Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs klausimą dėl nuteistajam N. T. N. (N. T. N.) paskirtos bausmės (piniginės sankcijos) perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu N. T. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 10 MGL (500) eurų dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 17 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. ir buvo atiduotas vykdyti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą perduoti į Bulgarijos Respubliką, kadangi tai ne antstolio aptarnaujama teritorija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Nutarimo 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. T. N. savanoriškai per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį paskirtos 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos nesumokėjo. Paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą 70 eurų sumą. Priverstinis baudos išieškojimas buvo perduotas antstolio Dainiaus Šidlausko kontorai, kuris teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą Nr. S-20-178-11562 dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkyme nurodyta, kad atsisakoma priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-1658-1036/2019, kadangi skolininkas antstolio aptarnaujamoje teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra Bulgarijos Respublikos pilietis, gyvenantis ((duomenys neskelbtini)) ir dirbantis (duomenys neskelbtini)) Bulgarijos Respublikoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje yra neįmanomas. Nežinoma aplinkybių, dėl kurių Bulgarijos Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą nesumokėtą baudą.

Nutarimo 6 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnio ir BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikoma, kad Lietuvos Respublika leidžia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pakeisti baudos bausmę areštu, jeigu nubaustasis asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Atsižvelgiant į BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2019 m. birželio 27 d., įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, baudos pakeitimas arešto bausme nenumatytas, todėl alternatyvi sankcija paskirtai 10 MGL (500 eurų) dydžio baudai nuteistajam N. T. N. nenustatytina.

Nurodytos aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu N. T. N. paskirtos ir nesumokėtos 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos išieškojimo vykdymą perduoti Bulgarijos Respublikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362, 364 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1658-1036/2019 nuteistajam N. T. N. (N. T. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos ir nesumokėtos 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos išieškojimą perduoti vykdyti Bulgarijos Respublikai.

Nutartį per 7 dienas nuo jos gavimo dienos prokuroras gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.