Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. T. N. (N. T. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Bulgarijos Respublikos pilietis, bulgaras, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis Bulgarijos įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. N. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 02.00 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelyje A3, Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., muitinio tikrinimo vietoje – atvykstančių krovininių automobilių su kroviniu į Lietuvos Respubliką muitinio tikrinimo kanale, siekdamas, kad valstybės tarnautojas nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 436 straipsnio 6 dalyje, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniajai inspektorei I. F. vilkiko kabinoje davė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 eurų kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis N. T. N. 2019 m. rugsėjo 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, išverstas į jam suprantamą kalbą, supranta kuo yra įtariamas. Jis nėra teistas, administracine tvarka keletą kartą baustas, psichiatrinėje įstaigoje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Supranta ir žino, kad negalima duoti kyšio pareigūnams, kadangi už tai yra numatyta atsakomybė. Taip pat gali pasakyti, kad trisdešimt metų dirba vairuotoju, važinėja tarptautiniais maršrutais, todėl važiuodamas per muitinės postus mato ant tarnybinių darbo vietų lipdukus su informacija apie pareigūnų papirkimą. Jis dirba Bulgarijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Pagal įmonės nurodymą, 2019 m. rugsėjo 18 d. krovininiu automobiliu – vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvyko iš Bulgarijos į Rusiją pasikrauti krovinio – parafino. 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo Rusijoje. Pasikrovęs krovinį iš Rusijos išvažiavo šį krovinį pristatyti į Bulgariją per Lietuvos Respublikos sieną. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 02.00 val., atvyko į Lietuvos Respubliką Medininkų kelio postą, o būtent į muitinio tikrinimą vietą – atvykstančių krovininių automobilių su kroviniu į Lietuvos Respubliką muitinio tikrinimo kanalą. Išlipęs iš vilkiko nuėjo prie muitinės pareigūno darbo vietos. Pro langelį muitinės pareigūnei padavė dokumentus, reikalingus krovinio įforminimui. Tai buvo pasas, krovininio automobilio techniniai pasai, CMR, deklaracija, sąskaitos – faktūros ir pan. Muitininkė peržiūrėjusi dokumentus pasakė, kad eis tikrinti krovinio. Muitininkei išėjus iš darbo vietos jis kartu nuėjo prie transporto priemonės. Muitininkė pamačiusi transporto priemonę iškart pamatė, kad kuro talpos yra didesnės nei įprastai, tai yra jų talpos viršija 1500 litrų talpas. Tokiu atveju yra reikalingas ADR pažymėjimas. Muitininkė jo paklausė, ar jis turi ADR pažymėjimą, reikalingą tokioms kuro talpoms gabenti. Jis jai atsakė, kad neturi. Ji pasakė, kad bus bauda už tai, surašys protokolą. Tada muitininkei tęsiant tikrinimą, kartu įlipo į vilkiko kabiną. Ji į kabiną įlipo iš keleivio pusės, jis iš vairuotojo pusės. Iškart įlipus į kabiną jis jai į ranką įdėjo 20 eurų kupiūrą ir pasakė, kad nerašytų baudos už ADR pažymėjimo neturėjimą. Muitininkė pasakė, kad taip negerai, turės dėl tų paduotų pinigų problemų. Nepamena, ar įspėjo jį už gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už pareigūno papirkimą, ar ne. Toliau ji jį su kroviniu nukreipė į rentgeną. Ir tik vėliau iš kažkurio muitininko sužinojo, kad atvyks Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir jis turi jų laukti. Daugiau dėl šio įvykio nieko neturi pasakyti. Labai gailisi dėl šio įvykio (b. l. 53–54).

Kaltinamojo N. T. N. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Liudytoja I. F. 2019 m. rugsėjo 29 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. F. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyresniąja inspektore. Pagal savo darbo funkciją atlieka kelio poste pravažiuojančių keleivių, transporto priemonių fizinį, dokumentinį tikrinimą ir krovinio įforminimą. 2019 m. rugsėjo 28 d., pagal iš anksto nustatytą grafiką, nuo 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d., 09.00 val., dirbo krovinių automobilių tikrinimo aikštelėje. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 02.00 val., prie jos darbo vietos – langelio, pažymėto raide „C“, priėjo vyriškis, kuris pateikė krovinio įforminimui reikalingus dokumentus – CMR, deklaraciją, sąskaitą – faktūrą, krovininio automobilio techninius pasus, pasą. Peržiūrėjusi dokumentus pamatė, kad dokumentus pateikė Bulgarijos Respublikos pilietis N. T. N., kuris į atvykstančių krovininių automobilių su kroviniu į Lietuvos Respubliką muitinio tikrinimo kanalą atvyko vairuojantis vilkiką „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinusi dokumentus, vairuotojui pasakė, kad eis tikrinti krovinį. Nuėjusi kartu su vairuotoju prie automobilio iš karto pastebėjo, kad transporto priemonės bendra stacionarių kuro talpyklų talpa viršija 1500 litrų talpas, o tai reiškia, kad vairuotojas turi pateikti ADR pasirengimo pažymėjimą. Tada iškart vairuotojo paklausė, ar turi ADR pažymėjimą, nes tarp jo prie langelio pateiktų dokumentų šio pažymėjimo nebuvo. Vairuotojas atsakė, kad neturi. Tada su vairuotoju įlipo į vilkiko kabiną. Tik įlipus vairuotojas jai į ranką įdėjo 20 eurų kupiūrą. Tada ji jam pasakė, jog už mėginimą paveikti muitinės pareigūną siūlant kyšį jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas atsakė, kad visa tai supranta, tačiau nenori, kad jam būtų išrašyta bauda už tai, kad neturi ADR pasirengimo pažymėjimo. Apie šį incidentą iškart informavo pamainos viršininką, kuris apie galimą nusikalstamą veiką pranešė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams (b. l. 15–16).

Iš 2019 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis kelias A3 (Vilnius – Minskas), Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r. (b. l. 8–12).

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta viena 20 eurų nominalo vertės kupiūra, kurios serijos Nr. ZC3478237502 (b. l. 20–22).

Iš 2019 m. spalio 7 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenų išrašo matyti užfiksuoti nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. N. T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykimai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (b. l. 36–39).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. T. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, davė mažesnės nei 1 MGL vertės – 20 eurų kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos I. F. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami N. T. N. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 65–68).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 27), baustas administracine tvarka (b. l. 28–35), dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 20 eurų kupiūrą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, esančioje UAB Medicinos banke (b. l. 23–24), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

N. T. N. (N. T. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu N. T. N. (N. T. N.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 20 eurų kupiūrą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, esančioje UAB Medicinos banke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.