- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-170-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01243-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. U.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo R. Š. priteisti 1 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, pagal iš pradinio kreditoriaus V. U. 2019 05 24 Reikalavimo perleidimo sutartimi perimtą reikalavimo teisę.
2. Teismas, pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais nustatė, jog ieškinys yra paduotas su trūkumais.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 11 20 nutartimi ieškovei nustatė 10 kalendorinių dienų terminą, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimo priteisti 1000 Eur skolą pagrįstumą, patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą. Išaiškino ieškovei, jog per nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
4. Nustatė, jog ieškovė teismui pateikė pirminio kreditoriaus ir atsakovo susirašinėjimą SMS žinutėmis bei pirminio kreditoriaus ir skolininko pokalbio telefonu įrašą, kaip įrodančius atsakovo pareigą atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, o pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį – su ieškove UAB „Legal Balance“.
5. Konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrįstais, nes susirašinėjimo dokumentai nepatvirtina kas, su kuo ir kada susirašinėjo (iš kokio telefono numerio, į kokį telefono numerį siuntė žinutes ir kam telefono numeriai priklauso). Pateiktas garso įrašas taipogi nepatvirtina kas, su kuo ir dėl ko kalbėjosi, kadangi yra kalbama apie mašiną, dingusius raktelius, nurodoma, kad skola negražinama, kol neatsiras raktai, t. y., teismas sprendė, jog nėra aišku, kokiu pagrindu yra susidariusi skola. Taipogi nurodė, jog tokie ieškovės pateikti įrodymai turi būti užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole.
6. Nurodė, kad teismas negali įvertinti, ar kilęs ginčas yra civilinės teisės dalykas, kadangi nėra aišku iš kokios materialiosios teisės normos yra kildinama skola. Ieškovė nepateikė pirminio sandorį patvirtinančio dokumento, įrodančio kada, kokiu pagrindu R. Š. įsipareigojo grąžinti 1000 Eur skolą V. U.. Teismas negali spręsti, ar tokia teisė galėjo būti perleista reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Legal Balance“, ar tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 11 20 nutartį; surinkus visus įrodymus ir paaiškinimus, išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-23517-217/2019, priimant šioje civilinėje byloje sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priėmęs nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, iš esmės pats sau prieštaravo, kadangi ieškinio priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimą išsprendė 2019 09 11 (rezoliucija priimdamas ieškinį).
1.2. Ieškovė teismui pateikė tik susirašinėjimą socialiniame tinkle, kadangi trečiasis asmuo, pasirašydamas su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovei pateikė tik minėtą susirašinėjimą, o tarp trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo sudaryta jokių kitų rašytinių sandorių. Ieškovės duomenimis, susirašinėjimas ir pokalbis telefonu yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys atsakovo pareigą atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Ieškovė tvirtina, kad iš pateikto susirašinėjimo yra akivaizdu, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl negrąžintos 1 000 Eur sumos, kurią atsakovas privalėjo sumokėti trečiajam asmeniui po darbo santykių nutraukimo.
1.3. Prieštaravimuose dėl ieškovės pareiškimo atsakovas nurodė, kad pradinis kreditorius yra trečiasis asmuo, t. y. atsakovui buvo aiški kilusio ginčo esmė.
1.4. Tik nagrinėdamas civilinę bylą teismas turės galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su ieškovės pareikštais reikalavimais ir nustatyti, ar trečiasis asmuo galėjo perleisti reikalavimą ieškovei.
1.5. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrįstais, tačiau, ieškovės nuomone, ieškinio ir įrodymų pagrįstumo klausimai išspendžiami sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš R. Š. priteisti 1 070 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8Eur žyminį mokestį bei 48,40 Eur išlaidas, patirtas už pareiškimo parengimą. R. Š. 2019 08 26 pateikė prieštaravimus, todėl ieškovė pareiškė ieškinį ginčo teisenos tvarka. Ieškinyje ieškovė teismo prašė iš atsakovo R. Š. priteisti 1 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Su ieškiniu ieškovė į bylą pateikė 2019 05 24 Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Legal Balance‘ ir V. U., kopiją, 2019 05 24 pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo kopiją, pirminio kreditoriaus ir atsakovo susirašinėjimą žinutėmis, garso įrašą, kaip įrodančius atsakovo pareigą atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi V. U., o pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove UAB „Legal Balance“. Pirmosios instancijos teismas 2019 09 11 rezoliucija ieškinį priėmė bei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pareikšti, tačiau 2019 11 20 parengiamajame teismo posėdyje, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, teismas nustatė, jog ieškinys paduotas su trūkumais, dėl to nustatė ieškovei 10 kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius reikalavimo priteisti 1 000 Eur skolą pagrįstumą (sutartį, pirminį rašytinį įrodymą), taip pat patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą.
11. Pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti motyvavo tuo, jog ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrįstais, kadangi susirašinėjimo dokumentai nepatvirtina kas, su kuo ir kada susirašinėjo (iš kokio telefono numerio, į kokį telefono numerį siuntė žinutes ir kam telefono numeriai priklauso). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktas garso įrašas taipogi nepatvirtina kas, su kuo ir dėl ko kalbėjosi, kadangi yra kalbama apie mašiną, dingusius raktelius, nurodoma, kad skola negražinama, kol neatsiras raktai, t. y., teismas sprendė, jog nėra aišku, kokiu pagrindu yra susidariusi skola. Taipogi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė pirminio sandorį patvirtinančio dokumento, įrodančio kada, kokiu pagrindu R. Š. įsipareigojo grąžinti 1 000 Eur skolą V. U., todėl teismas negali spręsti, ar tokia teisė galėjo būti perleista reikalavimo perleidimo sutartimi ir ar tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
13. Taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą.
14. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turi suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, t y. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo teismas turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovę įpareigojo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes – reikalavimo priteisti 1 000 Eur skolą pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, jog ieškovės pateikti įrodymai – pirminio kreditoriaus ir atsakovo susirašinėjimai bei garso įrašas nelaikytini pagrįstais, kadangi kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, ieškovui kreipiantis į teismą keliamas reikalavimas suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog ieškinio ir įrodymų pagrįstumo klausimai išsprendžiami sprendime, ir tik nagrinėdamas civilinę bylą teismas turės galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su ieškovės pareikštais reikalavimais ir nustatyti ar trečiasis asmuo galėjo perleisti reikalavimą ieškovei. Kita vertus, ieškovė nurodo, jog kitokių įrodymų neturi.
16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys 2019 09 11 teisėjo rezoliucija jau yra priimtas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2019 11 20 nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau nuo to procesinio veiksmo, nuo kurio civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustojęs (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau nuo to procesinio veiksmo, nuo kurio civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustojęs.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.