Šiaulių apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Digada“ ieškinį atsakovei G. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinys su priedais įteiktas tinkamai 2018 m. balandžio 25 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau ji per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovės prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Digada“ (civilinės bylos Nr. eB2-1057-372/2017), teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 25 d. 2017 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti.

Bankroto byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 113 348,16 Eur sumai. Iš 2016 m. UAB „Digada“ balanso matyti, jog įmonė 2016 m. turėjo 602 Eur vertės ilgalaikio turto, 42 421 Eur trumpalaikio turto ir 44 127 Eur įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinos sumos). 2015 m. ilgalaikis įmonės turtas sudarė 602 Eur, trumpalaikis – 26 386 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 20 103 Eur. 2016 m. įmonė patyrė 7 387 Eur nuostolius, taigi įmonė buvo nemoki jau 2015 metų pabaigoje. Nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovės UAB „Digada“ vadove ir akcininke buvo atsakovė G. V., jai pareiga įvertinti ar įmonė galės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau 2016 metų pradžioje.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas (ir/ar savininkas) kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad per 2016 m. UAB „Digada“ įsipareigojimai kreditoriams išaugo 24 000 Eur, o 2016 m. pradėjo formuotis ir metų pabaigoje susidarė 109 363,12 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo 602 Eur vertės ilgalaikio turto ir 42 421 Eur trumpalaikio turto, šis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Todėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 7 dalies 1 punkto pagrindu visas neperduotas bankroto administratoriui turtas vertintinas kaip neteisėtais buvusios įmonės vadovės veiksmais įmonei padaryti nuostoliai. Neteisėti buvusios bendrovės vadovės ir akcininkės G. V. veiksmai pasireiškė ir tuo, kad 2017-09-27 visos bendrovės akcijos buvo perleistos Baltarusijos piliečiui S. M., nors bendrovei turėjo būti keliamas bankrotas.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

CK 2.87 straipsnio 1 ir 4 dalys nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, apdairiai. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, t. y. įmonei tapus nemokiai.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyta, kad valdymo organai privalo per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą;

Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnį pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovė ir akcininkė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jai kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą atsiradusią bendrovės nemokumo periodu ir neviršijant nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalies - 113 348,16 Eur sumai. Teismas pripažindamas ieškinį įrodytu konstatuoja, kad atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 4 dalyse, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bei 7 dalies 6 punkte nurodytas teisės normas, todėl iš jos ieškovės naudai priteistinas 113 348,16 žalos atlyginimas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtyje).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje mokėtinas 1863 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 7 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovė kaip bankrutavusi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovės priteistinas 1863 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis).

Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Kadangi atsakovės gyvenamoji, buvimo ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai BAUB „Digada“ (į. k. 303378645) 113 348,16 Eur (vieno šimto trylikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. V. 1863 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Atsakovei sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui – išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apygardos teisme 2018 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-640-357/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00125-2018-7), iškeltoje pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Digada“ ieškinį atsakovei G. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl žalos atlyginimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8-606-71559.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.