Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-339-898/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
AN2-339-898/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00624-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Pažeidėjas
D. O.
Advokatai
Deimantė Drąsutavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-339-898/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00624-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. O. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo D. O. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 (penkių šimtų) Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimu D. O. nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „B.“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini), direktore ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2020 m. kovo 17 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2022 m. vasario 23 d. – 2022 m. kovo 9 d. sudarė 7 476,00 Eur, t. y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 16 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais: 1) 2023 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O.; 2) 2023 m. vasario 23 d. sumokėta 1 200 Eur akcininkui R. O.; 3) 2023 m. kovo 9 d. sumokėta 3 100 Eur akcininkui R. O., ir tuo pažeidė trečios eilės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos D. O. atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje A6.-581-369/2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.1. Skunde nurodoma, kad D. O. nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 16 d. atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams pažeidė tiek mokėjimų eiliškumo tvarką, tiek kreditoriaus VMI interesus, t. y. apeliantės įsitikinimu, teismas neabejotinai klaidingai įvertino byloje esančius duomenis. Pažymėta, jog teismas klaidingai nurodė D. O. teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kadangi D. O. bylos nagrinėjimo metu neteigė, jog „antrąja sutartimi buvo perskaičiuota visa bendrovės mokestinė skola“, įskaitant ir pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą mokestinę paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-44964 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartis). Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo perskaičiuota visa bendrovės mokestinė skola atsižvelgiant atlikto mokestinio patikrinimo sprendimą. D. O. bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, jog buvo tik viena mokestinės paskolos sutartis, tuo labiau, kad 2022 m. kovo 10 d. mokestinės paskolos sutartį pati į bylą ir pateikė. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas.

2.2. Pažymėta ir tai, jog jokių pradelsimų pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį nebuvo (mėnesinės įmokos suma buvo 400,01 Eur). VMI su pareiškimu į bylą pateikė duomenis iš savo sistemos (balansą) apie UAB „B.“ mokestines prievoles (b. l. 11-17). Iš 2022 m. sausio 17 d. balanso (b. l. 13) matyti, jog lentelės dalyje (A) prievolės suėjęs mokėjimo terminas, „Nemokestinės prievolės“ nurodyta UAB „B.“ mokėtina suma 400,01 Eur. Sekančioje lentelės dalyje (B) Prievolės nesuėjęs mokėjimo terminas, matyti, jog „Nemokestinės prievolės“ 4 800,18 Eur (paskolos likutis pagal minėtą mokestinę paskolos sutartį). Tačiau iš 2022 m. vasario 21 d. balanso jau matyti, jog lentelės dalyje (A) Prievolės suėjęs mokėjimo terminas, „Nemokestinės prievolės“, jokių sumų, kurių mokėjimui būtų suėjęs terminas nėra. Atitinkamai lentelės dalyje (B) Prievolės nesuėjęs mokėjimo terminas matyti, jog „Nemokestinės prievolės“ yra sumažėjusios iki 4 400,17 Eur. Analogiška situacija apie minėtas mokestines prievoles nurodyta ir 2022 m. vasario 23 d. balanse (b. l. 12). Atsižvelgiant į nurodytą teigiama, kad minėti duomenys patvirtina, jog UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 23 d. atliko 400,01 Eur įmoka pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį.

2.3. Skunde nurodoma, kad iš 2022 m. kovo 9 d. balanso matyti, jog lentelės dalyje (A) Prievolės suėjęs mokėjimo terminas, „Nemokestinės prievolės“ jokių sumų, kurių mokėjimui būtų suėjęs terminas nėra. Tačiau ir šiuo atveju atkreiptas dėmesys į tai, kad dalyje (B) Prievolės nesuėjęs mokėjimo terminas matyti, jog „Nemokestinės prievolės“ dar labiau sumažėjusios iki 4 000,16 Eur. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovė, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 9 d., atliko dar vieną 400,01 Eur įmoką pagal aukščiau nurodytą mokestinę paskolos sutartį. Tai, kad UAB „B.“ atliko įmokas pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį patvirtina tie patys minėti balansai, kuriuose neatsispindi jokie priskaičiuoti delspinigiai. Be to, jeigu bendrovė būtų netinkamai vykdžiusi mokestinę paskolos sutartį, tai VMI naujos mokestinės paskolos – 2022 m. kovo 10 d. dėl 7 476 Eur nebūtų sudariusi, juolab, kad dar likutis naujos mokestinės paskolos sudarymo dienai pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį buvo 4 000,16 Eur. VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 yra patvirtintos Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių 2 priedo 12 punktas numato, jog prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, netenkinamas, jeigu „Mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta arba yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį.

2.4. Teigiama, jog bylos duomenys patvirtina, kad UAB „B.“ turėjo ne vieną, o dvi sąskaitas – AB „Swedbank“ ir „Luminor“. „Luminor“ banko sąskaita įprastai buvo naudojama mokesčiams mokėti, o „Swedbank“ einamiems įmonės mokėjimams. Tačiau, VMI į bylą pateikė tik „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus, sąmoningai nepateikdama „Luminor“ banko sąskaitos išrašų iš kurių manytina, kad atsispindėtų atlikti mokėjimai VMI minėtu laikotarpiu. Vadovaujantis VMI į bylą pateiktais duomenimis konstatuotina, jog UAB „B.“, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. kovo 16 d., vykdė įmokas ir jos įsipareigojimai nuo 4 800,18 Eur sumažėjo iki 4 000,16 Eur. Dėl šios priežasties apeliantės atstovės advokatės vertinimu, D. O. kaip UAB „B.“ vadovė, nuo 2022 m vasario 26 d iki 2022 m. kovo 16 d. atliktais mokėjimais skirtiems kreditoriams nepažeidė nei mokėjimų eiliškumo tvarkos, nei kreditoriaus VMI interesų, t. y. apylinkės teismas šių aplinkybių apimtyje nepagrįstai pastarąją pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 d.

2.5. Taip pat apeliantė nesutinka, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 10 d., ji, vykdydama kreditoriams mokėjimus, pažeidė VMI kreditoriaus interesus. 2022 m. sausio mėn. buvo pradėtas UAB „B.“ mokestinis patikrinimas, po kurio UAB „B.“ 2022 m. vasario mėn. antroje pusėje buvo pasiūlyta patikslinti PVM mokesčio deklaraciją dėl 7 476 Eur. 2022 m. vasario 22 d. patikslintos deklaracijos pagrindu UAB „B.“ 2022 m. vasario 23 d. atsirado 7 476 Eur mokestinė įmoka už PVM. Skunde minima Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalis bei nurodytas Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 16 punktas. Taigi, pagal 2022 m. vasario 22 d. patikslintą deklaraciją 2022 m. vasario 23 d. atsirado 7 476 Eur mokestinė įmoka už PVM, todėl D. O., vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, 2022 m. vasario 22 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti 7 476 Eur mokestines įmokas ir toks jos prašymas 2022 m. kovo 7 d. VMI sprendimu buvo patenkintas ir tuo pagrindu 2022 m. kovo 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 7 476 Eur. Pažymėta, jog 7 476 Eur mokestinės įmokos įvykdymo terminas nebuvo suėjęs.

2.6. Skunde pabrėžta, jog teismo nurodyti argumentai, kad UAB „B.“ turint 7 476 Eur mokestinę prievolę, įsipareigojimus turėjo vykdyti pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pirmiau mokėti VMI (kas reikštų vykdyti įsipareigojimus VMI dėl kurių išdėstymo ir pateikė prašymą), o ne kitiems paskesniems kreditoriams, nelogiški ir iš esmės paneigia juridinio asmens teisę kreiptis į VMI dėl susidariusios mokestinės prievolės išdėstymo iki nepriemokos susidarymo. Asmeniui pateikus prašymą dėl mokestinės prievolės išdėstymo iki nepriemokos susidarymo, VMI atlieka juridinio asmens finansinės būklės vertinimą dėl mokestinės paskolos sudarymo ir kaip matyti pagal Rekomendacijų II skyrių vertina eilę su juridinio asmens finansines būklę susijusius duomenis, įskaitant ir piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, kasoje (Rekomendacijų 4.5 punktas). Taigi, VMI, atlikusi bendrovės finansinės būklės vertinimą, nenustatė kliūčių netenkinti D. O., kaip UAB „B.“ vadovės, minėto prašymo ir nevertino, jog juridinio asmens judėjimai banko sąskaitoje – atsiskaitymai su kitais kreditoriais R. O., pažeidžia jos, kaip kreditorės, interesus dėl 7476 Eur mokestinės prievolės vykdymo. Šiuo atveju, jeigu 7 476 Eur mokestinės prievolės įvykdymo terminai būtų suėję ir nepriemoka susidariusi, o apeliantė būtų atlikusi mokėjimus kitiems kreditoriams, tuomet būtų pagrindas vertinti jos veiksmų neteisėtumą ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau šiuo atveju, D. O. teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendino juridinio asmens teises kreiptis dėl mokestinės prievolės išdėstymo iki nepriemokos susidarymo.

2.7. Atkreiptas dėmesys į tai, jog šiai dienai, apeliantė iš esmės yra nubausta už tai, kad: 1) įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino UAB „B.“, kaip juridinio asmens, teisę kreiptis dėl mokestinės prievolės išdėstymo iki nepriemokos susidarymo; 2) kad VMI po daugiau kaip metų, staiga pradėjo manyti, jog apeliantė, kaip bendrovės vadovė, pažeidė šios interesus atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nors laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 16 d. tie patys D. O. veiksmai VMI buvo žinomi ir atliekant finansinės būklės vertinimą dėl mokestinės prievolės išdėstymo iki nepriemokos susidarymo bei nebuvo vertinami kaip VMI interesus pažeidžiantys veiksmai bei leido VMI priimti 2022 m. kovo ­7 d. sprendimą išdėstyti mokestinę prievolę iki jos susidarymo. Tokia situacija yra netoleruotina ir nesuderinama nei su vienu teisės principu. Taigi, apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai ją pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje bei jai paskyrė nuobaudą.

Atsiliepimas

3. VMI atstovė pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir D. O. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymėta, kad apeliantės skunde nurodyti argumentai, VMI įsitikinimu, deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.

3.1. Atsiliepime minimos ANK 120 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Taip pat atsiliepime akcentuotas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis. Pabrėžta, jog bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.2. Apeliantės argumentai, kad šioje byloje ji yra baudžiama už teisės kreiptis dėl mokestinės prievolės išdėstymo įgyvendinimo, yra nepagrįsti, kadangi byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai pagrindžia, jog bendrovė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais turėdama skolą valstybės biudžetui, todėl apeliantei pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys įrodymai – mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, bendrovės banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad apeliantė, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 9 d. būdama bendrovės vadove ir atsakinga už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams (akcininkui R. O.), o ne VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu apeliantės veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

3.3. Akcentuota, kad tai, jog bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, patvirtino ne tik vadovės paaiškinimas, tačiau ir sudaryta mokestinės paskolos sutartis, teikiami nauji prašymai dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2021 m. balansas). VMI pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindė faktą, kad bendrovės vadovė D. O. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl ko ir buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Atsiliepime teigiama, jog apeliantė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 straipsniai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Šalies argumentai

3.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad jokių pradelsimų pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį nebuvo, yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi tiek VMI savo pareiškime nurodė, tiek ir apylinkės teismas byloje neabejotinai nustatė, jog po 2022 m. sausio 17 d. iš bendrovės nebuvo atlikta nė viena įmoka pagal minėtą sutartį, nors D. O. vadovavimo laikotarpiu suėjo terminas mokėti įmoką už 2022 m. vasario mėn., o 2022 m. vasario 23 d. atsirado prievolė sumokėti dar ir 7 476 Eur pelno ir PVM mokestį. Tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 9 d. bendrovė 4 900 Eur išmokėjo tuometiniam bendrovės akcininkui R. O. skolos grąžinimui ir tuo pažeidė trečios eilės kreditorės VMI interesus.

3.5. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas taip pat vertino ir 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį dėl 7 476 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo aplinkybes bendrovės atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės vadovė, kaip dirbanti su administraciniais ir teisiniais dokumentais, turėjo suvokti, kad kol nėra pasirašytas susitarimas su VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, yra pareiga vykdyti ankstesnę galiojančią sutartį ir turint prievolę atlikti mokėjimus VMI bei naujai apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, susilaikyti nuo mokėjimų kitiems kreditoriams. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kol nėra pasirašyta konkreti sutartis, sprendimas dėl nepriemokos išdėstymo negalioja (nėra įgyvendinamas), todėl nuo 2022 m. vasario 23 d. iki mokestinės paskolos sutarties pasirašymo 2022 m. kovo 10 d. 7 476 Eur mokestinė nepriemoka buvo mokėtina ir galiojanti, apeliantė privalėjo laikytis įstatymų nustatyto mokėjimų eiliškumo. Tačiau šiuo laikotarpiu didieji bendrovės mokėjimai buvo kryptingai atliekami įmonės akcininkui R. O., žinant, kad bendrovė netrukus bus parduota. Taigi, VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, pažeidėjos asmenybę), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. O. atstovės advokatės D. Drąsutavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

4. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimu D. O. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. O. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, todėl jų detaliai nekartoja.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu D. O., kaip UAB „B.“ vadovė, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, jos įsiskolinimas valstybės biudžetui – 7 476 Eur. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. – 2022 m. kovo 9 d. turėjo įsiskolinimų VMI ir dėl šios priežasties buvo kreiptasi į VMI su prašymu išdėstyti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pažymėtina, jog bendrovė į VMI dėl susidariusios mokestinės nepriemokos kreipėsi du kartus. Pirmą prašymą VMI išnagrinėjusi priėmė 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą sudaryti mokestinę paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-44964 su bendrove, o vėlesnė mokestinė nepriemoka VMI susidarė bendrovei pateikus 2022 m. vasario 22 d. patikslintą deklaraciją, pagal kurią 2022 m. vasario 23 d. atsirado 7 476 Eur mokestinė nepriemoka, t. y. dėl pelno mokesčio – 460 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio – 7 016 Eur nesumokėjimo. Byloje nustatyta, jog bendrovės vadovė 2022 m. vasario 22 d. pateikė VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir toks jos prašymas 2022 m. kovo 7 d. VMI sprendimu buvo patenkintas (2022 m. kovo 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 7 476 Eur).

8. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde nurodyta, kad jokių pradelsimų pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį nebuvo. Šiame kontekste pastebėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nustatė, jog pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. bendrovės su VMI sutartį mokėjimai buvo atliekami ir tai, kad tam tikros įmokos galėjo būti sumokėtos ne pagal grafiką, nesudarė pagrindo pripažinti D. O. kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi ji neturėjo tyčios pažeisti VMI interesus, t. y. kad ji negautų jai priklausančių įplaukų. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 9 d. VMI buvo išmokėta po 400,01 Eur už vasario ir kovo mėnesį pagal minėtoje sutartyje nustatytą grafiką. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad po 2022 m. sausio 17 d. iš UAB „B.“ nebuvo atlikta nei viena įmoka pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-44964, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, jog 2022 m. sausio 17 d. iš bendrovės sąskaitos VMI buvo pervesti 800,02 Eur ir tai patvirtina byloje esantys balanso duomenys (b. l. 12-14) bei iš UAB „B.“ įplaukos į valstybės biudžetą nuo 2021 m. lapkričio 1 d. (b. l. 25), todėl kaip jau ankščiau paminėta, pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartį minėtu laikotarpiu bendrovės vadovė savo pareigą įvykdė ir mokestinė nepriemoka pagal grafiką buvo įmokėta.

9. Tačiau, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į nuo 2022 m. vasario 23 d. bendrovei atsiradusią prievolę sumokėti VMI – 7 476 Eur pelno ir PVM mokestį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolų, D. O. ne kartą buvo patvirtinusi tą aplinkybę, jog bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl 7 476 Eur nebuvo galimybės iškarto sumokėti VMI, kadangi ši suma pakankamai didelė. Dėl šios priežasties vadovė 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į VMI (nurodo, kad kreiptis dėl išdėstymo jai pasiūlė VMI atstovė) dėl minėtos sumos išdėstymo. Be kita ko, pastebėtina, kad nurodytu laikotarpiu, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl 7 476 Eur išdėstymo, iš bendrovės sąskaitos buvo daromi pervedimai UAB „B.“ akcininkui R. O. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog kreipimasis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo nepatvirtina to, kad bendrovė, turėdama nepakankamai lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais, gali tenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus bei atsiskaityti su jais, tokiu būdu užkertama galimybė aukštesnės eilės kreditoriams atgauti įsiskolinimą. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog nuo 2022 m. vasario 23 d. iki sutarties su VMI pasirašymo 2022 m. kovo 10 d. – 7 476 Eur mokestinė nepriemoka buvo mokėtina ir galiojanti (tai matyti ir iš VMI 2022 m. vasario 23 ir 2022 kovo 9 d. balansų), todėl D. O. privalėjo laikytis įstatymų nustatyto mokėjimų eiliškumo.

10. Pažymėtina, jog šiuo atveju nustatyta, kad D. O., žinodama apie minėtą įsiskolinimą VMI, pakankamai didelę sumą pervedė akcininkui R. O., t. y. 2022 m. vasario 23 d. – 1 200 Eur, 600 Eur bei 2022 m. kovo 9 d. – 3 100 Eur, kuri turėjo būti skirta atsiskaitymui su aukštesnės eilės kreditoriais pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. O. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdama savo kreditoriaus – VMI teises ir ta aplinkybė, jog VMI 2023 m. kovo 7 d. sprendimu sutiko išdėstyti bendrovei nepriemoką, neleidžia sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad bendrovei pareiga susimokėti įsiskolinimą kilo tik nuo 2022 m. kovo 20 d. pagal mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, t. y. po to, kai UAB „B.“ vadovė D. O. 2022 m. kovo 16 d. vienintelio minėtos bendrovės akcininko sprendimu buvo atšaukta iš direktorės pareigų (b. l. 83), kuomet 2022 m. kovo 16 d. tarp UAB „B.“ akcininko R. O. ir I. K. buvo sutaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei buvo žinoma, kad net išdėstytos įmokos VMI pagal grafiką nebus mokamos.

11. Taigi, aukštesniojo teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad bendrovė pervedė pakankamai nemažą dalį piniginių sumų (600 Eur + 1 200 Eur + 3 100 Eur) akcininkui R. O. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 16 d., nežiūrint į tai, kad nuo 2022 m. vasario 23 d. turėjo 7 476 Eur įsiskolinimą VMI. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas pripažįsta, jog minėtos bendrovės vadovė D. O. nesivadovavo CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditorės – VMI teises, t. y. pirmenybė atsiskaitant buvo teikiama žemesnės eilės kreditoriams, o ne – VMI įsiskolinimui padengti. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad D. O. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga bei jos veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl nutraukti administracinę teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nėra ginčijamas D. O. paskirtos administracinės nuobaudos dydis, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes matyti, kad apeliantei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas minimumas. Todėl atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, jog apeliantei paskirta bauda yra individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų ir nėra per griežta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. O. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

12. Apeliaciniame skunde prašoma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos D. O. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. atstovės advokatės D. Drąsutavičienės pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

Dėl klaidų nutarime ištaisymo

13. Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje neteisingai nurodytos UAB „B.“ atsiskaitymų su akcininku R. O. datos, o būtent nurodyta, jog 2023 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O., 2023 m. vasario 23 d. sumokėta 1 200 Eur, o 2023 m. kovo 9 d. sumokėta 3 100 Eur, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vietoje 2023 metų, turėjo būti nurodyti 2022 metai (b. l. 2-4, 20-26). Taigi, ši rašymo klaida taisytina. Šios klaidos ištaisymas yra rašymo apsirikimo klaida ir nesunkina administracinėn atsakomybėn patrauktos D. O. teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarimo nustatomojoje dalyje vietoje „2023 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O.“; „2023 m. vasario 23 d. sumokėta 1 200 Eur akcininkui R. O.“; 2023 m. kovo 9 d. sumokėta 3 100 Eur akcininkui R. O., nurodant „2022 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O.“; „2022 m. vasario 23 d. sumokėta 1 200 Eur akcininkui R. O.“; 2022 m. kovo 9 d. sumokėta 3 100 Eur akcininkui R. O.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė