Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Katranga“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, civilinėje byloje Nr. 2-516-527/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Katranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,KRS“ dėl sandorio sudarymo fakto pripažinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB ,,Katranga“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė: 1) pripažinti, kad tarp ieškovo BUAB ,,Katranga“ ir atsakovo UAB ,,KRS“ buvo sudarytas verslo ir rinkos dalies perdavimo sandoris, kuriuo ieškovas perdavė, o atsakovas perėmė BUAB ,,Katranga“ verslą ir užimamą rinkos dalį; 2) pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo atsakovui UAB ,,KRS“ buvo perleistas ieškovui BUAB ,,Katranga“ priklausantis verslas ir rinkos dalis; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB ,,KRS“ 900 000 Lt žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo BUAB ,,Katranga“ verslo ir užimamos rinkos dalies įvertinimo bei kitas bylinėjimosi išlaidas; 5) tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovo turtą.

Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinio faktinis pagrindas neatitinka ieškinio dalyko ir nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi nusprendė, kad pareiškėjas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį ir pareiškėjo BUAB ,,Katranga“ ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (T. 2, b. l. 132-134).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi byla pagal ieškovo BUAB „Katranga“ ieškinį buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos tvarka (T. 2, b. l. 137).

Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi, išaiškinęs ieškinio trūkumus, nustatė ieškovui terminą tiems trūkumams pašalinti. BUAB ,,Katranga“ administratorius 2007 m. sausio 2 d. pateikė raštą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, taip pat prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (T. 2, b. l. 145-151).

Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB ,,Katranga“ ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo palikti nenagrinėtus.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškinio aprašomojoje dalyje kaip apsimestiniai įvardijami sandoriai, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu jokio savarankiško reikalavimo ieškovas nepateikė. Ieškovas nepašalino trūkumų neaiškiai suformuluodamas reikalavimą dėl verslo ir užimamos rinkos dalies perdavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Neaiškus sandorio, kurį prašoma pripažinti buvus sudarytą ir pripažinti negaliojančiu, sudarymo laikas, jo apimtis bei sandorio šalys. Be to, nebuvo nurodyta tiksli ieškinio suma, į kurią įskaičiuotinas ne tik prašomos priteisti žalos dydis, bet ir apsimestinių sandorių vertė. Ieškovas nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų, kurių suinteresuotumą bylos baigtimi teismas konstatavo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įpareigoja ieškovą nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ir juos pateikti teismui (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Ieškovas nepateikė ieškinyje nurodytų įrodymų apie tai, kad 2005 m. gegužės 18 d. darbo santykius su ieškovu nutraukė visi darbuotojai (išskyrus direktorių, pas atsakovą įsidarbinusį vėliau), kurių didelė dalis perėjo dirbti pas atsakovą, nepateikė duomenų, patvirtinančių tokių įrodymų rinkimą iš VSDFV. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytų šalių nesąžiningumą. Ieškovas nenurodė liudytojų, kurių parodymais įrodinės tam tikras aplinkybes, vardų, pavardžių, gyvenamosios vietos (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 190 str.). Su ieškiniu kelis kartus pateikiami įrodymai nebuvo sunumeruoti kaip priedai, o tai trukdo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Prašymo pratęsti procesinį terminą ieškovas nepateikė, kas rodo, kad jis šioje proceso stadijoje nesiruošia vykdyti teismo įpareigojimų. Teismo nuomone, tai pažeidžia atsakovo galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio ir vilkina pačią proceso eigą.

Ieškovo BUAB „Katranga” administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo bei nagrinėjimo klausimą iš esmės.

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi yra panaikinęs Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį ieškovo ieškinio priėmimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškinyje yra aiškiai suformuluoti ieškovo reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (ieškinio pagrindas). Ar ieškovas įrodys savo reikalavimus, bus nustatyta bylos nagrinėjimo metu, o ne priimant ieškinį ar ruošiantis bylos nagrinėjimui. Tai, kad yra neaiški sandorio, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, apimtis ir sudarymo laikas, teismas galėjo konstatuoti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pagal pateiktą ieškinį teismas galėjo identifikuoti tiek ieškovą, tiek atsakovą ir suvokti, kad tai ir yra ginčijamo sandorio šalys.

2. Teikdamas ieškinį, ieškovas pats pasirenka atsakovą. Kadangi ieškovas neprašo naikinti konkrečių sandorių, sudarytų tarp ieškovo, atsakovo ir kitų juridinių asmenų, pastarieji galėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą tik trečiaisiais asmenimis. Tai svarbu esant pakankamai duomenų, kad teismo sprendimas galėtų būti reikšmingas kitų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.). Ieškovas tokių duomenų neturi.

3. Įrodymai apie tai, kad didelė dalis UAB „Katranga“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „KRS“ teismui buvo pateikti 2007 m. sausio 2 d. Tai, kad nepateikti sandorio šalių nesąžiningumo įrodymai, negali būti laikoma ieškinio trūkumu. Teismo išvada, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka, reiškia jau įrodymų vertinimą, o tai įmanoma tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pagal CPK nuostatas teikti įrodymus ieškovas gali bet kurioje pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Ieškovas neprašo teismo šaukti liudytojo. Liudytojo atvykimu planuoja pasirūpinti pats, o teismui patenkinus ieškovo prašymą, liudytojas gali būti apklaustas. Toks ieškinio trūkumas nelaikomas esminiu ir nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

4. Ieškinio priedų nesunumeravimas nei pagal civilinio proceso nuostatas, nei pagal susiformavusią teismų praktiką negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Ieškinio priedai buvo pateikti surišti ir patvirtinti, laikantis ieškinyje nurodyto eiliškumo.

5. Pateiktas ieškinys atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Proceso vilkinimas formaliais ir CPK nenumatytais pagrindais užkerta kelią ieškovui ginti pažeistą teisę teisme. Vengimas pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės gali sąlygoti aplinkybę, kad kreditorių interesai nebus tinkamai apginti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,KRS“ prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Remiantis CPK 137 straipsnio 1 dalimi, ieškinio priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Nagrinėjamu atveju bylos pagal BUAB „Katranga“ administratoriaus ieškinį perdavimas nagrinėti teismine tvarka patvirtintas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi (T. 2, b. l. 137). Ieškinio priėmimą taip pat patvirtina ir bylą gavusio teisėjo 2006 m. gruodžio 11 d. rezoliucija (T. 1, b. l. 15). Po to, kai civilinė byla yra iškelta, negalima atsisakyti priimti ieškinio. Iškeltą civilinę bylą teismas privalo nagrinėti ir ją baigti priimant sprendimą, arba paliekant pareiškimą nenagrinėtą, arba nutraukiant bylą (CPK 293 str., 296 str.).

Byloje nustatyta, kad vykdydamas Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo BUAB ,,Katranga“ administratorius 2006 m. spalio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį (T. 1, b. l. 15-24). Pirmosios instancijos teismo nuomone, patikslinto ieškinio pateikimu šio procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, todėl 2006 m. spalio 12 d. nutartimi ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir sugrąžintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį, kuria ieškovo BUAB ,,Katranga“ administratoriaus ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. BUAB ,,Katranga“ ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo grąžintą bylą perdavė nagrinėti kitam teisėjui pirmosios instancijos tvarka, o šio teismo teisėjo 2006 m. gruodžio 11 d. rezoliucija BUAB ,,Katranga“ administratoriaus 2006 m. spalio 5 d. ieškinys buvo priimtas. Kadangi šie procesiniai veiksmai patvirtina civilinės bylos iškėlimą, vadinasi, buvo pripažinta, kad ieškinys paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygų.

Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiškia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas (neatitikimas ieškinio pagrindui), gali būti pripažįstamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu. Ieškinio faktinių aplinkybių neatitikimas ieškinio dalykui gali būti konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir jis gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys turi būti tenkinamas, ar atmestinas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas su BUAB „Katranga“ administratoriaus ieškinio priėmimu susijusius klausimus, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje jau buvo akcentavęs, jog ieškinio pareiškime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami konkretūs ieškovo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms, kaip ieškinio trūkumą pakartotinai įvardindamas aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, neatitikimą ieškovo reikalavimams, be pagrindo ignoravo aukštesnės instancinės pakopos teismo konstantas. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas įvykdė pagrindinius įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, susijusius su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Esant tokiam konstatavimui, ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu tik išaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams, dėl kurių teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamos nutarties nuostatomis, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja ir nebuvo pašalinti galimybę išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą eliminuojantys ieškinio trūkumai. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jam nesuprantami ieškiniu ginčijamo sandorio sudarymo laikas ir apimtis reiškia ir neaiškią ieškinio reikalavimų formuluotę. Ieškovo atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad išvadas dėl reikalaujamo pripažinti negaliojančiu sandorio egzistavimo fakto, sandorio sudarymo laiko, jo turinį apibūdinančių požymių bus galima padaryti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išanalizavus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo jau yra nustatyta, kad ieškovas pareiškė konkrečius materialinius teisinius reikalavimus. Pagal suformuluotus reikalavimus ieškovas atitinkamai nurodė ieškinio sumą. Ieškovas nėra suinteresuotas ginčyti atskirus sandorius, kuriuos jis ieškinio pareiškime įvardija kaip apsimestinius dengiant verslo ir rinkos dalies perleidimo kitam ūkio subjektui sandorį. Ieškovas nekeičia (nedidina) pareikštų ieškinio reikalavimų, todėl jis negali būti įpareigojamas tikslinti ieškinio sumos. Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, jog ieškovas turėjo šalinti, bet nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su teisingos ieškinio sumos, į kurią turėtų būti įskaičiuota ir apsimestinių sandorių vertė, nustatymu.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, išskyrus tik įstatyme numatytus atskirus atvejus (pvz. CK 6.322 str. 1 d.). Kadangi trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet jo teisė, realizuojama motyvuotu prašymu, todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškinio pareiškime privalomai nurodyti asmenis, galinčius turėti procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Antra vertus, visus klausimus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, turi išspręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.).

Ieškovo 2007 m. sausio 2 d. rašte teismui dėl ieškinio trūkumų šalinimo (T. 2, b. l. 145-148) prašoma prijungti prie bylos pažymą iš VSDF valdybos. Gautoje iš pirmosios instancijos teismo byloje rasta keliolika į ją neįsiūtų dokumentų, tarp kurių yra ir ieškovo patvirtinta kopija VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2006-10-03 rašto Nr. 3-37181 su informacija apie asmenis, atleistus iš UAB „Katranga“ ir priimtus dirbti į UAB „KRS“. Ši aplinkybė įgalina sutikti su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad vykdydamas teismo nurodymus dėl ieškinio trūkumų, ieškovas 2007 m. sausio 2 d. buvo pateikęs duomenis apie darbuotojų atleidimą iš UAB „Katranga“ ir priėmimą į UAB „KRS“. Skundžiamos nutarties motyvai, kad ieškovas nepateikė duomenų, susijusių su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie darbuotojų perėjimą iš ieškovo pas atsakovą, laikytini nepagrįstais.

Ieškinio pareiškime detaliai išdėstyti argumentai, kodėl ieškovas, teigdamas, jog reiškia reikalavimus pagal Pauliano ieškiniui būdingas aplinkybes, ginčijamo sandorio šalių atžvilgiu siūlo remtis įstatyme numatytais nesąžiningumo prezumpcijos atvejais. Aplinkybes dėl sandorio šalių nesąžiningumo ieškovas grindžia informacija apie kai kurių juridinių asmenų (UAB „Katranga“, UAB „Kodventa“, UAB „KRS“) akcininkus, darydamas išvadą, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp kontroliuojamo ir kontroliuojančio juridinių asmenų (CK 6.67 str. 7 p.). Duomenys apie UAB „Katranga“, UAB „Kodventa“ akcininkus pateikti prie ieškinio pareiškimo (T. 2, b. l. 124-126). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip ieškinio trūkumą įvardijo duomenų apie minėtų juridinių asmenų akcininkus nepateikimą.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, jog duomenų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, nepateikimas ar nepakankamas pateikimas negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas procesinius klausimus, susijusius su BUAB „Katranga“ ieškinio priėmimu, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje jau akcentavo, jog materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą arba palikti jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja pasirengiant nagrinėti bylą ir ją nagrinėjant teisme (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 181 str., 226 str.,230 str. 1 d., 251 str. 2 d. nuostatos). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes nagrinėjimo teisme metu, laikantis rungimosi, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principų.

Ieškinio pareiškime nurodoma, kad kai kurias aplinkybes ieškovas ketina įrodinėti liudytojų parodymais. Kaip ieškinio trūkumą pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad nėra nurodyti liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenų apie galimus apklausti liudytojus nenurodymas ieškinio pareiškime negali būti laikomas tokiu ieškinio trūkumu, kuris iš esmės kliudytų pradėti bylos procesą ir išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad klausimai, susiję su šalių pageidavimais arba prašymais teikti atitinkamus įrodymus (įskaitant įrodinėjimą liudytojų parodymais) gali būti išsprendžiami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kuri aptariamu atveju dar nebuvo pradėta (CPK 112 str., 226 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad reikalavimas sunumeruoti kartu su ieškiniu teikiamus priedus nepagrįstas nei civilinio proceso įstatymu, nei teismų praktika. Ieškovas pateikė ieškinį ir jo priedus nepažeisdamas CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 113 ir 114 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio priedų nesunumeravimas trukdo tinkamai pasiruošti nagrinėti bylą, yra nepagrįstas.

Kauno apygardos teismas, 2007 m. sausio 4 d. nutartimi palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias reikalavimus ieškinio formai ir turiniui, be pagrindo taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.). Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, įstatymo nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas ieškovo prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį ir bylą su ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Katranga“ administratoriaus ieškiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.