Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2023 m. kovo 20 d. 07 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. R. M. paskirta 800 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais, prisipažįsta padaręs nusižengimą ir labai gailisi. Paaiškino, kad iš vakaro apie 23.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus – šampaną, vyną, o kitą dieną, ryte apie 7.30 val., važiavo automobiliu, tačiau prieš tai savo nuosavu alkotesteriu pasitikrino blaivumą. Alkotesteris parodė 0,2 promiles, taip pat jis nesijautė esantis neblaivus, jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo ir važiavo. Jam važiuojant keliuku jis žinojo, kad netoliese policija tikrina vairuotojų blaivumą, tačiau jis pasitikėdamas alkotesteriu duomenimis, jautėsi drąsiai ir nemanė, kad įpus daugiau nei leistina norma. Jam teisė vairuoti yra reikalinga dėl darbo, nes darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, taip pat pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus tėvais, kurie turi įvairių sveikatos problemų. Teismo prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir 454 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, 2023 m. kovo 20 d. 07 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams. Šiuo nutarimu buvo pripažinta R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, užtraukia baudą nuo 30 iki 50 Eur.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nors R. M. vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai R. M., neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors transporto priemonę pažeidėjas vairavo kaime ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai (viršytas greitis, vairavimas be įjungtų šviesų, neapdraustas automobilis ir pan.), šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant ne tik užmiestyje, bet ir mieste, kur eismas yra intensyvus, greitai kintantis, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės esminės įtakos šiuo atveju neturi. Transporto priemonės vairavimo neblaiviam mažiau pavojingu nedaro ir tai, kad nebuvo viršytas greitis ar važiuota šviesiu paros metus, vairuojant trumpą atstumą, žinomoje vietoje ir vienam nesant kitų automobilių. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmu tikrinimu R. M. buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas – 0,54 promilės, o antru – 0,45 promilės. Pažymėtina, jog žmogaus organizmas natūraliai su laiku šalina alkoholį. Pakartotinis tikriniams buvo atliktas praėjus 17 min. po pirmojo tikrinimo (b. l. 63, 65). Tai rodo, kad per 17 min. pasišalino tik 0,09 promilės alkoholio. Nors R. M. nurodo, jog alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, apie 23.00 val., o ryte, prieš sėdant už automobilio vairo, savo nuosavu alkoholio matuokliu pasitikrino blaivumas, kuris parodė 0,2 promilės, todėl buvo užtikrintas, jog jis neįpus daugiau nei normos ribose. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholis galėjo būti dar neišsisklaidęs iš organizmo, o savo nuosavo alkoholio matuoklio duomenimis nepasitikėti vienareikšmiškai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, būtinybe rūpintis savo šeima, mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus tėvais, dėl netektos vairavimo teisės negalės atlikti darbinių funkcijų, todėl susidurs su finansinėmis problemomis, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. sutiko ir pats paprašė, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienerių iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Be to, pažymima, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas - teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad R. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jaim neskirti specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Taip pat nėra pagrindo ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, R. M. skundžiamu nutarimu paskirta proporcinga sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. R. M. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, R. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o R. M. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.