- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1458-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, kaltinamajam S. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenko, laiduotojai R. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2022 m. kovo 11 d., apie 19 val. 05 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną aš apie pietus išgėrė porą butelių alaus, o mašiną pastatė gal tolokai nuo namų, kadangi jų kieme nebuvo vietos, todėl dalį produktų paliko mašinoje. Kitą dieną jis išgėrė alaus ir norėjo perstatyti mašiną. Bet žmona neleido, jie susiginčijo. Tuomet nusprendė nueiti paimti nors daiktų. Mašinoje buvo mažas buteliukas degtinės, jis išgėrė nemažai degtinės, bet ne visą ir sėdo iš kvailumo už vairo. Jis važiuodamas pasuko į kiemą ir atsirėmė į akmenį. Tuo metu privažiavo vaikinas, kuris tai matė, ir paskambino į policiją. Atvažiavo policija ir jis pripūtė promilių. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant pagal laidavimą sutuoktinei R. K..
S. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei advokatas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo S. K. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š.parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. pradėjo darbo pamainą 18.00 val. Patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule A. B., apie 19.05 val., per radijo ryšį iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į kiemą, vairuotojas su mėlynos spalvos automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į akmenį. Taip pat buvo pranešta, kad šio automobilio vairuotojas iš išvaizdos panašus į neblaivų, todėl pranešėjas jų sulauks vietoje ir praneš, jei asmuo bandys pasišalinti iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko apie šį įvykį pranešęs asmuo I. D.. Jis buvo šalia stovinčio aukščiau minėto automobilio prie kurio buvo dar vienas vyriškis. I. D. paaiškino, kad važiavo paskui šį automobilį Nissan ir pastebėjo, kaip jo vairuotojas sukdamas į (duomenys neskelbtini) kiemą automobiliu kliudė gulintį didelį akmenį. Tai jam sukėlė įtarimą, todėl jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie automobilio Nissan vairuotojo, jį užkalbino, po ko suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. I. D. iškvietęs policiją visą laiką buvo šalia šio automobilio Nissan vairuotojo. Pranešėjas taip pat jiems pranešė, kad visą laikotarpį iki jų atvykimo automobilio Nissan vairuotojas buvo jo akiratyje ir alkoholio nevartojo. I. D. nurodė jiems šalia stovintį vyriškį ir paaiškino, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo, tai buvo S. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis prisipažino, kad prieš keturias valandas, tai yra šiandien, apie 16.30 val., vartojo alkoholį, išgėrė 400 ml. degtinės. S. K. neneigė, kad vairuodamas savo automobilį ir sukdamas į kiemą kliudė akmenį, nes jo nepastebėjo. Alkotesteriu vairuotojui S. K. buvo nustatytas girtumas, su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. D.parodė, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 19.00 val., jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini)gatve, Vilniuje. Netoli troleibusų žiedo pastebėjo priekyje jo važiuojantį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip jam atrodė, elgėsi keistai, važiavo labai lėtu greičiu. Važiuodamas iš paskos jis netgi panaudojo garso signalą, įspėdamas, kad jis trukdo eismui, važiuodamas lėtai. Tačiau nurodyto automobilio vairuotojas taip ir važiavo labai lėtai. Pamatė, kad nurodytas automobilis pasuko į kiemą, tai yra į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad galimai vairuotojas yra neblaivus ir gali sukelti avarinę situaciją. Jis pastebėjo, kad automobilio Nissan vairuotojas, bandydamas įvažiuoti į kiemą, užvažiavo ant šaligatvio ir automobilio priekiu atsitrenkė į didelį akmenį, kuris gulėjo ant žemės, bet ne ant kelio. Jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo pasižiūrėti iš arčiau. Jis priėjo, atidarė Nissan automobilio vairuotojo dureles, nes pamanė, kad galimai žmogui yra bloga ar atsitiko kas nors su sveikata, todėl paklausė jo, kaip jis jaučiasi. Už vairo sėdėjo vyras virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris jam nieko neatsakė arba bandė kažką nerišliai atsakyti. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Jis bandė uždaryti dureles ir jis supratęs, kad tas vyras gali pasišalinti, paprašė jo išjungti automobilio variklį. Vyras išjungė variklį ir sėdėjo automobilyje. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie šį vairuotoją. Jis buvo vietoje iki pareigūnų atvykimo. Vairuotojas nebandė pasišalinti, jis sėdėjo savo automobilyje. Atvykus pareigūnams, papasakojo apie nurodytą įvykį, parašė pranešimą, po ko išvažiavo (b. l. 35-37).
BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0122000148905) duomenimis, kad 2022-03-11, 19.07 val., gautas pranešėjo I. D. pranešimas apie tai, jog ties įvažiavimu į kiemą (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vairuotojas automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos įvažiavo į akmenį, iš pažiūros vairuotojas neblaivus (b. l. 5-7).
2022-03-22 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir - BPC) garso įrašas. Nustatyta, kad pranešėjas, prisistatęs kaip I. D. praneša, jog neblaivaus asmens vairuojamas automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, įsukdamas į įvažiavimą į namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kiemą, įvažiavo į akmenį. Minėtas automobilis važiavo priešais jį (b. l. 41-42).
2022-03-22 BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad:
1. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo su užrašu „2022_0311_194159_004“ fragmentas. Vaizdo ir garso įrašas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows Media Player“. Atsidariusiame įrašo kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_PR_61953A 2022/03/11 19:43:28". Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:01 min. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant pareigūno drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Į vaizdo įrašo įrašymo lauką patenka vietovė, netoliese esantys daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Kieme stovi automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinės vairuotojo durelės atidarytos. Policijos pareigūnas su alkotesteriu prieina prie automobilio, kuriame vairuotojo vietoje sėdi vyras. Pareigūnas sako užtraukti rankinį ir išlipti, paduoda alkotesterį. Po kažkiek laiko pareigūnas ir automobilio vairuotojas stovi lauke. Pareigūnas vyrui parodo alkotesterį ir pasakoma 2,54. Vyras šiek tiek svyruoja, nerišliai klausia ar jis gali kažkiek pavažiuoti. Pareigūnas atsako, kad negali.
2. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo su užrašu „2022_0311_194659_005“ fragmentas. Tai pirmojo įrašo tęsinys, kur pareigūnas sako vyrui sėstis į tarnybinį automobilį. Vyras nueina iki policijos automobilio stipriai svirduliuodamas ir įlipa į automobilį. Pareigūnas fiksuoja alkotesterio rodmenys, atspausdina kvitą, ant alkotesterio ekrano skaičius 2,54. Per raciją pareigūnas praneša, kad vairuotojas neblaivus, pirmo putimo duomenys 2,54. Bendra šio įrašo trukmė 2,26 min.
3. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo su užrašu „2022_0311_194659_006“ fragmentas. 20.01 val. policijos pareigūnė su alkotesteriu prieina prie to pačio vyro, sėdinčio tarnybiniame automobilyje ir pasako, kad reikės dar kartą prasipūsti. Vyras pučia į alkotesterį. Pareigūnė klausia vyro kiek jis gėrė, ar tikrai gėrė prieš keturias valandas. Vyras atsakė taip, pasako, kad išgėrė degtinės apie 400 gramų. Pareigūnė pasako alkotesterio rodmenys: 2,42 promilių. Kitiems pareigūnams pasako BK - 2,42. Bendra šio įrašo trukmė 4,25 min. (b. l. 39-40).
2022-03-11 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad apgadinimas - apgadintas priekinis valstybinis numeris ir bagažinės įlenkimas (b. l. 10-13, 14-16).
2022-03-11 VĮ "Regitra“ duomenimis, automobilis Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. K., gim.(duomenys neskelbtinI), vardu (b. l. 19).???
VšĮ „Emprekis“ 2022 m. kovo mėn. duomenimis, automobilio Nissan A. T., kaina Lietuvoje be (duomenys neskelbtini)80 eurų, su PVM 1120,00 eurų (b. l. 20).
2022-03-11 Neblaivumo nustatymo aktu, reg. Nr. 0122000148905, kuriame nurodyta, kad S. K. atliktas tikrinimas prietaisu Drager Alcotest 6810, pirminio tikrinimo, 19.43 val. metu nustatyta 2,54 promilių, antrojo tikrinimo, 19.58 val. metu nustatyta 2,42 promilių neblaivumas. S. K. su tikrinimo rezultatais sutiko, patvirtino savo parašu. Pridėti alkotesteriu tikrinimo duomenų rezultatai (b. l. 27, 28).
AB „Vilniaus Metrologijos centro“ 2021-11-11 atlikta alkotesterio Drager Alkotest 6810, Nr. ARFM 0443, patikra ir išduotas patikros sertifikatas Nr. 1540482 (b. l. 29).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo parodymai, liudytojų A. Š. ir I. D. parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo S. K. bei jo sutuoktinės R. K. prašymai dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąjį R. K. pagal laidavimą (b. l. 82).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis S. K. anksčiau neteistas, (b. l. 49), baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b. l. 48 ), nedirba (b. l. 46), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose arba dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji praeityje nėra teista (b. l. 85), duomenų apie administracinius nusižengimus nėra (b. l. 84), dirba „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (b. l. 86). Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju S. K. vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas kraujuje 2,42 promilių girtumas, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį laidavimo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo vidutinį girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam (b. l. 26).
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis S. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, vakaro metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „ Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti S. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 14 d.
2022-03-14 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui “Nissan A. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin. Kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22, 23-24, 25), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, įvykdžius konfiskavimą, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. K., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti R. K. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1458-486/2022 S. K. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 14 d., vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. kovo 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai automobilį „Nissan A. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui “Nissan A. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.