Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-767-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
2S-767-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
Skolininkas
UAB „Satis kompiuteriai“
Kreditorius
VSDFV Vilniaus miesto skyrius
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-767-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 129.4.; 122.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Satis kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties priteisti vykdymo išlaidas civilinėje byloje pagal antstolės Danguolės Štrimaitienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuotieji asmenys – skolininkas UAB „Satis kompiuteriai“, išieškotojas VSDFV Vilniaus miesto skyrius.

Kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Danguolė Štrimaitienė 2009-03-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Satis kompiuteriai“ 432,93 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad šios išlaidos susidarė vykdant sprendimą Nr. 49765, išduotą VSDFV Vilniaus miesto skyriaus, dėl 1558,91 Lt išieškojimo. Skolininko direktorius R. U. 2008-10-17 pateikė antstolei įsipareigojimą mokėti skolą dalimis, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Antstolė 2009-01-16 gavo išieškotojo pranešimą, informuojantį, jog skolininkas 2009-01-07 susimokėjo skolą. 2009-01-19 skolininkui raštu buvo pasiūlyta sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, tačiau jis per antstolio nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo. Vykdymo išlaidas sudaro 136,74 Lt bendrosios vykdymo išlaidos ir kitos faktinės išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, o taip pat 296,19 Lt antstolio atlyginimas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino ir priteisė iš skolininko UAB „Satis kompiuteriai“ antstolės Danguolės Štrimaitienės naudai 432,93 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nustatė, kad antstolė nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydama išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms susimokėti, kuris buvo įteiktas tinkamai, tačiau skolininkas nustatytu terminu vykdomosios bylos vykdymo išlaidų nesusimokėjo.

Atskiruoju skundu, klaidingai pavadindamas skundą „apeliaciniu“, skolininkas UAB „Satis kompiuteriai“ prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, pripažįstant antstolės D.Štrimaitienės prašymą dėl 432,93 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo nepagrįstu. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neteisingai įvertino antstolės pateiktus klaidingus faktus. R. U., tuo metu būdamas potencialus UAB „Satis kompiuteriai“ pirkėjas, pats susisiekė su antstole, domėjosi įmonės finansine būkle. Paprašytas antstolės, pateikė savo adresą, kuriuo buvo nusiųstas antstolės raginimas. Antstolė buvo informuota, kad artimiausiu metu planuojamas įmonės įsigijimas, todėl sėkmingai įsigijęs įmonę ir būdamas įmonės savininku bei tiksliai suskaičiavęs skolas, jas geranoriškai apmokės. Kadangi tokio pobūdžio susitarimo antstolė nežinojo kaip įforminti, todėl buvo pasinaudota standartine skolos dokumento forma. Teismas klaidingai nutartyje nurodė, jog skolininkui A. R. buvo nusiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kadangi UAB „Satis kompiuteriai“ su A. R. niekada neturėjo nei darbinių, nei komercinių santykių, todėl negali prisiimti ir jokių su juo susijusių įsipareigojimų.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Antstolė D.Štrimaitienė prašė teismo priteisti iš skolininko UAB „Satis kompiuteriai“ 432,93 Lt vykdymo išlaidų, iš kurių – 136,74 Lt sudaro vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir kitos faktinės išlaidos bei 296,19 Lt antstolio atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad antstolė nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydama išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms sumokėti; skolininkas nustatytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolės prašymą tenkino. Vienas esminių skolininko UAB „Satis kompiuteriai“ atskirojo skundo argumentų – tai, kad teismas neteisingai įvertino antstolės pateiktus faktus ir įrodymus, klaidingai skolininku nurodė A. R., su kuriuo apelianto nesieja jokie santykiai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be pagrindo paminėjo skolininką A. R., kuris nėra susijęs su apeliantu, tačiau toks paminėjimas vertintinas tik kaip techninė klaida, kadangi pagal nutarties sakinio „skolininkui A. R. buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, laikytina, kad šie dokumentai įteikti tinkamai (vykd.b.l. 18-19)“ prasmę ir nurodytus vykdomosios bylos lapus matyti, jog čia kalbama apie skolininką UAB „Satis kompiuteriai“. Todėl minėta klaida negali būti pakankamu pagrindu naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).

Apeliantas taip pat nesutinka, kad antstolės siųsti dokumentai pasiekė skolininką, nes jie buvo siunčiami ne UAB „Satis kompiuteriai“ adresu, o R. U., kuris, tuo metu būdamas potencialus UAB „Satis kompiuteriai“ pirkėjas, pats susisiekė su antstole, domėjosi įmonės finansine būkle ir paprašytas antstolės, pateikė savo adresą. Antstolė buvo informuota, kad artimiausiu metu planuojamas įmonės įsigijimas, todėl sėkmingai įsigijęs įmonę ir būdamas įmonės savininku bei tiksliai suskaičiavęs skolas, jas geranoriškai apmokės. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kadangi, nors pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui ir tvirtina, jog R. U. UAB „Satis kompiuteriai“ direktoriumi yra nuo 2008-11-17 (b.l. 16), tačiau dar 2008-10-17 jis (R. U.) savanoriškai pasirašė skolinį įsipareigojimą antstolei (vykd.b.l. 20), prisiimdamas atsakomybę už pačią bendrovę. Tapęs direktoriumi R. U. šio įsipareigojimo ne tik neatsisakė, bet ir jį įvykdė – 2009-01-07 UAB „Satis kompiuteriai“ skolą sumokėjo (vykd.b.l. 22).

Apeliantas UAB „Satis kompiuteriai“ skunde taip pat tvirtina, kad jis su išieškotoju atsiskaitė pats, todėl antstolei vykdymo išlaidos nepriklauso. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu išsiaiškinti, kokius vykdymo veiksmus atliko antstolė, kokias išlaidas realiai patyrė ir ar yra pagrindas jas priteisti iš skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 ir 2 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr.816 įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Nagrinėjamu atveju taikytina LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija galiojusi iki 2009-04-01. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-14 sprendimo dėl 1558,91 Lt skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdymo išlaidų atlyginimo. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.) ir 2008-08-14 buvo pateiktas vykdyti antstolei D.Štrimaitienei (vykd.b.l. 6). Esant tokioms aplinkybėms, antstolė, gavusi išieškotojo pateiktą sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdymo, teisėtai pradėjo priverstinį šio sprendimo vykdymą. Byloje nustatyta, kad skolininkas sprendime nurodytą sumą sumokėjo 2009-01-07 (vykd.b.l. 22), t.y. įvykdė šį sprendimą jau priverstinio jo vykdymo metu. Taigi skolininkas turi pareigą atlyginti nurodyto sprendimo vykdymo išlaidas.

Vykdomosios bylos Nr.0027/08/00422 medžiaga rodo, kad skolininkui UAB „Satis kompiuteriai“ buvo siųsti raginimai įvykdyti sprendimą geruoju ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, priimti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir dėl vykdomosios bylos užbaigimo. CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad, įvykdžius sprendimą, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos – tai pinigų sumos, kurias apmoka vykdymo proceso šalys už sprendimų vykdymo veiksmų atlikimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kokios išlaidos sudaro vykdymo išlaidas, o pagal 2 dalį - vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos skirstomos į bylos administravimo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Antstolės D.Štrimaitienės teismui pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad prašomas priteisti vykdymo išlaidas sudaro: bendrosios vykdymo išlaidos – 85,26 Lt, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu: antstolio raginimo/siūlymo surašymas – 30,45 Lt, patvarkymų surašymas – 12,18 Lt, išlaidos tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, pavedimai) – 8,85 Lt, atlyginimas antstoliui – 296,19 Lt. Pirmosios instancijos teismas visas šias išlaidų sumas laikė pagrįstomis ir įrodytomis. Apeliantas (skolininkas UAB „Satis kompiuteriai“) skunde nenurodo, jog jam kyla abejonių, ar visi veiksmai, už kuriuos priskaičiuotos vykdymo išlaidos, antstolės D.Štrimaitienės buvo atlikti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog antstolė D.Štrimaitienė atliko vykdymo veiksmus, už kuriuos apskaičiavo vykdymo išlaidas (surašė atitinkamus vykdymo proceso dokumentus, siuntė juos skolininkui ir t.t.). Todėl, nors skolininkas UAB „Satis kompiuteriai“ ir geruoju įvykdė sprendimą, antstolei už atliktus vykdymo veiksmus turi būti atlyginta (CPK 610, 611 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolei D.Štrimaitienei taip pat priklauso atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą, nors skolininkas ir pats įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Tokia nuostata yra įtvirtinta įstatyme, Spendimų vykdymo instrukcijoje, tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-1/2007, kat. 129.4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatvo, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Vadinasi, tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius