- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-239-478/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui I. K., jos gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir BK 40 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamoji byla I. K. atžvilgiu nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio – 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas/uždraudimas I. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 9 d.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą saugojimo aikštelėje UAB „K. M.“, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti I. K.. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. K. nuteista už tai, kad, 2019 m. gruodžio 7 d. apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimą, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių), tai yra – 1,63 ‰ (promilių) girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas I. K. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jos kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, kurios teismui leido pagrįstai manyti, kad I. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas įvertino šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuota, ir prašo taikyti I. K. vardu registruoto automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Prokuroras taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio (1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.1. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir šiuo atveju nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodo, kad teismas išimtinai vertino tik I. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau neskyrė pakankamai dėmesio padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms. I. K. transporto priemonę vairavo neblaivi ir aiškiai viršydama ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 1,63 promilių girtumas), transporto priemonę vairavo akivaizdžiai pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, veiką padarė tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti esant neblaiviam ir norėdama taip elgtis. Kartu pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog I. K. gauna nedideles pajamas, viena augina nepilnametį vaiką, kad automobilis reikalingas už ją laidavusiai dukrai, bei kitos nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, pagrindžiančios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo neproporcingumą. Teismų praktikoje net ir sunki asmens materialinė padėtis, jo ar artimų asmenų sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis ar tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala nesudaro pagrindo teigti, jog kaltininkui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
3.2. Apelianto nuomone, šioje situacijoje visuomenės ir I. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jos nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes I. K., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise, skirtas minimaliausias baudžiamajame įstatyme numatytas terminas, o paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mažesnė už I. K. vairuoto automobilio vertę bei artima minimaliausiam baudžiamajame įstatyme nustatytam įmokos dydžiui. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo I. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, prieštaravo pats sau, kai vadovaudamasis vienu iš pagrindų, jog pažeidėjos turtinė padėtis yra sudėtinga, vis tik skyrė jai turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, skunde pažymi ir tai, kad teismas, atleisdamas I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neskirdamas tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo – nesivadovavo šiuo klausimu formuojama teismų praktika ir padarė nepagrįstas išvadas, kad konfiskavus automobilį bus pažeistas proporcingumo principas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundžiamu apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti I. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio.
7. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-81-976/2019, Nr. 2K-111-222/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-114-1073/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-218-648/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-104-1073/2019 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio dėl transporto priemonės nekonfiskavimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. K. (1 t., b. l. 33). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių tuo, jog I. K. priklausanti transporto priemonė laikytina konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
11. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš esmės sprendė, kad konfiskavus I. K. priklausančią transporto priemonę būtų pažeistas proporcingumo principas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad automobiliu naudojasi I. K. dukra – laiduotoja, kuri dirba ir mokosi (duomenys neskelbtini), po darbo grįžta į (duomenys neskelbtini), o jos darbo laikas nesutampa su autobusų grafiku, be to, kaip neturinti 5 metų vairavimo stažo, būdama studentė, pati mokėdama už mokslą, neturi galimybės dar ir turėti savo vardu registruoto automobilio, nes tai reikštų dideles papildomas išlaidas draudimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad laiduotoja taip pat naudojasi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui priklausančiu automobiliu, nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Rašytiniai įrodymai, kaip minėta, patvirtina, kad automobilio savininkė yra I. K., automobilis registruotas jos vardu. Be to, būtent ji šiuo automobiliu faktiškai ir naudojosi, kai buvo sustabdyta pareigūnų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad automobiliu taip pat naudojasi I. K. dukra, todėl jo konfiskavimas sukels neigiamas pasekmes ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, bet ir kitiems, su padarytu nusikaltimu nesusijusiems asmenims. Nustatytų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria remiantis kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netaikyti automobilio konfiskavimo, atsižvelgė ir į tai, kad I. K. anksčiau neteista, nebausta už sunkius nusižengimus, visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, išsituokusi, viena augina nepilnametį išlaikymo reikalingą vaiką, gauna nedideles pajamas, todėl turtinė padėtis pakankamai sudėtinga, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, automobilis įgytas teisėtai, registruotas, draustas privalomuoju draudimu, praėjęs techninę apžiūrą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog automobilio nekonfiskavimas keltų pavojų visuomenės saugumui, o pats automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, žala padaryta nebuvo bei į tai, kad I. K. paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų I. K. ar jo šeimos narių gyvenimą, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
13. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie I. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. K. per šį laikotarpį yra keturis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu ji turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 99–103). Nors šie teisės pažeidimai nėra susiję su vairavimu esant neblaiviam ir neeliminavo galimybės I. K. taikyti laidavimo instituto, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo kontekste, sudaro pagrindą spręsti, jog nekonfiskavus I. K. priklausančio automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, nebus užkirstas kelias ir toliau elgtis teisei priešingu būdu, o automobilio palikimas jos dispozicijoje kels pavojų teisėtiems visuomenės interesams. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad I. K. nusikalstamą veiką padarė, kai jai buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. I. K. neblaivi vairavo pagrindinėje miesto gatvėje, kurioje net ir nakties metu eismo intensyvumas yra didesnis nei kitose gatvėse. Be to, liudytojas policijos pareigūnas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. K. sustabdė todėl, kad ji įtartinai manevravo automobilį (1 t., b. l. 50). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais I. K. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydama vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tuo labiau, kad pati I. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji buvo nuvažiavusi pas brolį, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), kur išgėrė apie 300 ml brendžio 40 laipsnių stiprumo, jautėsi gerai, todėl nutarė važiuoti namo (1 t., b. l. 84). Teisme ji negalėjo paaiškinti, kodėl jai buvo būtina vairuoti neblaiviai. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, veiksmais buvo sukelta itin didelė ir reikšminga grėsmė eismo, kitų dalyvių turto ir sveikatos saugumui, ir ši pavojinga situacija kilo dėl aktyvių bei tyčinių I. K. veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, I. K. pagal savo asmenines savybes, turimą ilgametę vairavimo patirtį turėjo ir galėjo suvokti savo elgesio, kuomet ji sėdo už vairo būdama neblaivi, galimas pasekmes bei turėjo ir galėjo objektyviai įvertinti savo fizines galimybes konkrečioje situacijoje vairuoti transporto priemonę. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina I. K. atsainų požiūrį į nustatytas teisės normas ir galimai dėl jos neteisėtų veiksmų kilsiančias neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neproporcingai suvaržytų jos teises, teisinio pagrindo nėra. Nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas I. K. atžvilgiu nepažeis proporcingumo principo ir bus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
15. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti I. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, automobilio laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo dienos.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslams užtikrinti, teisingumo principui įgyvendinti tikslinga taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau šiuo nuosprendžiu nusprendus konfiskuoti I. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje (25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), yra perteklinė, todėl naikintina. Priešingu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai I. K. taikant visas tris baudžiamojo poveikio priemones (automobilio konfiskavimą, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones) būtų pažeistas proporcingumo principas.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – I. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinant jai taikyta baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą K 71 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, I. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti I. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio – 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą saugojimo aikštelėje UAB „K. M.“, (duomenys neskelbtini), grąžinti I. K..
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, ir automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki jo konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.