Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. S. (toliau – Institucija), pareiškėjui A. S. (toliau – Pareiškėjas), VĮ „Registrų centras“ specialistei L. V., teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 11 d. A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d., apie 15 val. 00 min., vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams.

2020 m. kovo 9 d. A. S. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-2833-2020, buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad jis protokole nurodytą dieną (2019 m. lapkričio 29 d., 15 val. 00 min), vairuodamas transporto priemonę Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą buvo pažeistos LR ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi į bylos nagrinėjimą turėjo kviesti instituciją surašiusią protokolą bei jį. Akcentuoja, kad pačios Institucijos teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra nuvažiavimas ir kelias automobiliams privažiuoti prie Valdovų rūmų komplekso pastato, šis kelias veda į prie pastato esančią aikštelę ir į pastato vartus, taigi iki stovėjimo vietos važiuoti automobiliais galima. Pabrėžia ir tai, kad prie pastato kelias virsta aikštele. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Institucijos vertinimu, kad įvykio vietoje yra važiuojamoji kelio dalis, o prie jos neatskirtas šaligatvis. Važiuojamosios dalies ir tariamo šaligatvio dangos vienodos ir kur tariamas šaligatvis niekaip neatskirti. Mano, kad nutarime neaptartas jo kaltės klausimas. Pareiškėjas analizuodamas KET 36 straipsnį vertina, kad tai, jog įvykio vietoje vaikšto pėstieji nereiškia esant šaligatvį. Nesutinka ir su Institucijos teiginiu, kad stovėjimas be ženklo „P“ iš viso negalimas. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-03-09 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_ N-2833-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2020-06-04 teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. S. paaiškino, kad su skundu nesutinka, mano, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagristas. (duomenys neskelbtini) specialistas M. D. judriojo ryšio priemonėmis užfiksavo automobilį, pastatytą ant šaligatvio, duomenis suvedė į sistemą. Buvo aiškiai matyti, kad šis automobilis stovi ant šaligatvio, todėl specialistas D. V. surašė protokolą už LR ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Fiksuojant nusižengimą, ir nesat konkretaus vietovės adreso, pasirinktas artimiausias adresas, tai (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas pilių teritorijoje, ten teritorijos visos aiškiai paženklintos. Vietovė kur pareiškėjas pastatė automobilį yra prie muziejaus, ir nėra nei vieno ženklo ar nuorodos, kad toje vietoje galimas automobilių stovėjimas. Į šią vietą net nebuvo anksčiau galima patekti, vėliau leista tik aptarnaujančiam transportui įvažiuoti. Šaligatvis tęsiasi iki pat muziejaus pastato. Užvažiuojant ant šaligatvio, ten jokių stovėjimo ženklų nėra. Vieta, kur paliktas pareiškėjo automobilis, neturi įrengtų aikštelių, ar stovėjimo vietos statuso, ar ženklo „P“. Kelio ženklo draudžiančio statyti transporto priemones nebuvimas neleidžia statyti automobilių. Automobilių kelias yra visas viešajam eismui naudojamas kelio plotas. Institucijos atstovas mano, kad A. S. negalėjo nežinoti, kad ten negalima statyti automobilio, be to, kiekvieno vairuotojo pareiga įsitikinti ar ten galima statyti ar ne.

2020-06-04 teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. palaikė savo skundo argumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad taip ir liko neaišku, kodėl skundo nagrinėjimas neatitiko N. A. nepakvietė institucijos, tai pats tapo kaltininku. Jis aiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir yra nuvažiavimas. Kadangi ten pereiti gatvę draudžiama, tai yra nuvažiavimas ir nėra jokių draudžiančių ženklų. Privažiavimas ir yra važiuojamoji dalis. Institucija teigia, kad yra daugybė vietų ir be ženklų, kur stovėti draudžiama ir kad ten šaligatvis. Bet ten nėra šaligatvis. Nei vienas normalus, žmogus pareiškėjo automobilio stovėjimo vietoje, negalėtų susigaudyti, kur ten šaligatvis, o kur važiuojamoji dalis. Pareiškėjo manymu, jo bylos nagrinėjime turėjo būti dar vienas institucijos atstovas. Pareiškėjas dalyvavo posėdyje, bet nebuvo Institucijos, surašiusios protokolą atstovo. Iš institucijos pateiktų nuotraukų matyti, kad toje vietoje stovi ir su pareiškėju nesusiję automobiliai. Pareiškėjo manymu nutarimas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai, ten ne šaligatvis, tai aiškiai matyti net iš nuotraukų, čia tik Institucijos toks teiginys. Pareiškėjas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

2020-09-24 teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo paaiškinimais. Žemėlapio „Regia“ ištraukoje važiuojamoji dalis yra pažymėta tamsiai pilka spalva, o iš šonų yra linija, kur transporto priemonės nevažiuoja. Tai dar iš dešinės ir kairės yra šaligatviai. Tamsiai pilka linija (duomenys neskelbtini) gatvėje pažymėtas privažiavimas, o iš dešinės ir kairės pusės yra šaligatvis. Tačiau kad būtų leidžiama sustoti ir stovėti automobiliams, turi būti kelio ženklai. Visi tie automobiliai, kurie stovi kaip matyti nuotraukoje, yra pažeidėjai. Čia ne stovėjimo aikštelė, o šaligatvis. Visi jie buvo nubausti, ir niekas nesiskundė. Pėsčiųjų takai, tai pėstiesiems ir dviratininkams, o ta vieta, kur stovėjo pareiškėjo automobilis, tai tikrai ne transporto priemonėms, sunku pasakyti, kodėl tokia plati aikštelė ir kas ją darė. Pagal pridėtą planą prie bylos teismui ten važiuoti galima, privažiavimas yra. Greičiausiai galima davažiuoti su automobiliu iki vartų. Davažiavus, galima apsisukus važiuoti atgal, gaunasi tada per šaligatvį. Tai esmė tokia, kad galima ten davažiuoti, apsisukti ir nuvažiuoti atgal, Tačiau statyti automobilio negalima. Įvertinus visas aplinkybes, Institucijos atstovas mano, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamai, nutarimas yra teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

2020-09-24 teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. papildomai paaiškino, kad „Regia“ plano ištraukoje šaligatviai pažymėti plonomis linijomis, o visos važiuojamosios dalys pažymėtos tamsiai pilka linija ir šviesesne pilka linija. Privažiavimo kelias iki (duomenys neskelbtini) gatvės pažymėtas tamsiai pilka linija. Ten, kur pilki plotai, pareiškėjo manymu, ten aikštelės ar važiuojamoji dalis. Toje nuotraukoje stovi Viešosios tvarkos skyriaus automobilis, todėl jis irgi pažeidžia, nes Institucijos atstovo teigimu, automobilis stovi ant šaligatvio. Institucijos atstovas tvirtina, kad ten kur šaligatvis, tai KET neleidžia važiuoti šaligatviu jokiam transportui. Institucijos atstovas taip pat sako, kad galima vairuoti aptarnaujančiam transportui. Tam kad transportas būtų aptarnaujantis turi būti draudžiami kelio ženklai, o jų nėra, tai visi gali važiuoti ir stovėti. Taip pat savivaldybės atstovas sako keistą dalyką, kad jei nėra „P“ ženklo, tai negalima stovėti, bet gatvėse irgi stovima ir nėra ten „P“ ženklo. O tai, kad kiti nubausti vairuotojai nesiskundė, tai dar nieko nereiškia. Pareiškėjas pats dirbo daug laiko autoavarijų tardytoju, taip pat dabar dirba teisės srityje. Pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2020-09-24 teismo posėdžio metu Valstybės įmonės registrų centro Turto ir apribojimų IS departamento Turto IS skyriaus produkto vadovė L. V. metu paaiškino, kad ji negali pakomentuoti šitos situacijos dėl žymėjimo „Regia“ žemėlapyje kur kelias, kur šaligatvis, nes Registrų centras nėra už tai atsakingas, Nacionalinė žemės tarnyba teikia duomenis, o Registrų centras formuoja. Iš pateiktos žemėlapio ištraukos ji nežino kur yra aikštelė, o kur šaligatvis. Iš pateiktų žemėlapių negalima kategoriškai teigti, kur čia yra važiuojamoji dalis, kur šaligatvis, kur aikštelė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis LR ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Iš pateiktos teismui medžiagos bei ištrauktų žemėlapio „Regia“ ištraukų matyti, kad įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės link aikštelės, kur buvo aptiktas pareiškėjo automobilis, visiškai nėra jokių draudžiamųjų ženklų. Iš teismui pateiktų nuotraukų vizualiai matyti, kad A. S. automobilis stovi aikštelėje, o ne šaligatvyje kaip nurodoma Institucijos nutarime. Be to, vizualiai ant nuotraukos jokio šaligatvio nematyti. Šaligatvis taip pat nėra nurodomas ir „Regia“ žemėlapio ištraukoje. Pats savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu į pateiktą klausimą atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, gatve gali važiuoti automobiliai, važiuoti gali ir per aikštelę, kuri nutarime įvardijama kaip šaligatvis, gali davažiuoti iki vartų, apsukti ir gali važiuoti atgal, tačiau negali sustoti. Teismo vertinimu, A. S. davažiavus iki aikštelės, ten esant stovinčių automobilių bei nesant nei draudžiamų, nei įspėjamų ženklų, neleidžiančių sustoti arba stovėti pareiškėjas galėjo neteisingai vertinti situaciją, galėjo sąžiningai klysti, kad stovėti draudžiama. Be to, skundo nagrinėjimo metu Institucijos atstovas nepateikė jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, kad paminėtoje aikštelėje automobiliams stovėti draudžiama. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucijos atstovas pagrįsdamas nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, vadovavosi bendrais pagrindais nurodydamas, kad KET draudžia stovėti ant šaligatvio. Savo ruožtu, kaip aukščiau paminėta, nei nuotraukose, nei ištraukoje iš žemėlapio nėra nurodytas šaligatvis, o vizualiai matyti, kad pažeidėjo automobilio stovėjimo vietoje yra aikštelė. Taigi, surašant protokolą nebuvo surinkta pakankamai duomenų neginčijamai patvirtinančių A. S. kaltę.

Išanalizavus pareiškėjo skundą, jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog A. S. įvykdė, jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo A. S. skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_ N-2833-2020, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-2833-2020 ir administracinio nužengimo teiseną pareiškėjo A. S. atžvilgiu, nutraukti

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.