmestas). Atsakovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti 907,50 Lt, todėl jam iš ieškovės priteistina 680,63 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaidų už advokato pagalbą – 4 000 Lt, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (susipažinta su 2 tomų byla ir parašytas apeliacinis skundas, dalyvavo apeliacinio teismo posėdyje iki 1 val. laiko) sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas mažintinos iki 2 000 Lt. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas 25 %, tai iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai (CPK 93 str., 98 str.). Dėl dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui, ieškovė turėjo 50 Lt išlaidų (pateiktas 2010-09-13 memorialinis orderis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 12,50 Lt. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (dėl išlaikymo priteisimo), mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 180 Lt (500x12x3%), todėl iš atsakovo valstybei priteistina – 45 Lt (CPK 96 str. 1 d.). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme yra 10 Lt, todėl iš ieškovės priteistina – 7,50 Lt, o iš atsakovo – 2,50 Lt. Įskaičius šalių, viena kitai mokėtinas, bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovės priteistina 1 148,23 Lt ((980,10+680,63) – (500+12,5)). Sudėjus šalių mokėtinas išlaidas valstybei, iš ieškovės priteistina valstybei – 28,50 Lt (21+7,50), iš atsakovo – 54,50 Lt (7+45+2,50).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukrai G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų).

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti:

- iš ieškovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 148,23 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt aštuonis litus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų;

- iš ieškovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Lt (dvidešimt aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei;

- iš atsakovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Lt (penkiasdešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.