Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-09-22 · Administracinė byla Nr. eI3-3250-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
eI3-3250-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01376-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
UAB "Acetum"
Atsakovas
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo
Administracinė byla Nr. eI3-3250-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams Danieliui Urbonui ir Mariui Lanskoronskiui,atsakovės atstovams Artūrui Vazniui ir Inai Sinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ skundą atsakovei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – ir Agentūra) 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. NOR-01-S-7 „Dėl paraiškos Nr. LT07-1-EIM-K01-022 atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas) atmetė pareiškėjos paraišką Nr. LT07-1EIM-K01-002 finansavimui gauti.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Agentūros 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. NOR-01-S-7 „Dėl paraiškos Nr. LT07-1-EIM-K01-002 atmetimo“; 2) panaikinti Agentūros 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimą dalyje dėl UAB „Acetum“ projekto paraiškos „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ pripažinimo nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo; 3) įpareigoti Agentūrą pripažinti pareiškėjos paraišką praėjusią naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą ir įpareigoti tęsti reikiamas administracines procedūras, susijusias su 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skyrimu UAB „Acetum“ projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“; 4) įpareigoti Agentūra sudaryti atskirą 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra. Inovacijos, ir MVĮ Žaliosios programos inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje mažųjų projektų (kurių prašoma finansavimo suma yra nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur) praėjusių naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą, sąrašą.

2.1. Paaiškino, kad yra biotechnologijų startuolis, investuojantis į naujų antimikrobinių ir antibakterinių produktų kūrimą. Agentūros 2020 m. liepos 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2V-270 buvo patvirtintos kvietimo teikti paraiškas 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje gairės pareiškėjams (Nr. LT07-1-EIM-K01) (toliau – ir Gairės). Pareiškėja kartu su partneriu Norvegijos gyvybės mokslų universitetu pateikė Agentūrai paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-022 finansavimui gauti pagal Gairėse numatytą Mažųjų projektų schemą, projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“.

2.2. Pareiškėjos įsitikinimu, Agentūra, įvertinusi paraišką, visiškai formaliais pagrindais ją atmetė ir priėmė skundžiamą Sprendimą. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl paramos skyrimo atitinkamam projektui, kiekviena paraiška yra vertinama trimis etapais/aspektais (Gairių 69 punktas): 1) Atliekamas naudos ir kokybės vertinimas; 2) Tinkamumo finansuoti vertinimas; 3) Administracinės atitikties vertinimas. Pareiškėjos projekto nauda ir kokybė buvo įvertinta pakankamais ekspertų suteiktais balais, tačiau pagal Agentūros Sprendimą paraiška nepraėjo formalaus tinkamumo finansuoti vertinimo. Paraiška atitinka Gairių 2 priedo numatytus reikalavimus ir pareiškėjos administracinė atitiktis nekelia abejonių. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad administracinės atitikties vertinimas buvo atliktas, dėl administracinės atitikties Agentūra nepateikė jokių pastabų.

2.3. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja nepagrindė projekto biudžeto, kad projektas neatitinka bendrojo Projektų atrankos kriterijaus „Išlaidų tinkamumas, pagrįstumas, pakankamumas“, kartu su paraiška nėra pateikti dokumentai būtini siekiant įgyvendinti pareiškėjos finansinio įnašo pagrįstumą: 1) nebuvo pateikta Norvegijos partnerio registravimo pažymėjimo kopija; 2) nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys projekto biudžeto pagrįstumą (nėra pateikti darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai); 3) nebuvo pateikti finansavimo šaltinius patvirtinantys dokumentai (dokumentai pagrindžiantys fizinio asmens kredito istoriją ir bankų sąskaitų apyvartos); todėl atsakovė vertino, jog projektas neatitinka bendrojo projektų atrankos kriterijaus – „nuosavo įnašo užtikrinimas“. Pareiškėjos įsitikinimu, Agentūra pažeidė Gairių 75 punkto reikalavimus ir gero administravimo principą, nes neprašė pareiškėjos patikslinti dokumentus ar pateikti kokius nors dokumentus, nors Gairių 75 punktas numato, jog paraiškos vertinimo metu Agentūra gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus.

2.4. Pareiškėjos manymu, Sprendimas nėra pakankamai aiškus, kas dalinai apriboja pareiškėjos teisę realizuoti jos teisę kreiptis į teismą. Viena vertus rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad paraiška atmetama todėl, kad neatitinka bendrųjų projektų atitikties kriterijų, kurie Sprendime įvardijami nepakankamai aiškiai, antra vertus, tame pačiame sakinyje nurodoma ir tai, kad paraiškos atmetimo pagrindas yra dar ir tas, kad projektui įgyvendinti neužtenka kvietimui teiki paraiškas skirtos lėšų sumos. Gairių 10 projekte numatyta, kad projektams įgyvendinti yra numatoma skirti 9 017 647 Eur iš kurių 1 000 000 Eur numatytas paskirstyti pagal Mažųjų projektų schemą (Gairių 10 punktas). Mažaisiais projektais laikomi projektai, kurių finansavimui prašoma nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur (Gairių 39 punktas). Pareiškėjos projektas yra priskirtinas būtent Mažųjų projektų kategorijai. Tuo atveju, jei pareiškėjos projektas nebūtų atmestas formaliais pagrindais, akivaizdu, kad parama projektui turėjo būti suteikta ir tam būtų pakakę lėšų, kadangi Agentūra paramos nesuteikė nei vienam kitam Mažajam projektui, kas reiškia, jog pareiškėjos projektui su 46,5 balų įvertinimu turėjo būti skirtas finansavimas kaip vieninteliam atrankos kriterijus atitinkančiam Mažajam projektui. Nepagrįstai atmesdama pareiškėjos paraišką atsakovė nepagrįstai nusprendė paskirstyti Mažiesiems projektams skirtą 1 000 000 Eur didžiųjų projektų finansavimu.

2.5. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad biudžetui ir finansavimo šaltiniams pagrįsti turėjo būti, tačiau nebuvo pateikti: 1) darbo užmokesčio nustatymo pagrindimai; 2) finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai; 3) dokumentai, pagrindžiantys fizinio asmens kredito istoriją, fizinio asmens bankų sąskaitų apyvartos. Pareiškėja kartu su paraiška pateikė komercinius pasiūlymus dėl numatomų pirkti paslaugų ir su tuo susijusias biudžeto eilutes pagrindė, taip pat pagrindė ir kitas ne su darbo užmokesčiu susijusias biudžeto eilutes, todėl nesutinka su atsakovės vertinimu, kad biudžetas nebuvo pagrįstas. Numatytam darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti pareiškėja pateikė projekte dalyvaujančių specialistų – dviejų tyrėjų ir vieno inžinieriaus gyvenimo aprašymus, kuriuose matosi specialistų darbo patirtis, darbo sritis ir susijusi informacija. Pareiškėja taip pat pateikė ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentus, t. y. buvo pateiktas rašytinis pareiškėjos plėtros direktoriaus rašytinis įsipareigojimas, kartu su 2019 m. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija, paskolinti pareiškėjai piniginių lėšų sumą, reikalingą padengti nuosavam indėliui į projektą. Gairėse nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais gali būti pagrindžiamas finansinio įnašo užtikrinimas. Todėl laikytina, kad pareiškėja projekto biudžetą ir finansavimo šaltinius.

2.6. Pareiškėjos nuomone, negaliojančiu turėtų būti pripažintas ir MITĄ 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ kvietimo teikti paraiškas Žaliosios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimas (toliau – ir Nutarimas) dalyje, kuria pareiškėjos paraiška buvo pripažinta nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo (Nutarimo 2.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog Nutarimas buvo priimtas 2021 m. kovo 22 d., o Sprendimas – 2021 m. kovo 25 d., akivaizdu, jog šie dokumentai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, bei negalėjo būti priimti skirtingais pagrindais ir motyvais.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. 8Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

3.1. Pažymėjo, kad Agentūra vadovaudamasi Gairių 69 punktu, įvertino pareiškėjos paraiškos atitikimą Gairėmis keliamiems reikalavimams. Sprendimu paraiška buvo atmesta, nes paraiška nors ir surinko 46,5 balo, tačiau vertinant gautas paraiškas bendrame pagal Gaires gautų paraiškų kontekste ir sudarius gautų paraiškų eilę, pagal joms ekspertų skirtus balus, susiklostė situacija, kad prieš pareiškėją ir jos paraišką yra paraiškų, kurios buvo įvertintos didesne balų suma, t. y. įvertinus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus turi didesnį poveikį Kvietimo tikslui, nustatytam Gairių 11 punkte. Tokiu būdu pareiškėjos paraiška liko žemesnėje vietoje kitų paraiškų kontekste ir nepateko į finansuotinų paraiškų eilę. Taip pat pareiškėjos projektui nepakanka finansavimo pagal Kvietimą įgyvendinti numatomą skirti sumą. Be to, po atlikto tinkamumo finansuoti vertinimo nustatyta, kad paraiška pateikta su esminiais trūkumais, nes nepateikti privalomi su paraiška pateiktini dokumentai (Gairių 66 punktas), todėl tai tapo savarankišku pagrindu paraiškai atmesti, tai pareiškėjai papildomai paaiškinant skundžiamu Sprendimu.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjos teigimu, ji neginčija, sutinka su naudos ir kokybės vertinimo balais, kuriuos už pareiškėjos pateiktą paraišką skyrė vertinimą atlikę ekspertai – 46,5 balo už šį vertinimą pareiškėja vadina svarbiausiu. Agentūra nesutinka ir sutikti negali su paraiškų vertinimo etapų skirstymu į svarbiausius. Mažiau svarbius ir (ar) nesvarbius paraiškų vertinimo etapus, nes Gairės tokio skirstymo nenumato. Pagal Gaires yra įtvirtinta, kad Agentūra atlieka projektų tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės bei administracinės atitikties vertinimą. Tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimai vykdomi lygiagrečiai. Administracinės atitikties vertinimas atliekamas paskutiniame vertinimo etape (Gairių 69 punktas). Taigi nei vienas paraiškos vertinimo etapas pagal Gaires svarbumu nėra išskirtas ir šie etapai yra lygiagrečiai svarbūs. Esant neatitikimui nors vienam reikalavimui, kurie nurodyti paraiškų vertinimo procedūrose (Gairių 76.2, 76.3, 76.5 papunkčiai) paraiška atmetama (Gairių 76 punktas) kas ir įvyko pareiškėjos atveju.

3.3. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog kartu su paraiška nebuvo pateikti privalomi dokumentai, pareiškėja neginčija, tačiau nurodo, kad pareiškėjos paraiškos atmetimas tariamai yra neteisėtais, nes Agentūra neprašė pareiškėjos patikslinti paraiškos. Agentūra pažyma, kad Gairių 75 punktas numato, kad paraiškos vertinimo metu Agentūra gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Gairėse Agentūrai nustatyta teisė, bet ne pareiga paraiškos vertinimo metu paprašyti pareiškėjos pateikti trūkstamą informaciją. Gairių 66 punktas nustato, kad dokumentai, kurių pareiškėja nepateikė yra privalomi pateikti kartu su paraiška, ne bet kada, bet kartu su paraiška. Pareiškėja įgyvendindama savo teises ir vykdydama pareigas privalo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens elgesio etaloną, tačiau kaip matyti iš byloje esančios informacijos, taip šiuo atveju nesiėlgė ir nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Gairių 66 punktas), todėl teiginys, kad paraiška atmesta neteisėtai, dėl to, kad Agentūra neįgyvendino teisės, bet ne pareigos paprašyti pareiškėjos pateikti trūkstamą informaciją, laikytini nepagrįstais.

3.4. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra adekvatus, nustatytos aplinkybės aiškios, pagrįstos teisės aktais ir pakankamai motyvuotos. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina Departamento pozicija, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Sprendimą, atsižvelgdama į šio ginčo teisinį reglamentavimą, priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

3.5. Teismo posėdyje Agentūros atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

13Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2021 m. kovo 25 d. spendimo, kuriuo pareiškėjai neskirtas finansavimas pagal pateiktą paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-022 (toliau – ir Paraiška), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pateiktas paraiškoje Projektas „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ atitiko Gairių reikalavimus, ar Agentūra vertindama paraišką nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ar ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, gero administravimo principus.

6. Nustatyta, kad Agentūros direktorius 2020 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ informacinių ir ryšių technologijų srityje gairių pareiškėjams tvirtinimo“ Nr. 2V-270, patvirtino kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje (toliau - Kvietimas), patvirtino gaires pareiškėjams (toliau - Gairės).

6.1. Agentūros Kvietimas paskelbtas 2020 m. liepos 28 d. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų interneto svetainėje adresu: https://www.norwaygrants.lt/programos/kvietimai/program/5. Gairių 9 punkte nustatyta, kad projektų atranka pagal Gaires bus vykdoma vieno etapo projektų konkurso būdu.

6.2. Pareiškėja, siekdama gauti finansavimą pagal Gairių nuostatas, 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-002 finansavimui gauti.

6.3. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos Paraišką pagal Gairių reikalavimus, 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. NOR-01-S-7 atmetė pareiškėjos pateiktą Paraišką, finansavimo neskyrė, nes Paraiška nors ir surinko 46,5 balo, tačiau vertinant gautas paraiškas bendrame pagal Gaires gautų paraiškų kontekste ir sudarius gautų paraiškų eilę, pagal joms ekspertų skirtus balus, susiklostė situacija, kad prieš pareiškėjos Paraišką yra paraiškų, kurios buvo įvertintos didesne balų suma, t. y. įvertinus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus turi didesnį poveikį Kvietimo tikslui, nustatytam Gairių 11 punkte, t. y. pareiškėjos Paraiška liko žemesnėje vietoje kitų paraiškų kontekste ir nepateko į finansuotinų paraiškų eilę. Taip pat Agentūra atlikdama tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimus lygiagrečiai vykdė ir vertino maksimalią pagal Gaires gautų projektų prašomą finansuoti sumą, tačiau po paraiškų eilės pagal ekspertų skirtus balus projektams sudarymo tapo aišku, kad pareiškėjos Projektui, finansavimo, įvertinus bendrą pagal Kvietimą įgyvendinti numatoma skirti sumą, nepakanka. Be to, po atlikto tinkamumo finansuoti vertinimo nustatyta, kad pareiškėjos Paraiška pateikta su esminiais trūkumais, nes nepateikti privalomi su Paraiška pateiktini dokumentai, todėl tai tapo savarankišku pagrindu Paraiškai atmesti.

7. Pareiškėjos teigimu, Agentūra pažeidė Gairių 75 punkto reikalavimus, viešojo administravimo įstatymo nuostatas, gero administravimo principą, nes neprašė pareiškėjos patikslinti dokumentus ar pateikti kokius nors dokumentus, nors Gairių 75 punktas numato, jog paraiškos vertinimo metu Agentūra gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus.

8. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad Gairėse Agentūrai nustatyta teisė, bet ne pareiga paraiškos vertinimo metu paprašyti pareiškėjos pateikti trūkstamą informaciją, dokumentai, kurių pareiškėja nepateikė yra privalomi pateikti kartu su paraiška, ne bet kada, bet kartu su paraiška, todėl pareiškėja privalo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens elgesio etaloną, tačiau kaip matyti iš byloje esančios informacijos, ji šiuo atveju elgėsi neatidžiai, neapdairiai, nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

9. Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų fondų lėšų turi vadovautis 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ (toliau - ir Mechanizmų taisyklės) ir Agentūros direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ informacinių ir ryšių technologijų srityje gairių pareiškėjams tvirtinimo“ Nr. 2V-270, patvirtino kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje patvirtintomis gairėmis (toliau ir Gairės).

9.1. Pagal Mechanizmų taisyklių 128 punkto reikalavimus, kai finansuojami projektai, atrenkami vieno etapo projektų konkurse: 1) mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų skyrimo sąlygos pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas nurodomos gairėse pareiškėjams ir skelbiamos viešai; 2) gavus paraiškas, atliekamas projektų tinkamumo finansuoti vertinimas ir projektų naudos ir kokybės vertinimas; 3) mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos pareiškėjams skiriamos atsižvelgiant į projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatus; 4) atliekamas projektų administracinės atitikties vertinimas; 5) su pareiškėjais, kurių projektams įgyvendinti skiriamos mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos ir kurie atitinka administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, sudaromos projektų įgyvendinimo sutartys.

9.2. Gairių 11 punkte nustatytas Kvietimo tikslas – didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą žalios pramonės inovacijų srityje. Gairių 13 punktas numato, kad remiamas veiklas: naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų kūrimas. Investicijos pagal Kvietimą būtų skirtos projektams, kurių metu vystomi pvz., nauji bio-grįsti produktai, biotechnologijos, nauji produktai iš antrinio panaudojimo žaliavų, aplinkosauginės technologijos arba nauji informacinių technologijų produktai ar technologijos, skirti gamybos procesams modernizuoti, mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai (pvz., skaitmeninimas, automatizavimas, robotizavimas); naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų komercinimas. Veikla turi būti įgyvendinta kartu su 13.1 punkte nurodyta veikla; naujų produktų ar technologijų diegimas. Investicijos būtų teikiamos naujų produktų ar technologijų diegimui (pvz., modernizuojant esamas gamybos linijas, kuriuos įdiegiant mažėtų anglies dioksido išmetimai, energijos sąnaudos, būtų skatinama beatliekinė gamyba, antrinis atliekų panaudojimas).

9.3. Gairių 69 punkte nustatyta, kad Agentūra atlieka projektų tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės bei administracinės atitikties vertinimą. Tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimai vykdomi lygiagrečiai. Administracinės atitikties vertinimas atliekamas paskutiniame vertinimo etape .

10. Pareiškėja neginčija ir sutinka su naudos ir kokybės vertinimo balais, kuriuos už pareiškėjo pateiktą Paraišką skyrė vertinimą atlikę ekspertai – 46,5 balo ir šį vertinimą vadina svarbiausiu. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes paraiškų vertinimo etapų skirstymas į svarbius, ar mažiau svarbius nėra įmanomas, tai nenumato Gairių nuostatos. Pagal Gaires yra įtvirtinta, kad Agentūra atlieka projektų tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės bei administracinės atitikties vertinimą. Tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimai atliekami lygiagrečiai. Pagal Gairių 69 punktą, administracinės atitikties vertinimas atliekamas paskutiniame vertinimo etape, todėl nei vienas paraiškos vertinimo etapas pagal Gaires nėra išskirtas, šie etapai yra lygiaverčiai svarbūs. Pagal Gairių 76 punkto nuostatas, esant neatitikimui nors vienam reikalavimui, kurie nurodyti paraiškų vertinimo procedūrose paraiška atmetama.

11. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, to neneigia ir pareiškėja, kad kartu su paraiška pareiškėja nėra pateikusi verslo plano, o pagal Gairių 35 punkto nuostatas, pareiškėjos Paraiška turėjo būti atmetama iš karto, neteikiant jos ekspertų atliekamam kokybės ir naudos vertinimui.

12. Atliekant kokybės ir naudos vertinimą projektai vertinami balais pagal Gairių 2 priede nustatytus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Naudos ir kokybės vertinimas organizuojamas vadovaujantis Ekspertinio vertinimo organizavimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2V-27 „Dėl Ekspertinio vertinimo organizavimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Naudos ir kokybės vertinimo metu nustatomi projektai, kurie turi didžiausią įtaką Kvietime ir Programoje numatytiems tikslams įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad finansinė paskata, turėjo būti skiriama projektams, turintiems didžiausią poveikį Lietuvos konkurencingumui ir pridėtinės vertės augimui, t. y. kuriami produktai pasižymi didesniu inovacijų lygiu, komerciniu pritaikomumu ir greičiau bus įvesti į rinką, pasieks galutinį vartotoją ir kt. Tuo tarpu Pareiškėjos Paraiška ir pateiktas projektas, nors ir buvo įvertintas 46,5 balo, daugiau nei Gairėmis nustatytą minimalų naudos ir kokybės vertinimo balų skaičių, tačiau kitų pareiškėjų projektai, įskaitant ir projektus, kuriems nuspręsta skirti finansavimą, pasižymėjo aukštesniais balais, todėl pateikti projektai Agentūros buvo suskirstyti į eilę pagal ekspertų skirtus balus, taip išrenkant potencialiai finansuotinus projektus.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėja su Paraiška nepateikė ne bet kokių, bet privalomų Gairių 66 punkte numatytų priedų, kurie yra esminiai siekiant įsitikinti Paraiškoje pateiktų teiginių teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškėja neginčija, pripažįsta, tačiau teigia, kad Paraiškos atmetimas yra neteisėtas, nes Agentūra neprašė Pareiškėjos patikslinti Paraiškos. Teismas, atsakydamas į šiuos pareiškėjos teiginius, pažymi, kad pagal Gairių 75 punkto nuostatas, paraiškos vertinimo metu Agentūra turi teisę, bet ne pareigą paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Pagal Gairių 66 punkto nuostatas, dokumentai, kurių Pareiškėja nepateikė buvo privalomi pateikti kartu su Paraiška, todėl Pareiškėja įgyvendindama savo teises, norėdama gauti finansinę paramą privalėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai bei sąžiningai pagal atidaus asmens elgesio etaloną. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir nustatytų aplinkybių, pareiškėja nesielgė, neatliko privalomų teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini, negali būti pagrindu ginčijamam sprendimui panaikinti.

14. Teismo vertinimu, Pareiškėjos Agentūrai pateikta Paraiška turi ir daugiau trūkumų nei nurodyta skundžiamame Sprendime. Pagal Mechanizmų taisyklių 167 punkto nuostatas, jei pagal vieną iš bendrųjų projektų atrankos kriterijų arba vieną iš specialiųjų projektų atitikties kriterijų priimamas sprendimas paraišką atmesti, pagal kitus bendruosius projektų atrankos kriterijus arba specialiuosius projektų atitikties kriterijus paraiškos gali būti nebevertinamos, jei taip numatyta gairėse pareiškėjams. Iš pateiktos į bylą pareiškėjos Paraiškos matyti, kad Paraiškos 5 dalis užpildyta nesilaikant Gairių dėl rezultato rodiklių siektinų reikšmių nustatymo ir jų apskaičiavimo metodų taikymo nuostatų. Be to, Gairių 66.24 punkte nurodytas privalomas pateikti dokumentas užpildytas nekorektiškai, nesilaikant Kvietimo sąlygų, yra nesuderintas su Paraiškoje pateikta informacija. Taip pat Pareiškėja paraiškoje netinkamai nurodė maksimalų galimo suteikti finansavimo intensyvumą Pareiškėjai, pritaikant papildomus 15 proc. už veiksmingą bendradarbiavimą, tai numato Gairių 49.3 punktas. Pareiškėjos partneris Norvegijos gyvybės mokslų universitetas, kuriam prašomo finansavimo suma sudaro 100 proc., tačiau šiuo atveju partneris nuosavomis lėšomis prie projekto įgyvendinimo neprisideda, ir Paraiškoje nėra numatyta, kad projekto rezultatai bus plačiai skelbiami konferencijose, leidiniuose, atviros prieigos saugyklose arba per nemokamą arba atvirąją programinę įrangą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste – LVAT) savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad „<...> gero administravimo principas negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis viešojo administravimo subjektą imtis visų priemonių, kad pateiktoji paraiška ir prie jos pateikiami dokumentai atitiktų Programos keliamus reikalavimus <...>“. Taip pat LVAT yra išaiškinęs, kad pareiškėjui numatyta galimybė teikti papildomus dokumentus jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtakos paraiškos tinkamumo vertinimui po paraiškos registracijos, kai šie dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su paraiška (LVAT administracinėse bylose: Nr. A428-2353/2012; Nr. A63-2759/2011; Nr. A602-2317/2012). Todėl Agentūros veiksmai, šiuo konkrečiu atveju, atmetant pareiškėjos Paraišką, nesiūlant pateikti pareiškėjai papildomus dokumentus pagal Gairių 75 punktą, laikytini pagrįstais, atitinkančiais gero administravimo principą, nes tai būtų neteisinga kitų asmenų teikusių paraiškas atžvilgiu.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

17. Taip pat pareiškėja su Paraiška nepateikė darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų, nors Pareiškėja su tuo nesutinka, argumentuodama, kad Agentūra turėjo įvertinti pagal statistikos departamento skelbiamą atlyginimo vidurkį. Teismas pažymi, kad Gairių 2 lentelės 6.2 punkte pateikiamas galimų darbo užmokesčio pagrindimo šaltinių sąrašas „Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi oficialios statistikos duomenimis, panašių projektų duomenimis, pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas. Todėl Pareiškėjos pasirinkimu Gairių 2 lentelės 6.2 punkte darbo užmokesčio pagrindimas teikiamas užpildant Gairių 66.2 punkte nurodyto privalomo pateikti dokumento „Projekto biudžeto paskirstymas pagal veiklas, pareiškėją ir partnerį (-ius)“ stulpelį „Išlaidų pagrindimo dokumentų pavadinimas, data ir Nr.“ Tuo tarpu tokia informacija nebuvo pateikta nei dokumente „Projekto biudžeto paskirstymas pagal veiklas, pareiškėją ir partnerį (-ius)“, nei Paraiškos 9 dalyje „Projekto išlaidu pagrindimas“, taip pat nebuvo pateikti projekto biudžetą pagrindžiantys dokumentai, privalomi pateikti vadovaujantis Gairių 66.3 punktu. Todėl norint pagrįsti darbo užmokestį statistikos departamento duomenimis, turi būti pateiktos tikslios nuorodos į aktualius atitinkamų specialybių darbuotojų vidutinius darbo užmokesčio įkainius pagal sektorius. Pareiškėjos pateikti specialistų CV taip pat nėra laikytini finansiniais dokumentais pagrindžiančiais išlaidas. Todėl Pareiškėja nėra nepateikusi tinkamos Paraiškos, jos pateikta Paraiška ir šiuo atveju atmesta pagrįstai.

18. Pareiškėjos teigimu, Agentūra nesudarė atskiros finansuotinų projektų eilės, kad būtų skirtas finansavimas pagal mažųjų projektų schemą, nesudarė atskiro „mažųjų projektų“ vertinimo sąrašo ir nepaskirstė šiems projektams skirto finansavimo, pažeidė Gairių 10 punkto nuostatas.

18.1. LVAT yra pažymėjęs, kad vertinant, ar tam tikru teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, pirmiausia būtina identifikuoti tam tikrų subjektų (jų grupių) nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą, o tai identifikavus – vertinti, ar toks skirtingas teisinis reguliavimas yra nustatytas pagrįstai (t. y. ar asmenys ar objektai, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, pasižymi tokiais teisinės padėties skirtumais, dėl ko toks diferencijuotas teisinis reguliavimas būtų objektyviai pateisinamas, ar tokiu skirtingu teisiniu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų ar jei tai susiję su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais) (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1544-552/2015).

18.2. Pagal Gairių 10 punkto nuostatas, projektams įgyvendinti numatoma skirti 9 017 647,00 EUR, iš kurių 7 665 000,00 EUR Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų ir 1 352 647,00 EUR bendrojo finansavimo lėšų. 1000000,00 EUR iš šiame punkte nurodytos sumos bus paskirstyta pagal Mažųjų projektų schema (Projektų vertė nuo 10000,00 iki 200000,00 EUR). Agentūra nėra įpareigota sudaryti atskiro „mažųjų projektų“ vertinimo sąrašo. Atvirkščiai Gairėmis Agentūra buvo įpareigota projektų atranką vykdyti vieno etapo projektų konkurso būdu (Gairių 9 punktas), o ne dviem etapais sudarant atskirus finansuotinų projektų sąrašus. Todėl pagal Gairių 10 punkto nuostatas, Agentūra turėjo teisę 1 000 000,00 EUR paskirstyti „mažiesiems projektams“, tik tuo atveju jei pagal „mažųjų projektų“ finansavimo schemą būtų gauta projektų, kurie po atlikto vertinimo pagal Gairių 69 punktą būtų pripažinti tinkamais finansuoti, šiems projektams iš bendros finansavimui skirtos lėšų sumos5 paskirstant ne daugiau nei 1 000 000 EUR. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų nei vienas „mažasis projektas“ po atlikto projektų vertinimo pagal Gairių 69 punkto nuostatas neatitiko projektams keliamų reikalavimų, todėl finansavimas nei vienam „mažųjų projektų“ schemai priskirtinam projektui ir nebuvo skirtas.

18.3. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamento, patvirtinto 2016 m. rugsėjo 23 d. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos sprendimu 6.4 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad „Programai taikoma dotacijos suma paprastai negali būti mažesnė kaip 1 000 000 EUR ir, nepažeidžiant 9 punkto, ne mažesnė kaip 200 000 EUR“. Mechanizmo reglamento 9 (e) punkte nustatyta, kad „Programos operatorius gali pasiūlyti žemesnę ribą mažų dotacijų, nurodytų 6.6 straipsnyje“. Mechanizmo reglamento 6.6 straipsnyje nurodyta, kad „Mažų dotacijų schemos (–ų) bendras paskirstymas negali būti didesnis kaip 20% tinkamų finansuoti programos išlaidų. <...>Finansinės paramos suma, taikoma mažų dotacijų schemoje, yra ne mažesnė kaip 5000 EUR ir ne didesnė kaip 200 000 EUR.<..>Mažų dotacijų schemą (–as) paprastai valdo ir įgyvendina programos operatorius“. Todėl, Agentūra, vykdydama Programos operatoriaus funkcijas, įgyvendindama Mechanizmų reglamento nuostatas, priėmė sprendimą suteikti galimybę paraiškas pagal Kvietimą teikti ne tik Mechanizmų reglamento 6.4 straipsnio 8 dalyje nustatytos vertės projektams, bet ir taikant išimtį pagal „mažųjų projektų“ schemą, mažesnės vertės projektams. Būtent dėl Mechanizmo reglamento nuostatų vykdymo, siekiant nustatyti aiškias Gaires pareiškėjams, informuojant, kad pagal Mažųjų projektų schemą teikiamas finansavimas, net ir tuo atveju, jeigu projektų eilėje projektai pateikti pagal mažųjų projektų schemą gautų aukštesnius balus nei pagal pagrindinę schemą, finansavimas jiems negalėtų viršyti 1 000 000,00 EUR. Taigi pagal Gairių 10 punktą maksimali planuojama paskirstyti finansavimo suma pagal Kvietimą buvo išskaidyta į dvi dalis. Kas reiškia, kad vadovaujantis Gairių 4 punktu Pareiškėjo lūkestis dėl finansavimo gavimo galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinamas visų šių privalomų sąlygų įgyvendinimas, t. y. aukšto balo lyginant su kitomis paraiškomis surinkimas; teigiamas tinkamumo finansuoti įvertinimas; bendras visų projektų pagal mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 EUR. Tuo tarpu Pareiškėjos paraiška neatitiko dviejų iš trijų privalomų kriterijų (balų pakankamumo ir įvertinimo tinkamumo), todėl Agentūros sprendimas ir šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas.

18.4. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą Paraišką, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje taikoma konkursinių kvietimų organizavimo praktika, jeigu ketinama teikti finansavimą subjektams, priskirtiniems skirtingoms grupėms arba kai projektų įgyvendinimui, įskaitant finansavimą, taikomi skirtingi reikalavimai, kiekvienai grupei rengiami atskiri kvietimai teikti paraiškas. Tuo tarpu šiuo atveju visiems paraiškėjamas, kurie siekė gauti finansavimą pagal Gaires buvo keliami vienodi reikalavimai, todėl atskirų eilių sudarymui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

19. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Agentūros 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimą dalyje dėl bendrovės „Acetum“ projekto paraiškos „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ pripažinimo nepraėjusia tinkamumo finansuoti, teismo vertinamas kaip tarpinis dokumentas priimant galutinį sprendimą, t. y. ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis.

19.1. Teismas pažymi, kad Mechanizmų taisyklių 147 punktas numato, kad Paraiškų vertinimą organizuoja ir atlieka programos operatorius, šiuo atveju – Agentūra. Mechanizmų taisyklių 203 punkte nurodyta, kad projektų atrankos komitetas tvirtina vertinimo ataskaitas ar priima kitus sprendimus. Mechanizmų taisyklių 204 punkte nustato, kad projektų atrankos komitetas tvirtina vertinimo ataskaitas, jei paaiškėja, kad programos operatorius paraiškų vertinimo metu nesivadovavo gairėse pareiškėjams nustatytais projektų atrankos kriterijais, projektų atrankos komitetas narių balsų dauguma, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, turi teisę nepritarti vertinimo ataskaitai ir pareikalauti pakartotinai įvertinti konkrečias paraiškas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. kovo 22 d. vykusio projektų atrankos komiteto posėdyje, be Agentūros nepriklausomų komiteto narių dalyvavo nacionalinės EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos koordinavimo institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerija) ir Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių mechanizmų komiteto įsteigtos Finansinių mechanizmų valdybos, prižiūrinčios mechanizmų administravimą, atstovai, buvo pristatyti paraiškų vertinimo rezultatai ir paraiškų vertinimo procesas. Šiame posėdyje Projektų atrankos komitetas projektų vertinimo ataskaitai pritarė be pastabų. Pagal Gairių 77 punktą sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitiko projektų administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima Agentūra. Sprendimą tvirtina Agentūros direktorius. Todėl Pareiškėjos ginčijamas atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimas, yra tarpinis dokumentas, priimant ginčijamą sprendimą.

19.2. LVAT savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

19.3. Atsižvelgus į šias aplinkybes, LVAT praktiką, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Agentūros 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimą dalyje dėl UAB „Acetum“ projekto paraiškos „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ pripažinimo nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo;

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai? administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Agentūros 2021 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. NOR-01-S-7 „Dėl paraiškos Nr. LT07-1-EIM-K01-002 atmetimo“ paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų patenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų: įpareigoti Agentūrą pripažinti pareiškėjos paraišką praėjusią naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą ir įpareigoti tęsti reikiamas administracines procedūras, susijusias su 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skyrimu UAB „Acetum“ projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“; įpareigoti Agentūra sudaryti atskirą 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra. Inovacijos, ir MVĮ Žaliosios programos inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje mažųjų projektų (kurių prašoma finansavimo suma yra nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur) praėjusių naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą, sąrašą.

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ skundą.

41Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasFausta Vitkienė