Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

2020-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-284-363/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-24
Bylos Nr.
A18.-284-363/2020
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00139-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Irena Šeškauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-284-363/2020
Proceso Nr. 4-33-3-00139-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 18.4; 19.10; 21.9.10
ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 24 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjas M. V. 2020-06-30 M. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2020-06-14 17.28 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,86 promilių girtumas, policijos pareigūnų kelis kartus perspėtas padėti peilį ant žemės, į reikalavimus nereagavo, laikė rankoje peilį ir spaudė sau prie kaklo, tokiais veiksmais tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, prašymų negauta. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas, Įstatymas) 21 straipsniu, pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šios teisės normos aiškinimo darytina išvada, kad asmenims privalomi vykdyti ne bet kokie, o tik teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai. Reikalavimų pagrįstumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o teisėtumas – remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios pareigūnų teisės. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones.

Iš administracinio nusižengimo protokole surašyto M. P. paaiškinimo matyti, jog jis su pažeidimu sutiko, gailisi, pareigūnų neklausė, nes buvo neblaivus.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) tyrėjo K. E. tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ nustatyta, jog 2020-06-14 apie 17.28 valandą gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo mama paskambino ir pasakė, jog pranešėjo brolis yra neblaivus, namie trankosi ir daužosi. Nuvykus minėtus adresu, ant šaligatvio pastebėtas sėdintis, akivaizdžiai neblaivus M. P., kuris laikė rankoje peilį, ašmenimis prispaudęs sau prie kaklo ir grasino nusižudyti. M. P. elgėsi agresyviai, vaikščiojo pirmyn-atgal, daug kartų buvo perspėtas padėti peilį ant žemės, tačiau jo nepadėjo ir taip nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. M. P. einant laiptinėje žemyn, peilį laikant sau prie kaklo, vyriausiasis patrulis I. Š. sulaukęs tinkamo momento sugriebė už peilio ašmenų, prispaudus M. P., peilis atimtas, pargriovus ant žemės, buvo uždėti antrankiai, rankas laikant jam už nugaros. M. P. buvo nuvestas iki greitosios medicinos pagalbos darbuotojų automobilio, jam buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas, tačiau dėl psichinės būklės asmuo negalėjo pasirašyti į alkotesterio žurnalą. Apklausiant M. P. motiną A. P. (jai nustatytas 0,76 promilių girtumas), ji nurodė, kad sūnus galimai padauginęs alkoholio pradėjo neadekvačiai elgtis, trankyti duris, daiktus, tačiau jos nemušė ir fizinio skausmo jai nesukėlė, galimai taip elgėsi, nes buvo per daug išgėręs alkoholio. M. P. nurodė, kad atvykus policijai, jis norėjo nusižudyti, nes jam paskirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio, o įvykio metu pats buvo neblaivus, taip pat išreiškė norą vykti į psichiatrijos ligoninę. Sėdėdamas medikų automobilyje M. P. elgėsi neadekvačiai, nesiramino, norėjo išlipti, dėl šių priežasčių jis buvo persodintas į ekipažo 7006 tarnybinį automobilį. Medikai telefonu susiskambino su Švėkšnoje esančia psichiatrijos ligonine, buvo priimtas sprendimas policijos tarnybiniu automobiliu vežti M. P. į psichiatrijos ligoninę. Smurto faktas artimoje aplinkoje nepasitvirtino.

Iš 2020-06-15 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tyrėjo M. V. tarnybinio pranešimo “Dėl nepasitvirtinusio smurto artimoje aplinkoje” matyti, jog 2020-06-15 11.00 valandą atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), dėl 2020-06-14 įvykusio įvykio patikslinimo, pareigūnus pasitiko A. P., kuri paaiškino, kad 2020-06-14 dieną, jos sūnus M. P. buvo namuose su tėvu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo alkoholio vartojimo jam sutriko psichika ir jis norėjo žudytis, bet to nepadarė, nes atvykę policijos pareigūnai jam tai padaryti sutrukdė. Pasak moters, M. P. įvykio metu prieš nieką nesmurtavo ir nė vienam šeimos nariui fizinio skausmo nesukėlė. Asmuo norėjo žalotis, todėl ir buvo iškviesta policija. Moteris nurodė, kad M. P. šiuo metu yra gydomas psichiatrijos ligoninėje. Smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, skundų ir pareiškimų negauta.

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, jog 2020-06-14 18.17 valandą M. P. nustatytas 2,86 promilių girtumas, nėra tikrinto asmens parašo, yra įrašas „dėl psichinės būklės nepasirašė“.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad M. P. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 506 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus bei įvertinus jų visumą, teismas neturi pagrindo daryti objektyvios ir neginčijamos išvados, kad M. P. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nes 2020-06-14 policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą, nebuvo nustatyta, kad M. P. smurtavo artimoje aplinkoje, jam buvo iškviesta pagalba dėl pavojaus jo gyvybei, M. P. norėjo susižaloti ir galimai dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų, jam iškviesta medikų pagalba, jis išvežtas į ligoninę. Šiuo atveju policijos pareigūnų reikalavimo M. P. padėti peilį, kai jam grėsė pavojus gyvybei, nevykdymas negali būti vertinamas kaip ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-450-195/2011). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-25 nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1604/2011).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus teismo ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog byloje duomenų, vienareikšmiškai ir neabejotinai įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. P. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungė apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė