- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1-87-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27495-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993 m. gruodžio 16 d., Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Telšiuose, Saulėtekio g. 15-5, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Metoera“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Z. 2019 m. birželio 30 d., nakties metu, apie 2 val. 52 min. prie pastato, esančio adresu Šviesos g. 5, Luokės mstl., Telšių r., tyčia rankos kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį bei atsineštu nenustatytos kilmės daiktu suduodamas vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairį šoną nukentėjusiajam M. G., taip padarydamas jam kairio peties, dešinės alkūnės sumušimus, kairio alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžimą, dėl ko nukentėjusiajam M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. birželio 30 d. būdamas tėvų namuose pamatė, jog jo jaunesnioji sesuo parėjo namo ir greitai nubėgo į savo kambarį, buvo apsiverkusi. Ji jam papasakojo, kad Luokės miestelyje, Šviesos gatvėje ją sumušė vienas asmuo vardu Mindaugas. Paaiškino, kad pastebėjo ant sesers veido sumušimo žymes, matėsi, jog veidas sutinęs ir yra mėlynė. Taip pat, parodė, jog sesers patirti sumušimai buvo gan stiprūs nes dėl jų po kelių dienų išvažiavo į ligoninę dėl galimai buvusio smegenų sutrenkimo. Parodė, kad po to eidamas į Šviesos gatvę sutiko savo draugus A. R. ir S. P., kurie ėjo su juo, ir matė įvykį tačiau jame nedalyvavo. Nuėję į Šviesos gatvę, šalia darželio, prie ten stovinčio automobilio stovėjo būrys žmonių. Kai atėjo į kompanija paklausė kuris iš jų yra Mindaugas, tačiau pats jį atpažino iš sesers pasakojimo. Atpažinęs, trenkė jam rankos plaštaka, galimai du kartus. Po šių smūgių Mindaugas nukrito, ir atėjusi jo sesuo parodė į jį ir pasakė, jog būtent jis ir yra Mindaugas. Po to, Mindaugas atsistojo ir pradėjo bėgti, jis jį neilgai pasivijo ir daugiau jo nebematė. Pabrėžė, jog neturėjo metalinio strypo, smūgiavo ranka į veido sritį. Parodė, jog Mindaugas jam pasakojo, kad buvo nukritusi medžio šaka, mano, jog galimai trenkė Mindaugui su ja, tačiau pats jos nematė. Mano, jog nukentėjusiajam ranka lūžo kai jis nukrito ant žemės. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su civilinio ieškinio suma, mano kad protinga suma būtų 1500 Eur.
Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo.
Aplinkybę, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. G. be dalinio paties kaltinamojo prisipažinimo įrodo M. G. parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis į įvykio vietą atėjo su kitais dviem asmenimis ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į kairiąją veido sritį ir klausinėjo, kuris čia sudavė jo sesei. Kai nukentėjusysis atsistojo, kaltinamasis vėl jam trenkė iš rankos į veido sritį. Kaltinamasis turėjo lazdą, užsimojo ir trenkė jam per kairę ranką. Paskui nukentėjusiajam atsistojus atėjo kaltinamojo sesuo su drauge, parodė į jį ir jis pradėjo bėgti. Prie Luokės kavinės pabėgęs nuo kaltinamojo, nukentėjusysis susistabdė automobilį ir išsikvietė pagalbą.
Nepaisant to, kad kaltinamasis neigė trenkęs nukentėjusiajam su lazda, tačiau suduotą smūgį lazda, dėl kurio nukentėjusiajam ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvada Nr. G 1257/2019(03) ir eksperto D. V. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu.
Kaip matyti iš specialisto išvados M. G. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Specialisto išvada patvirtina, kad M. G. alkūnkaulio lūžimą patyrė suduodant į ranką lazda, bandant ranka prisidengti nuo smūgių kitas kūno vietas (1 t., b. l. 123). Šią specialisto išvadą patvirtino ekspertas D. V., kuris nurodė, kad lūžis būdingas tiesioginei traumai, jeigu žmogus būtų griuvęs, tada ranka būtų lūžusi riešo lygyje. Pasak eksperto, tai tipinis lūžis, kuris vadinamas apsauginiu. Tokiu paaiškinimu ekspertas kategoriškai atmetė gynybos versiją, kad lūžis atsirado nukentėjusiajam griūvant. Kaip nurodė ekspertas per 50 metų jam nepasitaikė, kad alkūnkaulis lūžtų nuo griuvimo. Be to, teismo vertinimu, aplinkybę, ar nukentėjusiajam lūžis įvyko nuo smūgio, ar jam griūvant, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, nes nukentėjusysis griuvo nuo kaltinamojo smūgio. Šis faktas turi reikšmės tiksliam įvykio aplinkybių nustatymui.
Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis turėjo nenustatytos kilmės daiktą teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas E. U., kuris teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tikrai matė, jog vaikinas, kuris nusivijo M., turėjo pagalį ar metalą rankose.
Įvertinus tai, kad vienareikšmiškai bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis atsinešė ir sudavė nukentėjusiajam metaliniu strypu, konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė su atsineštu nenustatytos kilmės daiktu.
Nepaisant to, kad kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai tiesiogiai suduotų smūgių nukentėjusiajam ir nematė, tačiau jie patvirtino įvykio aplinkybes, kurios netiesiogiai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Taip pat šie parodymai patvirtina įvykio pradžią, tąsą ir pabaigą bei atitinka tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo nurodomus faktus dėl įvykio priežasties.
Bylos nagrinėjimo kontekste akcentuotina tik tai, kad prokuroras nepagrįstai į kaltinimą įtraukė asmenines kaltininko paskatas. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos motyvas yra fakultatyvus nusikalstamos veikos požymis ir tik tais atvejais, kai įstatymų leidėjas su juo sieja kvalifikuotą sudėtį. Šiuo atveju asmeninės paskatos nėra įtrauktos į BK 138 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, dispoziciją. Dėl to jų nurodymas kaltinamajame akte yra perteklinis ir neturintis teisinės reikšmės, nes kaltinamasis nuo jos neturi teisinio pagrindo gintis ir jos nėra įrodinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas suriktų įrodymų pagrindu pripažįstą kaltinamąjį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu jam skirtina bausmė. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. D. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisimas pirmą kartą, administraciniai pažeidimai neišryškiną amoralaus gyvenimo būdo, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 48 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nenustatyta.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas kaltinamajam skiria artimą sankcijos vidurkiui numatytą bausmės dydį – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau ši įstatymo leidėjo nuostata nėra besąlyginis imperatyvas. Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl sesers sumušimo. Ši nusikalstama veika nebuvo nulemta jo gyvenimo būdo, kuris suponuotų išvadą, kad kaltinamajam būtina skirti įpareigojimą būti namuose atitinkamą laiką, taip apribojant jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to vietoj intensyviosios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 99-107), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 999,53 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 999,53 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Taip pat šioje civilinėje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis M. G., kuris prašė priteisti 3 500 neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino 492.40 Eur išmoka, kurią gavo iš draudimo kompanijos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą.
Vienas iš esminių kriterijų yra sveikatos sužalojimo mastas ir jo sukelti padariniai, kurie neabejotinai tiesiogiai susiję su asmens dvasiniais išgyvenimais. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, dėl patirtų sumušimą jam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir nepaisant to, kad nukentėjusysis nurodė, kad negalėjo dirbti ilgą laiką ir sužalojimų patyrė didelius nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo patirti neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui). Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, kurios būtų lėmusios darbingumo praradimą, iš esmės būtų apribota jo veikla. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, tuo metu, kai patyrė sužalojimus jis niekur nedirbo, byloje nėra įrodymų, kad jis būtų užsiėmęs kokia nors veikla (pvz. sportu), kurią būtų pakeitęs sužalojimas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad asmeniui sveikatos sužalojimas turės ilgalaikių pasekmių, kurias jis nuolat jaus ir tai apsunkins iš esmės jo gyvenimo kokybę.
Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį taip pat turi atsižvelgti ir į teismų praktikos tendencijas, kuriose priteisiami neturtinės žalos dydžiai už panašius sužalojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr 2K-139-895/2017 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, kuris patyrė dvi operacijas, po kurių iki šiol jaučia stiprius skausmus, pirštas per sąnarį išliko nelankstus, pripažino pagrįstų 700 Eur neturtinės žalos priteisimą.
Teismo vertinimu rankos lūžis sukelia daugiau nepatogumų nei piršto, o šie nepatogumai savaime suponuoja didesnius išgyvenimus, teismas taip pat įvertina ir prieš tai aptartus aspektus dėl sveikatos sužalojimo pasekmių ir konstatuoja, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalą, kurią būtų galima įvertinti 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį šios išmokos nukentėjusysis gavo iš draudimo kompanijos, šis dydis mažintinas draudimo išmokėta suma iki 1 507, 60 Eur.
Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusysis sumokėjo advokatei 300 Eur už teisinę pagalbą, teismas įvertinęs teisinį reguliavimą numatytą BPK 106 straipsnio 1 dalyje šias išlaidas priteisia iš kaltinamojo taip pat iš kaltinamojo priteistinos ir kelionės išlaidos, kurias sudaro 22.99 Eur.
Taip pat prokuroras nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą susidarė 79,84 Eur proceso išlaidos dėl nepilnamečių asmenų apklausos. Teismas prieš pripažindamas šias sumas proceso išlaidomis konstatuoja, kad būtina įvertinti priežastį, dėl kurių jos susidarė. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios sumos buvo sumokėtos psichologui apklausiant asmenis ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šiuos nepilnamečius asmenis teismas apklausė ir teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant to, kad tuo metu galiojusi BPK normos redakcija ir nenumatė imperatyvo apklausti nepilnametį asmenį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau nuostata, kad įrodymai turi būti ištirti betarpiškai teisiamajame posėdyje, o pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį nepilnametis asmuo apklausiamas tik vieną kartą, buvo galiojanti ir apklausos atlikimo metu. Dėl to ši sisteminė loginė teisės normų analizė suponavo pareigą ikiteisminį tyrimą kuravusiam prokurorui siekiant išvengti dvigubos nepilnamečio apklausos (taip užtikrinant jo teises) bei perteklinių proceso išlaidų susidarymo, organizuoti nepilnamečių asmenų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokiu būdu organizuojant ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmą papildomos išlaidos nebūtų susidariusios bei būtų užtikrintos nepilnamečio liudytojo teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad kaltinamasis neturi pagrindo apmokėti tų išlaidų, kurių galėjo būti išvengta, jeigu ikiteisminio tyrimo subjektai atitinkamą ikiteisminio tyrimo veiksmą būtų organizavę tinkamai. Dėl to šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
D. Z. 2019 m. liepos 7 d. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų.
Priteisti iš kaltinamojo D. Z. 1507, 60 eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo M. G. naudai.
Priteisti M. G. 322.99 Eur iš kaltinamojo D. Z. proceso išlaidas.
Priteisti iš kaltinamojo D. Z. civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 999,53 Eur.
D. Z. 2019 m. liepos 7 d. skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.